Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Virtualiosios parodos
- „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
- Vlado Putvinskio-Pūtvio šeima
Vlado Putvinskio-Pūtvio šeima
Putvinskių šeima buvo tautinės šeimos pavyzdys, tuo metu retai pasitaikantis atvejis, kai tuoktasi iš meilės. Emiliją ir Vladą siejo itin stiprus dvasinis ryšys. Vladas yra prisipažinęs: ,,Aš jaučiu, kaip nuo jos atplėštas džiūstu lyg augalas vazone nelaistytas. Jei negaunu žinios nuo jos kelios dienos, tai jaučiu kaip gyvybė mano senka“ (iš 1914 m. lapkričio 15 d. V. Putvinskio-Pūtvio laiško).
E. Putvinskienė buvo ne tik žmona, motina, bet ir vyro idėjų puoselėtoja, veiklos bendražygė, tęsėja. Kartu su vyru ji pasuko lietuvybės puoselėjimo keliu – globojo knygnešius, dalyvavo slaptuose lietuvių inteligentų pasitarimuose, organizavo draudžiamos lietuviškos spaudos gabenimą ir slėpimą, rėmė laikraščio ,,Varpas“ leidybą. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę kartu su vyru įsitraukė į valstybės atkuriamąjį darbą, šaulių sąjūdį. Po vyro mirties (V. Putvinskis-Pūtvis mirė 1929 m. kovo 5 d.) Emilija Putvinskienė visą gyvenimą paskyrė moterų šaulių veiklai.
Vladas ir Emilija Putvinskiai užaugino penkis vaikus. Vyriausias sūnus Stasys (1898–1942) – nuo 1935 m. rugsėjo 7 d. iki 1938 m. kovo 26 d. – Juozo Tūbelio vyriausybės Žemės ūkio ministras. 1937 m. išrinktas Lietuvos Šaulių sąjungos centro valdybos nariu. 1940 m. tarybų valdžia jį suėmė ir 1941 m. išvežė į buvusios TSRS gilumą. Mirė Stasys Pūtvinskis 1942 m. Gorkio kalėjime. Vyriausioji dukra Ona Putvinskaitė-Tercijonienė (1899–1972) – žinoma pedagogė ir visuomenės veikėja, 1919 m. Šaulių sąjungos Kauno būrio moterų skyriaus pirmoji vadė, savo publikacijas skelbdavo žurnaluose „Motina ir vaikas“, „Trimitas“, „Šaulė“, „Šeima“, nuo 1949 m. gyveno JAV. Duktė Sofija Putvinskaitė-Marcinkevičienė-Mantautienė (1900–1984) tarpukariu dirbo ELTOJE, 1938 m. vadovavo šaulių moterimis, skaitė paskaitas, bendradarbiavo spaudoje, 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus. Sūnus Vytautas Putvinskis-Pūtvis (1902–1942) vadovavo Graužikų jaunųjų ūkininkų rateliui, 1927–1934 m. buvo Šaulių sąjungos Kelmės būrio valdybos pirmininkas, vienas iš Vlado Putvinskio muziejaus Kelmėje įkūrėjų. Mirė tremtyje lageryje 1942 m. Jauniausioji duktė Emilija Putvinskaitė-Pūtvytė (1908–1995) tapo mokytoja, aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos ir Skautų sąjungos veikloje, buvo Vytauto Didžiojo universiteto šaulių moterų organizatorė ir pirmininkė, aktyviai bendradarbiavo spaudoje, nuo 1949 m. gyveno JAV.
