Parodos

Atgal

Virtuali Sausio 13-osios atminties galerija „Transliacija (Ne)nutraukiama!“

Minėdamas apgintos Laisvės 30-metį, Šiaulių „Aušros“ muziejus suskaitmenino savo rinkiniuose saugomas lemtingus 1991 m. sausio įvykius menančias istorines vertybes ir papildę jas medžiaga iš privačių archyvų, parengė virtualią Sausio 13-osios atminimui skirtą parodą „Transliacija (Ne)nutraukiama!“.
 
Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir jo padalinio – Fotografijos muziejaus – interneto svetainėse publikuojamoje virtualioje galerijoje siūloma susipažinti su 1991 m. sausio įvykių fotografijomis, filmuota medžiaga, dokumentais, plakatais, piešiniais, spauda ir kita muziejaus fonduose sukaupta istorine medžiaga, liudijančia Lietuvos laisvės dvasią ir pergalę prieš sovietų agresiją. Pateikiama dramatiškų sausio įvykių Šiauliuose kronika. Viliamės, kad istoriniai liudijimai žadins visuomenės atminį apie visos Lietuvos žmonių ryžtą ir susitelkimą tomis lemtingomis dienomis. Kai kam istorinėse fotografijose ar vaizdo medžiagoje galbūt pavyks surasti save ar savo artimuosius, prieš 30 metų stovėjusius laisvės sargyboje.

Parodos tęsinys Fotografijos muziejaus svetainėje – https://fotomuziejus.lt/paroda/transliacija-nenutraukiama/
 
 
1991 m. sausio 13-osios įvykių kronika. Šiauliai
 
Sausio 8 d.  gauta informacija, kad Zoknių oro uoste nusileido trisdešimt karinių lėktuvų su desantininkais, kurie išvežami iš Šiaulių Kelmės ir Panevėžio kryptimis. Viena šių desantininkų grupė buvo dislokuota ir Šiaulių kariniame miestelyje (vadintas Gagarino miesteliu). Automašinų su desantininkais judėjimą iš Šiaulių fiksavo ir savivaldybės policija. Ši informacija nedelsiant buvo perduota į Vilnių.
 
Sausio 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininkas J. Tručinskas telefonu paprašė susitikti su SSRS kariuomenės Šiaulių garnizono vadu A. Ivanovu, bet šis, motyvuodamas dideliu užimtumu, atsisakė.
 
Sausio 10 d. vakare J. Tručinskas susitiko su SSRS kariuomenės Zoknių garnizono vadovybe M. Valančiaus gatvėje, kariškiams priklausiusio pastato pirties patalpose. Tada sužinota, kad sausio 8 d. SSRS karinių oro pajėgų kariuomenės vadas P. Gračiovas, pareiškęs kad jam pavaldi kariuomenė nedalyvaus politiniuose procesuose Pabaltijyje, buvo atšauktas. Zoknių garnizono vadas svarstė, kad neišvengiamai ateis „negeros“ komandos ir pasižadėjo, kad jokių agresyvių veiksmų Šiauliuose jie nevykdys.
 
Sausio 10 d. Vilniuje įvykus „Jedinstvos“ mitingui, per kurį buvo laužtasi į Aukščiausiosios Tarybos rūmus, per visą Lietuvą nuvilnijo kvietimas vykti į sostinę saugoti svarbiausių šalies objektų. Šiauliečiai atsiliepė į šį kvietimą, įvairios miesto įstaigos sausio įvykių dienomis skyrė transportą, autobusus savo darbuotojams vykti budėti į Vilnių, daug žmonių vyko savarankiškai.
 
Sausio 11 d. rytą Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje prasidėjo SSRS kariuomenės judėjimas ir įvairių pastatų užgrobimas. Šiaulių garnizono vadas A. Ivanovas informavo Šiaulių valdžią, kad gavo užduotį užimti objektus Šiaulių mieste (krašto apsaugos, policijos, pašto ir telegrafo pastatus, blokuoti savivaldybės pastatą, kontroliuoti eismą per abu miesto viadukus). Kaip prisimena J. Tručinskas, susitarta, kad „užims“ be incidentų tik jungtinės technikos mokyklos pastatus (krašto apsaugai perduotus, bet dar „neapgyvendintus“), nes jie buvo ne miesto centre, taip būtų įvykdyta gauta komanda. 12.30 val. įvyko „užėmimas“, apie jį pranešta Vilniui.
J. Tručinskas prisimena, kad „įdomiai keistas“ buvo SSRS KGB Šiaulių skyriaus viršininko Petro Ridiko telefoninis skambutis. Jis siūlė perkasti griovį J. Basanavičiaus gatvėje, kad būtų apsunkintas sovietinių desantininkų patekimas į miesto centrą.
 
Sausio 12 d. Saulės laikrodžio aikštėje įvyko Sąjūdžio organizuotas protesto mitingas prieš SSRS kariuomenės veiksmus Lietuvoje. Tą dieną (šeštadienį) savivaldybėje kartu su J. Tručinsku budėjo tarybos deputatas Valentinas Didžgalvis, tarybos sekretoriato vedėja Vida Stasiūnaitė. Gavę informaciją, kad padidėjęs SSRS kariuomenės judėjimas Vilniuje, J. Tručinskas kartu su V. Didžgalviu apie 17 val. nuvyko į Bubius ir iš  „slaptos“ TV studijos Lietuvos televizijos kanalu kvietė šiauliečius rinktis prie savivaldybės ir kitų svarbių pastatų. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (dabar – Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedra)  kunigas monsinjoras Kleopas Jakaitis skambino bažnyčios varpais. Savivaldybėje taip pat susirinko  meras Kazimieras Šavinis, tarybos deputatai, valdybos nariai. Savivaldybės tarybos vardu buvo nurodyta, kad gaisrinės, policijos, greitosios pagalbos automobiliai apvažiuotų miestą su įjungtomis sirenomis ir turimomis įgarsinimo priemonėmis kviestų šiauliečius prie savivaldybės. Organizuotos transporto barikados, turėjusios apsunkinti karinės technikos patekimą prie savivaldybės, policijos, pašto, nors ir buvo žinoma, kad SSRS kariuomenė Šiauliuose sunkiosios karinės technikos neturėjo. Deputatas Jonas Bartkus organizavo TV studijos apsaugą Bubiuose. Apie 20 val. prie savivaldybės jau buvo susirinkusi minia šiauliečių. Šiaulių jaunimo aktyvistas Remigijus Ruokis, sumontavęs laikiną pakylą lauke prie savivaldybės, organizavo palaikymo koncertą. Eiles skaitė Šiaulių dramos teatro aktoriai Olita Dautartaitė, Pranas Piaulokas, Sigitas Jakubauskas, Antanas Venckus ir kiti. Susirinkusieji prie savivaldybės buvo nuolat informuojami apie įvykius Vilniuje. Meras K. Šavinis vėliau pasakojo, kad naktį buvo bandyta susisiekti su į Šiau­lius permestais de­san­ti­nin­kais, bet jie ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė bend­rau­ti su ci­vi­liais. Šiau­lių ka­ri­nė įgu­la nuo vi­sų agresijos priemonių bu­vo at­skirta, Šiau­liuo­se dir­bę ka­riš­kiai ėmė­si tarpininkauti, kad vyktų dialogas tarp miesto valdžios ir desantininkų. Pastarieji leido suprasti, kad jei bus įsakyta šturmuoti objektus Šiauliuose, tai jie įsakymą vykdys.
 
Sausio 13 d. naktį sužinota apie pirmąsias aukas prie Vilniaus televizijos bokšto. J. Tručinskui paklausus, kas turi pažinčių Maskvoje, tarybos deputatas Julius Ragulskis nurodė Zenoną Sabalį. Šis buvo paprašytas telefonu susisiekti su jam pažįstamu Maskvos Zelenogrado rajono tuometiniu vadovu – prefektu Aleksejumi Iščiuku. Vėliau sužinota, kad A. Iščiukas nedelsdamas paskambino SSRS liaudies deputatui Borisui Jelcinui ir jie nusprendė sukelti Zelenogrado demokratus, kad šie kviestų maskviečius palaikyti Lietuvos. Zelenogrado miestas buvo SSRS elektronikos širdis, turėjo tamprius ryšius su „Nuklono“ gamykla Šiauliuose ir iki Nepriklausomybės buvo Šiaulių miesto partneris. Šiauliečių pažadintam B. Jelcinui neužilgo paskambino LR AT pirmininkas Vytautas Lansbergis ir prašė B. Jelcino paskambinti M. Gorbačiovui, nes V. Lansbergiui M. Gorbačiovas neatsakė. B. Jelcinas M. Gorbačiovui prisiskambino ir reikalavo nutraukti SSRS karinę agresiją Lietuvoje. Zelenogrado miesto demokratai sausio 13 d. rytą pradėjo organizuoti Lietuvą palaikančias akcijas Maskvoje. Jų dėka Maskvos miesto taryboje susirinkęs aktyvas jau tą pačią sausio 13 d. priėmė rezoliuciją, palaikančią Lietuvos nepriklausomybę ir smerkiančią M. Gorbačiovo veiksmus, organizuojant SSRS kariuomenės agresiją Lietuvos Respublikoje. Tą dieną maskviečiai susirinko ginti Lietuvos atstovybės Maskvoje, o 1991 m. sausio 14 d. Maskvos „Raudų“ aikštėje įvyko mitingas šūkiu – „Neleisime okupuoti Lietuvos!” Tai buvo esminis signalas M. Gorbačiovui ir SSRS karo komandai susilaikyti nuo LR Aukščiausios Tarybos šturmo. Įvairių šaltinių teigimų tą dieną dalyvavo iki 500 tūkst. protestuotojų (daugiau, nei per rugpjūčio pučą) ir tai buvo pats didžiausias mitingas, įvykęs Maskvoje iki šių dienų. Prie šio didelio vyksmo Maskvoje atkurtos Lietuvos nepriklausomybei palaikyti neabejotinai ženkliai prisidėjo ir šiauliečiai.
Sausio 13-osios naktį, J. Tručinskas ir meras K. Šavinis nuvyko į SSRS kariuomenės Šiaulių garnizoną Zokniuose. Jo vadas A. Ivanovas dar kartą patikino, kad jis netoleruoja agresyvių SSRS kariuomenės veiksmų Vilniuje ir pažadėjo griežtai laikytis sausio 10 d. miesto tarybos pirmininkui duoto pažado, kad Šiaulių garnizonas jokių agresijos aktų nevykdys net ir tuo atveju, jei jam bus įsakyta. Jei reikės, pažadėjo blokuoti atvežtą desantininkų grupę Gagarino miestelyje, nors jie jam nebuvo tiesiogiai pavaldūs.
Kai kurie šiauliečiai, prie savivaldybės išbuvę visą naktį, ėjo pailsėti, o juos keitė kiti. Minia nesiskirstė iki vėlyvo vakaro. Situacijai rimstant Lietuvoje, miestiečių buvo prašyta skirstytis.
 
Sausio 11-13 d., kaip pasakoja šiaulietis muzikantas Laimontas Dinius (Lainius) bene visi garsiausi Šiaulių atlikėjai dalyvavo renginiuose Vilniuje, prie Spaudos rūmų, Aukščiausios Tarybos, taip pat Kaune, Klaipėdoje. Sausio 13-osios naktį dalis iš jų dar suspėjo sugrįžti į Šiaulius ir dalyvavo koncerte-mitinge prie Šiaulių miesto savivaldybės.
 
Sausio 13 d. ry­tą laikraščių „Šiau­lių kraš­tas" ir „Šiau­lių nau­jie­nos“ žur­na­lis­tai, pa­de­dant mies­to Ta­ry­bai, per ke­lias va­lan­das pa­ren­gė sau­sio 13-osios įvy­kiams skir­tą lei­di­nį „Šiau­lių laik­raš­tis“, kuris buvo iš­spaus­din­tas „Tit­na­go“ spaus­tu­vė­je 20 000 egz. ti­ra­žu ir ne­mo­ka­mai iš­pla­tin­tas. Lei­di­ny­je pub­li­kuo­tas mies­to ta­ry­bos Krei­pi­ma­sis į šiau­lie­čius, mi­tin­go da­ly­vių pa­reiš­ki­mas apie pa­si­ti­kė­ji­mą Lie­tu­vos val­džios struk­tū­ro­mis, krei­pi­ma­sis į Šiau­liuo­se tar­nau­jan­čius so­vie­tų ar­mi­jos ka­riš­kius. Išs­paus­din­tas ka­ri­nę ag­re­si­ją smer­kian­tis LDDP mies­to ko­mi­te­to pa­reiš­ki­mas ir laiš­kas M. Gor­ba­čio­vui ru­sų kal­ba
Sausio 13 d. ir vėliau papildomais autobusais savanoriai vežti į Vilnių budėti prie LR Aukščiausiosios Tarybos.
 
Po sausio 13 d. įvykių iš Šiaulių garnizono buvo gauta informacija, kad iš Rygos atvežta grupė kareivių gaudyti jaunuolių į SSRS kariuomenę. Keletas jaunuolių atbėgo slėptis į Šiaulių savivaldybę. Juos nedelsiant išvežė ir paslėpė patikimi savivaldybės policijos pareigūnai.
 
Sausio 13-16 d. Lietuvoje buvo paskelbtas gedulas.
 
Sausio 14 d.  Šiauliečiai muzikantai, sukviesti Šiaulių „Tango“ roko klubo vadovo Aurelijaus Silkinio, susirinko į „Tango“ studiją ir drauge sukūrė dainą, skirtą Sausio 13-osios aukoms. Daina „Broli, neverk“ tapo vienu iš ryškiausių Lietuvoje kūrinių laisvei. Kūrinio autoriai: muzika – Aurelijaus Ščiukos, Gedimino Dapkevičiaus; žodžiai – Pauliaus Arlausko (Puka); atlikėjai (vokalas):  Saulė, Gytis Paškevičius, Virgis Stakėnas, Laimontas Dinius (Lainius), Rolandas Janušas, Sigitas Orūnas. Muzikantai: Vytautas Mundinas (būgnai), Sigitas Orūnas (solo gitara). Video klipą kūrė Saulius Pučinskas, P. Arlauskas (Puka).
2021 m. minint 1991-ųjų sausio įvykių 30-metį vienas iš šio projekto bendraautorių Laimontas Dinius (Lainius) vėl subūrė šiauliečius muzikantus ir kartu su kitais kūrėjais atnaujino dainos „Broli, neverk" įrašą.

 
Sausio 16 d. Vilniuje ir Kaune vyko Sausio 13-osios aukų laidotuvės, į kurias organizuotai autobusais vyko daug šiauliečių, dalyvavo ir Šiaulių savivaldybės atstovai. Šiauliečiai ir toliau budėjo prie svarbiausių valstybinių objektų.
 
Parengta pagal pirmojo po atkurtos nepriklausomybės Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmininko Jono Tručinsko prisiminimus ir knygą „Atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos deputatai (iniciatyvos, sprendimai, įvykiai, prisiminimai)“, Šiauliai, 2020 m. , Laimonto Diniaus informaciją, dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikaciją „Išlaikytas brandos egzaminas“ (2020 m. sausio 12 d.).

Nuotraukų ir video galerijos:


Šiauliečiai Sausio įvykių sūkuryje. Publikacijos žiniasklaidoje:

Ričardas Vitkus „Aukščiausiossios Tarybos gynėjas: „Šansų rimtai pasipriešinti neturėjome, tačiau atsitraukimo kelių neieškojome“, lrytas.lt, 2021-01-13

1991 m. sausio 13 d. Šiauliuose. Laimučio Gudinavičiaus, Algirdo Kulikausko, Alberto Griganavičiaus filmuoti kadrai.

Teresė Hokienė „Sausio 13-oji mūsų širdyse. Prisimena šiauliečiai“, „Šiaulių naujienos“, 2019-01-11

Svajūnas Sabaliauskas „Teatre veikė slapta laisvos Lietuvos televizija“, „Šiaulių kraštas“, 2009-01-13

A. Kulikauskas: Išaušo skausmo diena 1991 m.

Rūta Jankuvienė „Išbandymas buvo didelis ir viską įveikėme“, „Šiaulių kraštas“, 2020-01-14. 

Rūta Jankuvienė „Fotografai – 1991-ųjų sausio įvykių metraštininkai“, „Šiaulių kraštas“, 2020-01-15.

Vladas Vertelis „Išlaikytas brandos egzaminas“, „Šiaulių kraštas“, 2020-01-12.

Živilė Kavaliauskaitė „Dienos, kurios niekada nepasimirš“, „Šiaulių kraštas“, 2021-01-13

Antanas Kliunka „Šiauliečiai gynėjai liko ištikimi priesaikai“, „Šiaulių kraštas“, 2021-01-13