Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Virtualiosios parodos
- „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
- Vladas Putvinskis-Pūtvis – Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas
Vladas Putvinskis-Pūtvis – Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas
Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, vos atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m., Lietuvoje vyravo chaotiška situacija: frontas slinkosi tai į rusų, tai į vokiečių pusę, šalyje buvo daug plėšikaujančių. Savo apsauga reikėjo rūpinti patiems. Tai aiškiai suvokė ir 1918 m. iš tremties Rusijoje sugrįžęs V. Putvinskis-Pūtvis. Jo galvoje brendo idėja organizuoti gyventojų grupes kariniam pasipriešinimui ir gynybai. Apsigyvenęs Kaune, V. Putvinskis įsijungė į organizacijos kūrimo darbus. 1919 m. birželio 27 d. Šaulių sąjunga buvo įkurta, kaip Sporto sąjungos padalinys. Tačiau V. Putvinskis brandino mintį sukurti visą Lietuvą apimančią, nuolatinę karinio pobūdžio visuomeninę organizaciją. LŠS steigiamasis susirinkimas įvyko 1919 m. rugpjūčio 20 d. Jame buvo išrinkta sąjungos valdyba. Sąjungos pirmininku išrinktas V. Putvinskis-Pūtvis. Pradėtas Šaulių sąjungos organizavimas. Šaulių sąjungos kūrimas pradėtas apjungiant įvairiose vietovėse 1918-1920 m. jau susibūrusius partizanų būrius, taip pat kuriant naujus būrius. Naujieji Šaulių sąjungos nariai iškart jungėsi į kovas už nepriklausomą Lietuvą. Sąjungos instruktoriai vykdavo į įvairias vietas, kur mokydavo naujuosius narius karybos meno. Šauliai vykdė savo operacijas fronte prieš bermontininkus, kovose su lenkais. Ypač svarbus šaulių vaidmuo buvo likviduojant lenkų organizacijos POW (Polska Organizacja Wojskowa), kuri rengė sąmokslą ir turėjo užmojų perversmo keliu užimti visą Lietuvą. Šioje operacijoje dalyvavo ir V. Putvinskis-Pūtvis. Dar 1921 m. Klaipėdoje, tuo metu valdomoje Prancūzijos, šauliai įsteigė slaptą savo skyrių. V. Putvinskis vyko į Klaipėdą, užmezgė ryšį su sukilimo vadovybe, bendravo su klaipėdiečiais. Tačiau jo sveikata (ką tik pergyventas širdies smūgis) neleido imtis aktyvesnės veiklos. Tuo tarpu Lietuvos šaulių sąjunga, tuo metu vadovaujama Vinco Krėvės-Mickevičiaus aktyviai įsijungė į sukilimą.
Lietuvos šaulių sąjunga nuo pat kūrimosi pradžios rėmėsi V. Putvinskio idėjomis, jo asmenybė tapo sąjungą telkiančiu simboliu. Ypatingai V. Putvinskio reikšmė šaulių ideologijoje išaugo nuo 1929 m., V. Putvinskiui mirus. Jis šauliškumą suprato, kaip universalų žmonijos raidoje atsiradusį reiškinį. Pasak V. Putvinskio-Pūtvio, Lietuvos šaulių sąjunga turėjo būti, tarsi, socialinio auklėjimo institucija, turėjusi ruošti „tobulą tėvynės gynėją“. Šauliai turėjo būti kaip viena šeima, jausti atsakomybę už vienas kito veiksmus. Tarp esminių organizacijos principų – demokratija, laisvė, tautiškumas, aukšta moralė. Pagal V. Putvinskį-Pūtvį svarbiausia šauliškumo mintis buvo ne tik pasiruošti ginklu ginti Tėvynę, bet, pirmiausiai, įvairiomis mentalinėmis priemonėmis pasiekti, jog asmuo norėtų tai daryti, suformuoti kiekvieno sąmoningą pasiryžimą.
Šaulių sąjunga taikos metais buvo itin aktyvi šalies visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime. Šauliai turėjo savo meno kolektyvus: chorus, teatrus, orkestrus, buvo aktyvūs sportinėse veiklose, nuo 1920 m. leido savo žurnalą „Trimitas“ ir kitus šauliškus leidinius, organizuodavo ir dalyvaudavo įvairiose tautinėse ir valstybinėse šventėse: Vasario 16-osios, Lietuvos kariuomenės dienos, Tautos šventės ir kt. Tarpukariu per Jonines buvo švenčiama Šaulio diena. Organizacija įvairiose vietovėse kūrė savo būstines – Šaulių namus. 1938 m. tokių namų Lietuvoje priskaičiuota apie 60. Jų tikslas buvo ne tik suburti šaulius, sudaryti sąlygas įvairioms jų veikloms (paskaitoms, koncertams, vaidinimams, skaitykloms), bet ir supažindinti visuomenę su šaulių idėjomis.
