Parodos

Vijolės upė

Upės ilgis 9,8 km, apimamas baseino plotas – 36 km2. Vijolė išteka iš Rėkyvos ežero dalyje esančios Verduliukų aukštapelkės. Nuo Verduliukų vingiuoja šiaurės kryptimi link Tilžės g., pieva tarp aukštos įtampos elektros linijos palei Aukštabalio ir J. Jablonskio gatves (prie Žaliūkių mikrorajono) teka iki Voveriškių, kur pasisuka rytų kryptimi ir ties Vijoliais kerta Liepojos geležinkelio liniją, o už 1,3 km. ir Rygos geležinkelio liniją; toliau upės vaga vėl pakrypsta į šiaurę ir per Medelyną bei Vinkšnėnus, prie Sutkūnų įteka į Kulpę.

Vijolės upės reguliavimu buvo susirūpinta dar tarpukariu. Apie 1939–1940 m., statant vandentiekio bokštą, buvo skirta lėšų ir miesto viešiesiems darbams. Vijolės upelio reguliavimo darbams atlikti buvo paskirta 350 bedarbių. Karo metais darbai nutrūko. Jie buvo tęsiami jau pokariu. Didžioji upės vagos dalis 1956–1960 m. buvo numelioruota ir ištiesinta.

Vijolė dėl į ją sutekančių apie 20 lietaus nuotekų išleistuvų yra labiausiai užterštas Šiaulių upelis. Nors 2001 m. „Šiaulių vandenys“ perėmė miesto paviršinių (lietaus) nuotekų įrenginių Kalinausko gatvėje eksploataciją, rekonstravo neveikiančius įrenginius ir suremontavo tinklus, kolektorius, išleistuvus bei sumažino Vijolės upelio taršą, upelio ekologinė būklė išlieka bloga.



Padavimai, legendos

Apie laumės vyliją

„Žmonės kalbėdavo, kad toje vietoje, kur senasis Kelmės pašto kelias kirsdavo upelį, nereikia žvalgytis aplinkui. Tarp medžių, tarp krūmynų galima išvysti laumę su mažu laumiuku ir... sveikas dingęs! Neteksi ramybės, nuskęsi akių gelmėse, būsi užburtas laumės vyliaus. Daug vaizbūnų ir jaunų bernelių smalsumas pražudė. Bet atėjo, atūžę Lietuvon kvaila depiliavimo mada. Nuskuto, apnuogino griovelį. Dingo paslaptys, dingo ir laumės burtai. Liko tik upelės pavadinimas – Vijolė. Kažkuo neapčiuopiamai švelni, tarsi pražuvusi laumės vylija“.

Vilius Puronas. Brangus paukštis feniksas, T. 2, Šiauliai, 2007. P. 321