Parodos

Sovietinio laikotarpio batai

Antrasis pasaulinis karas, okupacija iš esmės pakeitė Lietuvos gyvenimą ir neišvengiamai padarė įtaką aprangos stiliui, madai. Sąvokos ir supratimas „mada", „madinga" tuo laikotarpiu dingo iš „tarybinio žmogaus" gyvenimo (1–2 nuotr. galerijoje). 

Sovietiniais metais pagrindinis dėvėsenos ir elgsenos reikalavimas buvo pilkuma, vienodumas, būtinybė neišsiskirti iš bendros „liaudies masės", nepasiduoti žalingam Vakarų pasaulio poveikiui. Karaliavo visa apimantis deficitas ir „blatas", kurie egzistavo visą sovietinį laikotarpį. Ir nors pasipuošti madingesniu drabužiu ar nusipirkti gražesnius batelius buvo sudėtinga, noras būti gražioms moteris vertė ieškoti išeities (6–7 nuotr. galerijoje).

Dažniausiai ta išeitis būdavo privatininkai – siuvėjai ir batsiuviai, siūdavę moterims trumpaaulius žieminius batus „vengerkas" ir ilgaaulius, puoštus ornamentais „filcus", ypač geri batsiuviai siūdavo ir išeiginius batelius.

Siekiant bent šiek tiek sumažinti prekių ir paslaugų deficitą, XX a. 7 deš. pradėti steigti gyventojų buitinio aptarnavimo kombinatai. Šiauliuose toks kombinatas buvo įkurtas 1965 m. ir vienos iš populiariausių jo veiklos sričių buvo drabužių siuvimas ir avalynės gamyba (8 nuotr. galerijoje).

Parduotuvėse, jeigu pasisekdavo, buvo galima nusipirkti „Elnio", „Raudonojo spalio", „Inkaro" ir kai kurių kitų įmonių avalynės.

Apie XX a. 8–9 deš. Lietuvos parduotuvėse jau pasirodė ir importinės avalynės, dažniausiai tai būdavo čekoslovakiški – visų sovietinio laikotarpio moterų svajonių bateliai.