Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Virtualiosios parodos
- „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
- Kelyje į nepriklausomą Lietuvą. Vlado Putvinskio-Pūtvio veikla lietuvių tautiniame atgimime
Kelyje į nepriklausomą Lietuvą. Vlado Putvinskio-Pūtvio veikla lietuvių tautiniame atgimime
Vladas Putvinskis-Pūtvis gimė 1873 m. Rygoje. Jis augo dvarininkų Putvinskių šeimoje visai netoli Šiaulių, Šilo Pavėžupio dvare. Šeima laikėsi lenkiškos kultūros tradicijų, tarpusavyje kalbėjo lenkiškai. Tiesa, Putvinskiai palaikė patriotines idėjas ir jungėsi į kovas už jas. Vlado tėvas Rapolas Putvinskis buvo 1863 m. sukilėlis, iškentęs tremtį. Tad ir Vladas mąstė apie tai, kad jis gyvena Lietuvoje, girdi savo dvaro darbininkus kalbant lietuviškai, tad kodėl gi jis nekalba šia kalba? Jo apsisprendimą palaikė ir jo žmona Emilija Gruzdytė, su kuria jis susituokė 1897 m. Jauna šeima apsisprendžia būti lietuviais ir savo vaikus mokyti lietuvių kalbos. Dvarininkų Putvinskių apsisprendimas pasukti lietuvybės keliu buvo neįprastas to meto jų aplinkoje. Lietuvių kultūra besidomintieji kitų dvarininkų buvo vadinami „litvomanais“, į juos žvelgiama, kaip į keistuolius, maištininkus. O Putvinskių tarnautojai juokėsi iš laužytos jaunųjų ponų lietuvių kalbos. Tad Putvinskiams pasirinktas kelias buvo išties sunkus. Palaikymo jie sulaukė iš Vlado gimnazijos laikų draugo Vinco Kalniečio, kuris atvyko mokyti vaikų į kaimyninį dvarą ir patarė Putvinskiams: jei jaučiatės lietuviais, tai ir būkite lietuviais. Kitas žmogus, tai buvo tuo metu Šiauliuose gyvenęs ir įvairias lietuviškas veiklas organizavęs Augustinas Janulaitis. Į šias veiklas A. Janulaitis įtraukė ir Putvinskius. Putvinskiai netrukus susipažino ir su Povilu Višinskiu, kuris atvyko į kaimyninį Kurtuvėnų dvarą mokyti grafų Pliaterių vaikų. Ši pažintis su bendraminčiu labai pradžiugino V. Putvinskį. Ilgainiui Vladas ir Povilas tapo ne tik bendražygiais, bet ir gerais draugais. Šilo Pavėžupio dvare Putvinskiai sudarė sąlygas P. Višinskiui įsikurti, tarsi, savo štabą. Čia P. Višinskis rengdavo susirinkimus, pas jį atvykdavo įvairūs lietuviškos veiklos dalyviai. V. Putvinskis-Pūtvis taip pat buvo artimas varpininkams. Jis tapo ir varpininkų įsteigtos Lietuvos demokratų partijos nariu. Šios partijos programą rengė P. Višinskis. Šilo Pavėžupio dvare taip pat kurį laiką dirbo ir gyveno rašytoja Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Jonas Jablonskis. Dar viena V. Putvinskio-Pūtvio veikla – draudžiamų lietuviškų knygų, spaudos gabenimas. Jis su žmona Emilija ir pagalbininkais organizavo pogrindinį „paštą“ iš Tilžės į Šiaulius, kuriuo buvo gabenami laikraščiai „Varpas“, „Ūkininkas“, „Tėvynės sargas“ ir įvairūs kiti draudžiami lietuviški leidiniai.
