1863 m. sukilimo istorinė atmintis
Bėgant laikui, sukilimo atmintis tai atgydavo, dažniausiai paskatinta jubiliejinių sukilimo datų, tai nuslopdavo. Daugiausiai visuomenės, ne valdžios iniciatyva buvo pažymimos sukilimo mūšių vietos, statomi paminklai, rengiamos parodos, minimi jubiliejai. Svarbią vietą tarp šių įvykių užima ir 1931 m. Šiauliuose, ant Sukilėlių kalnelio, pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę – pirmas didelis paminklas Lietuvoje, skirtas 1863 m. sukilimui paminėti (žr. 1–3 pav.). Jo autorius – Karolis Reisonas. Iškilmingas Sukilėlių kalnelio paminklo atidengimas ir pašventinimas įvyko 1935 m. gegužės 30 d. (žr. 4–10 pav.). Perlaidoti ten rasti sukilėlių palaikai. 1955–1957 m. paminklas buvo rekonstruotas (žr. 11 pav.). 1957 m. jo priekyje buvo primontuota skulptoriaus Antano Dimžlio skulptūrinė kompozicija „1863 m. sukilėliai“ (žr. 12–13 pav.). 1988 m. minint 1863 m. sukilimo 125-ąsias metines, Lietuvos kultūros fondo Šiaulių miesto rėmimo tarybos iniciatyva buvo nutarta sutvarkyti Sukilėlių kalnelį ir atkurti Nepriklausomybės paminklo pradinę išvaizdą (žr. 14–16 pav.). 1988 m. spalio 27 d. Šiauliuose surengtas 1863 m. sukilimo 125-ųjų metinių minėjimas. ,,Saulės“ kino teatre įvyko mokslinė konferencija, Sukilėlių kalnelyje – mitingas ir restauruoto paminklo pašventinimas (žr. 17–18 pav.).
Viena iš pirmųjų ryškių sukilimo istorinės atminties apraiškų Lietuvos muziejuose galime vadinti Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus 1933 m. surengtą pirmąją didelę parodą, skirtą 1863 m. sukilimo 70-mečiui (žr. 19 pav.). Buvo sudarytas parodos komitetas, kurio pirmininku tapo muziejuje visuomeniniais pagrindais dirbęs muziejaus įkūrimo iniciatorius, teisininkas, kraštotyrininkas Peliksas Bugailiškis, nariais – muziejaus vedėjas Česlovas Liutikas ir darbuotojas Boleslovas Pečkauskis (žr. 20–26 pav.).
1993 m., minint 1863 m. sukilimo 130-ąsias metines, Paberžėje (Kėdainių r.) sukilimo rėmėjo, vokiečių kilmės barono Stanislovo Šilingo dvare, statytame 1793 m., buvo atidarytas Kėdainių krašto muziejaus padalinys – 1863 metų sukilimo muziejus, vienintelis toks Lietuvoje (žr. 27 pav.).
Minint 1863 m. sukilimo 145-ąsias metines, 2008 m. gegužės 8 d. – lapkričio 9 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengta paroda „1863 m. sukilimas – 145“. Pirmą kartą plačiau buvo pristatyti 1989 m. Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje rasto greičiausiai slapto sukilėlių archyvo eksponatai: sukilimo vadovybės atsišaukimai, instrukcijos sukilėliams, pranešimai iš užsienio apie ginklų pirkimą, finansiniai dokumentai, sukilėlių laikraščiai bei jų naudotas Vilniaus miesto planas. Pristatytos Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomos sukilėlių bylos, bausmių ir jų vykdymo raportai, karo lauko teismo nuosprendžiai, tremčiai pasmerktų sukilėlių sąrašai.
Rengiantis minėti sukilimo 150-ąjį jubiliejų, 2012 m. liepos 18 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta 1863–1864 m. sukilimo dalyviams. XIX a. II p. Senajame arsenale, dabartiniame Taikomosios dailės muziejuje, buvo įrengtos sukilimą malšinusių carinės Rusijos kazokų kareivinės.
Iš vietinių iniciatyvų minėtinas 2012 m. lapkričio mėn. Užbrasčių miške, Akmenės rajone, vykęs paminklinio akmens, skirto sukilimo dalyviams pagerbti, atidengimas.
Ties Biliūniškėmis įvyko vienas iš žymesnių sukilimo mūšių, kurį sukilėliai laimėjo. Laimėta kova tapo Lietuvos sukilėlių kovos taktikos pavyzdžiu. 1933 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje surengtos sukilimui skirtos parodos atidaryme sukilėlio anūku prisistatęs žmogus pasiūlė Biliūniškėse pastatyti paminklą ir paaukojo pinigų. Šiaulių savivaldybėje dirbęs iš Papilės krašto kilęs pedagogas Kazimieras Skerstonas parengė projektą, pagal kurį 1934 m. Biliūniškėse buvo pastatytas ir atidengtas betoninis obeliskas (žr. 28 pav.).
2013 m. kovo 11 d. Šiauliuose įvyko 1863 m. sukilimo 150-ųjų metinių minėjimas ir Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus parengtos tarptautinės parodos ,,1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ teatralizuotas pristatymas (žr. 29–31 pav.).
Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
