Lankytojams

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74, Šiauliai)

Paroda „Šiaulių albumas“ apie vandenų apsuptą pramonės miestą

2023 m. balandžio 5 d.–spalio 1 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje veikia paroda „Šiaulių albumas“. 

Paroda „Šiaulių albumas“ – tai bandymas permąstyti miesto tapatybę, apibendrinti praeities kartų bei šiandienos tyrėjų įžvalgas ir miesto temai dedikuotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatų kolekcijas, kurių ekspoziciją parodoje papildė kitų institucijų saugomi ar autorių paskolinti kūriniai.

Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje paroda „Šiaulių albumas“ tęsia miesto tapatybės identifikavimo paieškas. Čia pristatoma vandenų apsupto pramoninio miesto, stambaus transporto mazgo istorija. Pelkėta vietovė, ežerai, per miestą tekančios upės, kelių sankryža – tai veiksniai, nulėmę sprendimą šioje vietoje kurti miestą, o vėliau darę įtaką miestiečių gyvenimo būdui, plėtojamiems verslams, pramonės pobūdžiui, laivalaikiui ir kt.

Šiauliai yra vienas iš seniausių Lietuvos pramonės centrų. Čia dar XVIII a. įsikūrė iki šiol veikiantis seniausias Lietuvoje bravoras, 1876 m. atidarytas pirmasis Lietuvoje saldainių ir šokolado fabrikas, vėliau, 1913 m. įkurtas iki šiol veikiantis pirmasis lietuviško kapitalo šokolado fabrikas „Rūta“, Šiaulius visame pasaulyje išgarsino odų pramonė su jos lyderiu – Chaimu Frenkeliu. Sovietmečiu tik Šiauliuose buvo gaminami dviračiai, televizoriai, mikroschemos, tęsiamos senųjų pramonės šakų tradicijos, kurios gyvos iki šiol. Karinis uždarumas ir pramonės plėtotė sąlygojo „darbininkų“, „odininkų“, „dviračių miesto“ įvaizdį, suformavo pramoninį miesto peizažą, sukėlė ekologijos iššūkių (užteršti vandenys).

Prie pramonės miesto įvaizdžio prisidėjo ir tai, kad Šiauliai nuo seno buvo stambus geležinkelio transporto mazgas, strategiškai svarbus civiliniame ir kariniame gyvenime. Simboliška, kad su geležinkelio atidarymu susijusi ir pirmoji žinoma Šiaulių fotografija.

Neatskiriama Šiaulių tapatybės dalis yra ir aviacija. 1801 m. iš Didždvario parko pakilo pirmasis oro balionas Lietuvoje. Šiauliuose nusileido ir pirmasis Lietuvoje lėktuvas, o  aviacijos pradininku laikomas šiaulietis Aleksandras Griškevičius 1851 m. sukonstravo ir aprašė skraidymo aparatą – „Žemaičių garlėkį“. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai čia pastatė cepelinų (dirižablių) angarus, tarpukariu buvo įkurtas Zoknių oro uostas, kuris gyvavo ir sovietmečiu, o Šiauliai dėl to tapo uždaru kariniu miestu. Atgavus nepriklausomybę čia įsikūrė NATO pajėgų oro bazė.

Paroda „Sakralinė gotika Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“
2023 m. rugpjūčio 22 – rugsėjo 27 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) eksponuojama paroda „Sakralinė gotika Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“. Paroda yra įtraukta į Lietuvos muziejų kelio programą „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“.

Nepaprastai didingos, aukštos, bet kartu ir grakščios, trapios, regis, iš smulkiausių dalelių sudėliotos gotikinės bažnyčios ir katedros – daugelio Europos miestų puošmena. Žvelgiant į šiuos architektūros stebuklus apima pojūtis, jog į dangų šaunantys bokštai, aukštos navos, pailgi langai ir skliautuotos lubos širdį ir sielą pakylėja aukštyn. Į Lietuvą gotikos stilius atkeliavo, kai Europoje jis jau buvo išplitęs ir pasiekęs apogėjų, todėl turime nedaug šio stiliaus sakralinės gotikos objektų.

Lietuvos vidurinių amžių architektūra susiklostė veikiama Vidurio Europos šalių vėlyvosios gotikos, bet juntama senosios vietinės mūro statybos įtaka, yra renesanso ir iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinių žemių, perimtų bizantiškosios architektūros bruožų: taip susikūrė savitas, tik Lietuvai būdingas gotikos stilius.

Seniausia išlikusi gotikinė bažnyčia Lietuvoje – Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje (pastatyta prieš 1387 m.). Puošniausia kompozicija ir formų įvairumu išsiskiria Šv. Onos bažnyčia Vilniuje (jos proporcijos atitinka Vakarų Europoje taikytus gotikos geometrinius dėsnius). Gyvuoja legenda, kad traukdamasis iš Rusijos, Napoleonas aplankė Vilnių ir susižavėjęs šia bažnyčia pasakė, kad, jei galėtų, tai pasidėtų šv. Onos bažnyčią ant delno ir pasiimtų su savimi į Paryžių.

Ankstyvosios gotikos pastatų architektūra paprasta, sienos masyvios, fasadai sunkių proporcijų. Brandžiojo gotikos laikotarpio pastatų kompozicija sudėtingesnė, proporcijos grakštesnės, formos puošnesnės. XVI a. gotikos statiniuose jau žymi Renesanso įtaka.

Šiais metais Lietuvos muziejų kelias startavo su kultūros paveldo aktualinimo programa „Gimtoji Europa“, į kurią įsijungė šalies muziejai, atliepdami temą „Europos ženklai Lietuvoje: Gotika“. Šiaulių „Aušros“ muziejus, prisijungdamas prie projekto, parengė parodą „Sakralinė gotika Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“, pristatančią muziejuje saugomas XIX a. graviūras, vaizduojančias Europos gotikos stiliaus bažnyčias ir katedras. Išmaniųjų technologijų pagalba lankytojai pažintį su parodos tema gali pratęsti, nusikeldami į įvairius Europos miestus bei apžiūrėdami graviūrose matytus statinius esamuoju laiku. Parodą taip pat galima apžiūrėti virtualiai, Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje www.limis.lt.

Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)

Paroda „Šiaulių albumas“ Vilniaus ir Tilžės g.

2023 m. vasario 16 d.–rugpjūčio 27 d. Fotografijos muziejuje veikia paroda „Šiaulių albumas“. 

Paroda „Šiaulių albumas“ – tai bandymas permąstyti miesto tapatybę, apibendrinti praeities kartų bei šiandienos tyrėjų įžvalgas ir miesto temai dedikuotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatų kolekcijas, kurių ekspoziciją parodoje papildė kitų institucijų saugomi ar autorių paskolinti kūriniai.

FOTOGRAFIJOS MUZIEJUJE – DĖMESYS VILNIAUS IR TILŽĖS GATVĖMS

Šioje parodoje, užimančioje net septynių „Aušros“ muziejaus padalinių parodų erdves, tarsi miesto simbolių, savasties relikvijų albume atsispindi miesto istorijos momentai, kuriantys jo tapatybės paveikslą. Bėgantis laikas keičia ir miesto veidą, atsiranda naujų štrichų, o senieji išnyksta, tačiau miesto esmė, jo dvasia, išlieka. Būtent ji formuoja miestiečių savimonę, tradicijas, kartais prasiveržia netikėtais pavidalais ir ženklais. Parodoje bandoma įžiūrėti šią laikui nepavaldžią miesto šerdį, surasti jos būties įrodymus, atskleisti, kaip ji lemia miesto ir jo gyventojų likimą.

Kiekviename „Aušros“ muziejaus padalinyje versime vis kitą pasakojimo apie miesto praeitį ir dabartį puslapį, o kai kurios istorijos prasitęs už muziejaus ribų į miesto gatves ir aikštes.

Vienos seniausių mieste – Vilniaus ir Tilžės gatvės – šiandien yra pagrindinės Šiaulių urbanistinio karkaso ašys, susikertančios pačiame miesto centre, senamiesčio branduolyje. Tai ir judriausios šiauliečių kasdienių maršrutų trasos, skersai ir išilgai skrodžiančios miestą, o už jo ribų virstančios magistralėmis, kurios jį sujungia su pasauliu.

Apie šių gatvių raidą pasakojama parodos „Šiaulių albumas“ dalyje Fotografijos muziejaus galerijoje.


Fotografijos muziejaus studija (Vilniaus g. 140, Šiauliai)

Paroda „Šiaulių albumas“ apie muzikinės scenos maištininkus

2023 m. vasario 16 d.–spalio 8 d. Fotografijos muziejaus Studijoje veikia paroda „Šiaulių albumas“. 

Kodėl Šiaulius būtų galima vadinti Lietuvos Mančesteriu? Klausimas atviras, bet, beieškant atsakymo, galima trumpai perbėgti per esminius žinomus faktus, kurių iliustracijas aptiksite šioje parodos dalyje, talpinančioje pašėlusio muzikinio gyvenimo liudijimus iš praeities.

Bene pirmoji roko grupė, tuomet dar vadinta vokaliniu-instrumentiniu ansambliu (taip vadinosi pirmieji rokenrolo kolektyvai, kad nekeltų įtarimo saugumiečiams), gimė dar 1960 m. kovo 8-ąją dieną Šiauliuose, dviračių gamykloje „Vairas“. Bene pirmasis iš stovo ištraukęs mikrofoną ir jį paėmęs į rankas (kas to meto sovietinei nomenklatūrai buvo neįsivaizduojamas akibrokštas!) – romantiškasis estrados akiplėša Ričardas Dailidė, taip pat yra šiaulietis. Grupės-fenomenai „BIX“ bei „Lygiailyja“, šalyje kūrę vakarietišką bei unikalią muziką, taip pat susiformavo Šiauliuose. Čia 1991 m. gimė ir talentingų Šiaulių kūrėjų komandos buvo atliktas muzikinis kūrinys „Broli, neverk“, skirtas Sausio 13-osios įvykiams atminti, tuo metu buvęs lygiavertis kiek anksčiau pasirodžiusiai legendinei Eurikos Masytės dainai „Laisvė“. Pora narių iš roko pionierių grupės „Kertukai“ taip pat paliko čia reikšmingą pėdsaką.

Šiauliuose susiformavo muzikinis unikumas – holistinė muzika, susikūrė ir pirmoji Lietuvoje ska-punk subžanro grupė „Apatija“ bei viena pirmųjų, o gal ir pirmoji, lietuviškojo britroko grupė „Brainers“, iš kurios šiaulietiško rokenrolo flagmanų vaidmenį vėliau perėmė vienas šiuo metu žinomiausių lietuviškų roko vardų „Colours of bubbles“. Lietuvos muzikinį pasaulį praturtino unikalūs „Stagnatai“, „AXIS“, sarkastiškieji „Gin‘Gas“, per keletą muzikinių krypčių perėję ir įsimintiną eksperimentinės muzikos palikimą bei „pasidaryk pats“ kultūros judėjimą kultivavę „ŠALIKąPALIKAU“, taip pat ir būrys įdomių roko bei metalo kolektyvų, kurie sparčiai būrėsi ir skleidė kūrybą šaliai išsivadavus iš ordos imperijos 90-aisiais ir jau laisvoje šalyje įtvirtinusių naujus lietuviškos muzikos standartus, taip sukurdami Šiaulių, kaip Lietuvos Mančesterio, įvaizdį.


Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)

Paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“

 2023 m. kovo 24 d.–gruodžio 15 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“

Parodos autorė architektė Eglė Januškienė.
Mažų ir didelių lankytojų lauks interaktyvi pažintis su tarpukario architektūra.
Parodoje išvysite Šiauliuose iki šių dienų išlikusių modernizmo pastatų modelius, išgirsite jų pastatymo istorijas, sužinosite, kuo gi išskirtinė modernizmo architektūra ir kas jai būdinga. Naujai įgytas žinias iškart galėsite praktiškai pritaikyti modernizmo miestelyje, išbandydami įvairias veiklas.
Parodoje lankytojų taip pat lauks pažintis su architekto profesija. Jo darbo subtilybes bus galima išbandyti patiems. Paroda išskirtinė tuo, kad ji bus įdomi ir patraukli jauniesiems muziejaus lankytojams, kurie parodoje galės tiesiog pažaisti, sudėlioti, pastatyti, išlankstyti, nupiešti ir taip atrasti modernizmo architektūrą.
Paroda „Šiaulių albumas“ Apie laisvos dvasios miestą

2023 m. kovo 28 d.–spalio 1 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia paroda „Šiaulių albumas“. 

Paroda „Šiaulių albumas“ – tai bandymas permąstyti miesto tapatybę, apibendrinti praeities kartų bei šiandienos tyrėjų įžvalgas ir miesto temai dedikuotas Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatų kolekcijas, kurių ekspoziciją parodoje papildė kitų institucijų saugomi ar autorių paskolinti kūriniai.

VENCLAUSKIŲ NAMUOSE-MUZIEJUJE – DĖMESYS MIESTO DVASIAI: LAISVAI, VERŽLIAI, NEPASIDUODANČIAI

Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojama parodos „Šiaulių albumas“ dalis kviečia pažinti miesto dvasią: laisvą, veržlią, nepasiduodančią. Gal ši dvasia buvo užkoduota dar senojo Šiaulių metraštininko Petro Tarvainio, kuris rūpinosi Šiaulių simboliu tapusios bažnyčios statyba, raštuose, kur jis kalba apie vis atgimstantį ir iš pelenų pakylantį feniksą? Gal todėl, praėjus trims šimtmečiams, pasaulinio garso semiotikas, skaitęs ženklų kalbą, Algirdas Julius Greimas, apsigyvenęs Šiauliuose, teigia pajutęs savitą šio miesto dvasią ir savitą mitologiją. Ją kūrė daug šiauliečių kartų, pradedant nuo tų, kurie dar XVIII a. sukilo prieš Antano Tyzenhauzo reformas, siekusias materialinės gerovės, tačiau suvaržiusias žmonių laisves. Maištinga šiauliečių dvasia skatino juos kovoti už laisvę ir XVIII a. pab. – XIX a. vykusiuose sukilimuose prieš caro valdžią, o 1918–1919 m. nepriklausomybės kovose kvietė burtis į partizanų būrius ir patiems kovoti už savo laisvę. Įvairiomis pasipriešinimo formomis ši dvasia liko gyva ir sovietmečiu, kai mieste buvo aktyvus pogrindinis gyvenimas, pasireikšdavęs ir viešomis akcijomis. Dažnai šis pasipriešinimas reikšdavosi per kultūrinį gyvenimą, kurį šiauliečiai itin stengėsi puoselėti. Vien ką reiškė didžiosios Šiaulių gegužinės, subūrusios lietuvius šviesuolius ir buvusios vienu iš žingsnių kelyje į nepriklausomą valstybę. O „Kultūros“ bendrovė, kuri tarpukariu leido lietuviškus vadovėlius, rūpinosi užsienio autorių kūrinių vertimais į lietuvių kalbą, siekė sudaryti galimybę gimtąja kalba pažinti pasaulį. Ir šiandien, besilankydami įvairiose Lietuvos bažnyčiose, net neįtariame, kad daugelio jų puošyba – šiauliečio meistro Vlado Čižausko rankų darbas. Šiaulių istorija susipina iš daugybės nepaprastų istorijų, kurios atskleidžia laisvos dvasios miesto tapatybę ir savitumą.


Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47, Šiauliai)

PARODA „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 m. rugsėjo 28 d.– lapkričio 30 d. Šiaulių istorijos muziejuje veikia paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (toliau – MLIM) paroda skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui. 

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – vienas reikšmingiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje, turėjęs didelės įtakos ekonominei, kultūrinei ir politinei raidai. 1923 m. jauna Lietuvos Respublika įrodė, kad gali sėkmingai bei efektyviai ginti savo interesus: Lietuva atsigręžė į vakarus ir tapo jūrine valstybe. Parodoje siekiama ne tik išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos aplinkybes, bet pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą.

Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 m., atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį. Parodoje naudojama ne vieną dešimtmetį įvairiuose Lietuvos ir Prancūzijos archyvuose, muziejuose, bibliotekose, privačiuose rinkiniuose kaupta dokumentinė, kartografinė, ikonografinė medžiaga. Dalis jos mažai žinoma ar pristatoma visuomenei pirmą kartą. Tekstinę, vaizdinę informaciją papildo išskirtiniai autentiški eksponatai: Ypatingosios rinktinės karininkų 1923 m. sausio įvykių metu naudotas žemėlapis, Klaipėdos sukilimo karinio vado Jono Budrio asmeninis pistoletas bei 1937 m. užrašyti atsiminimai, unikalios fotografijos iš prof. Domo Kauno rinkinio ir kt.

1923-aisiais sukurtas dokumentinis filmas „Klaipėdos atvadavimas. 1923 m. sausio 10–15 d.“ suteiks galimybę pamatyti unikalius sausio įvykių metu užfiksuotus vaizdus, o savo žinias lankytojai turės progą pasitikrinti virtualiame žaidime „Klaipėda. 1923“.


Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174, Šiauliai)

Virtuali paroda „Šiaulių albumas“
2023 m. kovo 26 d.–gruodžio 30 d. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174, Šiauliai) veikia virtuali paroda „Šiaulių albumas“. 

O gal Šiauliai inžinierių miestas? Vartydami miesto istorijos albumą, jame aptinkame pasakojimų apie iškilius išradėjus ir jų išradimus. 

Pirmojo Pasaulinio karo metais Šiauliai buvo stipriai nuniokoti, tačiau griuvėsiuose skendinčiame mieste netrūko inovatyvių, išradingų miestiečių. Tuo metu pasaulyje buvo pradėta garsiau kalbėti apie radijo išradimą ir šios technologijos nepaprastas galimybes bei perspektyvas. Šiauliuose  Boleslovas Tolutis, tik prieš kelerius metus baigęs pradinius telegrafisto mokymus caro kariuomenėje, susimeistravo radijo siųstuvą ir imtuvą bei pradėjo pirmus radijo technologinius bandymus, o po dešimtmečio jau radijo ryšiu bendravo su visų kontinentų radijo novatoriais, entuziastais. Taip B. Tolutis padėjo pamatus radijo sportui ir trumpabangininkų kultūrai Lietuvoje ir 1932 m. pats pirmasis šalyje gavo radijo šaukinį. B. Tolučio pasiekimai įkvėpė ir kitus miestiečius eksperimentuoti, kurti radijo įrenginius. Stasys Brašiškis įkūrė radijo laboratoriją, kurioje pirmasis šalyje pradėjo masinę radijo imtuvų gamybą. Negana to, S. Brašiškis, 1930 m. susimeistravęs pirmąjį Lietuvoje televizijos imtuvą, pradėjo turgaus dienomis transliuoti bandomąsias Vokietijos televizines laidas.

Po Antrojo Pasaulinio karo šis įdirbis neišnyko. Vėliau mieste įsikūrė Šiaulių televizorių gamykla, pradėjusi serijinę lietuviškų televizijos imtuvų gamybą, nuo 1968 m. gaminusi pirmuosius „Tauro“  televizorius, kurių pavadinimas sietas su istorine Lietuva bei ilgainiui tapęs kokybės ženklu.

1968 m. įsikūrė dar viena gamybos įmonė, kurioje, kaip ir televizorių gamykloje, dirbo ne vienas tūkstantis miestiečių – tai integracinių mikroschemų gamykla „Nuklonas“. Joje gamintos aukštos kokybės modernios mikroschemos, daugiausiai karo pramonei, tad šios gamyklos veikla buvo slapta. Gamykloje XX a. 9 deš. buvo gaminami ir vieni pirmųjų kompiuterių „PK-01“.

 


Dviračių muziejus (Vilniaus g. 139, Šiauliai)

Paroda „Šiaulių albumas“ Apie dviračių miesto legendą

2023 m. kovo 24 d. - gruodžio 30d. Dviračių muziejuje veikia paroda „Šiaulių albumas“.

Šiauliai dar ir šiandien kartais pavadinami dviračių miestu. Apie tai, kaip gimė dviračių miesto legenda pasakoja ekspozicija Dviračių muziejuje.

Tarpukariu Šiauliuose veikė parduotuvės, kuriose buvo galima  įsigyti šių transporto priemonių. Įkurti sporto klubai „Vairas“, „Makabi“, 1927 m. surengtos dviračių sporto varžybos „Šiauliai–Joniškis–Šiauliai“. Šiauliuose pradėjo sportuoti vieni pirmųjų profesionalių dviratininkų – Isakas Anolikas, Jonas Važys, Povilas Ignatavičius, kurie garsino Šiaulių vardą Lietuvoje ir Lietuvos vardą pasaulyje.

Po Antrojo pasaulinio karo, XX a. 5 deš. pab., Šiauliuose buvo atstatinėjamos arba naujai statomos pramonės gamyklos. Viena tokių – dviračių ir variklių gamykla „Vairas“. Atsiradus dviračių pramonei, dviratis Šiauliuose tapo populiaria transporto priemone. Dviračių gamykla organizavo įvairias dviračių sporto šventes, 1981 m. buvo įrengtas vienas pirmųjų dviračių takų „Šiauliai–Bubiai“, gegužės mėnuo paskelbtas dviračių populiarinimo mėnesiu, įkurtas Dviračių muziejus.


Žaliūkų malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73, Šiauliai)

Paroda „Šiaulių albumas“ Apie buvusį Žaliūkų kaimą

2023 m. kovo 24 d. - gruodžio 30d. Žaliūkų malūnininko sodyboje - muziejuje veikia paroda „Šiaulių albumas“.
XIX a. pabaigoje užmiestyje, Žaliūkių kaime vokiečio Gustavo Danielio tėvo žemėje pastatytas Žaliūkių malūnas šiandien jau „apglėbtas“ augančio miesto. Šis įspūdingo stoto statinys ir šalia jo atkurta sodyba mena kadaise čia buvusį Žaliūkių kaimą, apie kurį taip pat pasakojama „Šiaulių albume“.




Paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“

Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje nuo rugsėjo 26 d. veikia Lietuvos liaudies buities muziejaus paroda „Lietuvių duona. Su savo kepalėliu visur stalą rasi“.

Ši inovatyvi paroda – tai pasakojimas apie duoną XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje, supažindinantis su visų Lietuvos etnografinių regionų derliaus nuėmimo įrankiais, duonos minkymo indais, kepimo reikmenimis, raikymo būdais, atskleidžiantis duonos panaudojimą kalendorinėse ir šeimos šventėse.

Paroda veikia 2023 m. rugsėjo 26 d. – 2023 m. spalio 15 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.


___________

 

Parodos „Šiaulių albumas“ kūrybinė komanda

Parodos kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė

Parodos dalių bendrakuratoriai:
Parodos dalių bendrakuratoriai:
Vilma Karinauskienė (Venclauskių namai-muziejus)
Gabrielė Jasiūnienė (Šiaulių istorijos muziejus)
Jūratė Kaučikaitė, Birutė Lukošiūtė (Chaimo Frenkelio vila-muziejus)
Andrius Skuolis, Viktoras Gundajevas, Gintaras Miltenis (Fotografijos muziejaus Studija)
Diana Vasiljeva (Dviračių muziejus)
Marius Morozas (Radijo ir televizijos muziejus)
Julius Vainorius (Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus)
Odeta Stripinienė (Prisikėlimo aikštė, Gaidžio laikrodžio aikštė)
Žygimantas Ruškys (edukacinis maršrutas)
Sigita Kupscytė (edukacinė knygelė)

Architektūra, dizainas – Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis
Grafinis dizainas – Juozapas Švelnys

Rėmėjos:
Lietuvos kultūros taryba
Šiaulių miesto savivaldybė

Informaciniai rėmėjai:
LRT
„Etaplius“