Parodos

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila

Skulptūrų paroda „Dvasios keliais“
Aleksejaus Leonovo skulptūrų paroda į Lietuvą atvežama pirmą kartą. Chaimo Frenkelio vilos ekspozicijoje „Provincijos dvaras“ eksponuojami 27 autoriaus darbai. Parodos skulptūros perteikia tikėjimą žmogaus gebėjimais, meile, grožiu ir šviesesnio pasaulio viltimi.
Aleksejus Leonovas – jaunas garsus menininkas iš Ukrainos. Per pastaruosius penkiolika metų visame pasaulyje buvo pristatyta per 150 jo personalinių parodų: Indijoje, Kinijoje, JAV, Italijoje, Pranūzijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kt. A. Leonovo darbų galima pamatyti 55-iuose pasaulio miestuose.
Menininkas gimė 1982 m. Sumų mieste Ukrainoje. Nuo jaunystės gyveno Kijeve. Jau nuo penkerių metų paėmė į rankas molį. Vėliau A. Leonovas kaip kūrėjas formavosi Valstybinėje Taraso Ševčenkos vidurinės dailės mokyklos skulptūros skyriuje. 2005 m. su pagyrimu baigė Nacionalinę vaizduojamojo meno ir architektūros akademiją. Studijavo doktorantūroje, vadovaujant akademikui V. Z. Borodajui. 2008 m. skulptorius tapo Ukrainos dailininkų sąjungos nariu.
Ypatingą dėmesį A. Leonovas savo kūryboje skiria religijai ir geriausiems žmonijos pasiekimams. Dar studijų metais menininkas nepaprastai susidomėjo filosofija, pasaulio kultūra ir religijos istorija. A. Leonovas kuria pasitelkdamas gilias žmogaus kūno anatomijos žinias, meniškai apmąstydamas žmonijos istoriją. Jis turi savo nepakartojamą stilių, o mėgstamiausia medžiaga tapo šamotinis molis, kuris turi ypatingas energetines savybes, leidžia giliau išreikšti vidinę vaizdo esmę. Menininkas per savo kūrybą siekia atskleisti amžinųjų vertybių – dieviškumo, motinystės, vaikystės, grožio, harmonijos – temas.

Parodą galima apžiūrėti nuo 2020 m. sausio 14 iki balandžio 30 d. A. Leonovo skulptūrų fotografijų paroda eksponuojama Šiaulių Gegužių progimnazijoje.

Fot. Malda, 2009.
Paroda „Kovo 11–oji: laisvės istorijos liudijimai“
Dabartinio valstybės gyvenimo pamatu tapęs 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos priimtas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo nebuvo istorinis meteoritas, iki jo lietuvių tauta nuėjo sudėtingą ypatingos drąsos, pasiaukojimo ir susitelkimo pareikalavusį kovos dėl laisvės kelią. „Aušros“ muziejaus parengta paroda pasakoja lietuvių tautos pasipriešinimo bei nuolatinio tikėjimo nepriklausomybės atkūrimu ir tautiniu išsivadavimu istoriją.  Joje atspindimi svarbiausi dešimtmetį trukusios ginkluotos kovos, visą okupacijos laikotarpį taip ir nesugebėto užgniaužti intelektualinio pasipriešinimo, kultūriniam ir politiniam atgimimui visą tautą sutelkusio Sąjūdžio bei Nepriklausomybės įtvirtinimo istorijos momentai. Išskirtinis dėmesys parodoje skiriamas Šiaulių bei šiauliečių indėliui į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, pristatant Šiaulius, kaip vieną svarbiausių partizaninės kovos židinių, aktyvios disidentinės veiklos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio centrų, reikšmingų politinių, ekonominių ir socialinių transformacijų pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais, liudininkų.

Paroda Chaimo Frenkelio viloje veikia nuo 2020 m. kovo 11 d. iki gegužės 24 d.
Fot. J. Kirkilaitė

Fotografijos muziejus

Paroda „Inkilai tarpukario modernizmo stiliumi“
Menininkas T. Norvila, dar žinomas pseudonimu Morfai, mezga emocinį ryšį su architektūriniu paveldu, žvelgdamas į jį kitoniškai ir kurdamas stilingus miesto inkilus, kuriuose įpina architektūros motyvų. Parodoje eksponuojama dešimt medinių miniatiūrų-improvizacijų, įkvėptų tarpukario modernistinės Kauno architektūros, kuriose galima įžvelgti ir bendrų modernizmo architektūros bruožų, būdingų miestų tarpukario moderniajai architektūrai. Daug tokių objektų yra ir Šiauliuose, kurie tarpukariu buvo antras po Kauno pagal svarbą miestas, tad čia išaugo daug modernių išskirtinių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų. Simboliška, kad paroda atidaryta Fotografijos muziejuje, kurio pastatas atspindi tarpukario modernizmo stilių.
Visi inkilai yra tikri, perėjimui skirti paukščių nameliai, pagaminti pagal ornitologų rekomendacijas. Praėjusį pavasarį dešimt tokių inkilų jau buvo įkelta į Kauno medžius ir sulaukė naujakurių. Šios parodos inkilai taip pat netrukus taps paukščių nameliais Kaune.
Pavasaris – tai Fotografijos muziejaus stogo terasos sezono lankymo pradžia, tad į ją vėl sugrįžta edukaciniai „Fotografiniai filtrai“, staliukai bei kėdės šiltos arbatos puodeliui gryname ore.

Paroda Fotografijos muziejaus terasoje veikia nuo 2020 m. kovo 1 d. iki balandžio 5 d.
Fot. E. Tamošiūnas
Pauliaus Lileikio paroda „Fotoamnestija 1988–1999“
Spaudos fotografo Pauliaus Lileikio  istorinė retrospektyvinė paroda „Fotoamnestija 1988–1999“ tęsia dar 2016 m. pradėtą turą ir Kovo 11-osios išvakarėse atkeliauja į Šiaulius. Parodoje autorius antram gyvenimui prikelia archyvuose primirštus negatyvus ir gaivina vaizdus, kurie šiandien mums kalba apie Atgimimo bei pirmųjų kelerių Nepriklausomybės metų įvykius ir to laikmečio dvasią. Istorinėse nuotraukose – valstybės politikos, kultūros, verslo veikėjų portretai, reikšmingi atgimimo įvykių reportažai, simbolinės akimirkos.
„Fotoamnestija“ – giliai fotoarchyvuose įkalintų atgimstančios Lietuvos vaizdų, įamžintų 1988–1999 m., inventorizacija. 50 darbų – tarsi 50 bylų, unikaliais fotovaizdiniais fiksuojančių atgimstančios Lietuvos įvykių raidą ir transformacijos periodą. Vizualus ir konceptualus savo archyvų peržiūrėjimas leido skelbti fotografiškąją amnestiją primirštoms erdvėms – portretams, įvykių akimirkoms, vaizdams – liudijančioms tiek ypatingą tautos dvasią, tiek kontrastingą sistemų kaitos periodą“ – parodą apibūdina autorius.
Paroda Fotografijos muziejuje veikia nuo 2020 m. kovo 5 d. iki gegužės 3 d.
Fot. E. Tamošiūnas
 
Paroda „Laisvės tribūnoje“
Nepriklausomybės atkūrimo diena yra tik viena iš daugelio į laisvę vedusio kelio stotelių. Demokratijos, laisvės ir savarankiškumo siekius kėlė visą sovietų okupacijos laikotarpį veikęs disidentų judėjimas, o 1988 m., įsikūrus Sąjūdžiui, minėtieji reikalavimai įgavo masinį pobūdį. Didžiulės, vis daugiau drąsos turinčios žmonių minios savo noru traukė į masinius mitingus, demonstracijas, piketus, minėjimus. Po ilgų dešimtmečių vėl viešai pasirodė tautinė simbolika, suplevėsavo trispalvės vėliavos. Lietuvoje laisvą žodį skleidė nepriklausoma spauda. Vis dėlto, net ir oficialiai deklaruotą Nepriklausomybę reikėjo paremti viešuose mitinguose, apginti budint per 1991 m. kruvinuosius sausio įvykius ar rugpjūtį per Maskvoje vykusį pučą.
Šiaulių neaplenkusi XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje prasidėjusio Atgimimo banga neatsiejama nuo žodžio „tribūna“. Ir nesvarbu, ką tas žodis reiškia – pakylą oratoriui, kylantį statinį žiūrovams ar vietą viešai reikšti savo nuomonę. Mitingai, masinės akcijos, istorinių datų minėjimai, diskusijos – Atgimimas kiekvienam dalyviui suteikė tribūną ir progą prisidėti prie laisvės siekių. Čia susivienijo visi – ir pakylėti oratoriai, ir atsargūs stebėtojai, ir aktyvūs dalyviai.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms skiriama fotografijų paroda „Laisvės tribūnoje“ leidžia iš naujo pažvelgti į 1988–1992 m. įvykius Šiauliuose, šiauliečių emocijas ir nuotaikas kelyje į Nepriklausomybę – kai buvo aišku, jog vyksta kažkas naujo, tačiau nežinia, kuo viskas baigsis... Parodoje eksponuojami Atgimimo įvykius įamžinusių šiauliečių fotografų darbai.
 
Paroda Fotografijos muziejuje veikia nuo 2020 m. kovo 11 d. iki gegužės 3 d.
Fot. E. Tamošiūnas

Kilnojamosios parodos

Užgavėnių kaukių paroda „Žemaitiškas ličynas“
Parodoje eksponuojamos 28 Užgavėnių kaukės, sukurtos 2019 m. rugsėjo mėn. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje, Žaliūkių malūnininko sodyboje vykusio medžio drožėjų plenero metu.
Pirmą kartą prie Žaliūkių vėjo malūno suorganizuotas medžio drožėjų pleneras „Žemaitiškas ličynas“ subūrė 12 geriausių žemaitiškų ličynų meistrų ir kvietė visus, norinčius prisiliesti prie šio tradicinio žemaitiško amato. Norėdami išsaugoti Šiaulių krašto, kaip istorinių žemaičių, kultūrinį tapatumą ir gyvosios tradicijos tęstinumą (kad ličynos neliktų tik muziejuose saugomais eksponatais), ir praturtinti muziejaus Užgavėnių kaukių kolekciją XXI amžiaus eksponatais, į plenerą pakvietėme žinomų drožėjų ne tik iš Šiaulių miesto ir rajono, bet ir iš įvairių Žemaitijos vietovių (Mažeikių, Telšių, Kretingos, Platelių). Dalyvavo šie visoje Lietuvoje žinomi meistrai: Raimundas Puškorius, Vytas Jaugėla, Viktoras Raibužis, Augustinas Zaleckis, Antanas Viskantas, Eugenijus Arbušauskas, Saulius Tamulis, Gintaras Daukša, Albertas Martinaitis, Zenonas Tomkus, Julius Vainorius. Paskutinę plenero dieną  savo drožtų ličynų kolekciją pristatė Algerdas Česnauskas iš Mažeikių. Plenero metu sukurtus darbus drožėjai padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Šiaulietis meistras Albertas Martinaitis plenero metu atskleidė Užgavėnių lėlių teatro kūrimo subtilybes. Jo sukurti personažai dar laukia tolesnio savo gyvenimo, kurio metu visi –  ir muziejininkai, ir lankytojai, taps šio Užgavėnių lėlių teatro dalyviais.
Visi drožėjai saviti, unikalūs, išlaikantys tradicinę drožimo manierą ir įdomūs lankytojams kaip asmenybės, mokančios perteikti amato ypatybes. Gintaras Daukša ir Viktoras Raibužis atsivežė ir savo mokinius, kuriuos moko jau ne pirmus metus ir dalyvauja įvairiuose konkursuose ir parodose. Parodoje galite pamatyti ir plungiškių moksleivių darbus.

Paroda veikia Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centre (Ventos g. 7 A, Kuršėnai), nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 31 d.

Darbo laikas:
Pirmadieniais – penktadieniais 10–18 val.
Šeštadieniais 10–15 val.

Parodoje gali būti filmuojama ir fotografuojama. Medžiaga bus naudojama viešinimo tikslais.