Parodos

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74, Šiauliai)

Paroda „Spalvotas Hunto Slonemo pasaulis“

2022 m. gegužės 26 d.–liepos 3 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) veiks paroda „Spalvotas Hunto Slonemo pasaulis“. Parodos atidarymo renginys vyks gegužės 26 d. 17.30 val. Dalyvaus galerininkas Serge Sorokko (San Franciskas, JAV), Šiaulių dailės galerijos direktorė, menotyrininkė Ernesta Šimkienė.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Partneris – Serge'o Sorokko galerija (JAV)


Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140)

Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“
2022 m. kovo 9 d. atidaryta iš Šiaulių kilusio fotomenininko Tado Kazakevičiaus paroda „Tai, ko nebebus“, pristatanti penkerius metus fiksuotą nykstantį Lietuvos kaimą.

Kurdamas fotografijų ciklą „Tai, ko nebebus“ ir ieškodamas įsimintinų, iškalbingų kadrų, šalies keliais ir vieškeliais T. Kazakevičius nuvažiavo daugiau nei 7 000 kilometrų. Pats autorius šį ciklą vadina asmenine sentimentalia kelione, nusidriekusia per įvairias Lietuvos vietoves – Plungės, Šalčininkų, Ukmergės, Elektrėnų, Anykščių, Kazlų Rūdos, Pasvalio ir kt.

Kelionė po Lietuvos kaimus tapo jo paties kelione atsiminimų vingiais: „Ji priminė man tai, ką, rodos, buvau pamiršęs iš savo vaikystės. Vyrai, kraunantys šieną, moterys, besirūpinančios gyvuliais, šviežio pieno ar šeimos stalui ką tik nupešto kepamo viščiuko su šviežiomis rudeninėmis bulvėmis kvapas. Ir ne tik tai. Visiškai to nesuvokdamas galiausiai supratau – ši kelionė tapo mano šaknų paieška. Ją nejučiomis pradėjau tėvo gimtojoje žemėje, o baigiau mamos, taip tarsi sujungdamas šios istorijos pradžią ir pabaigą“, – sako autorius.

Iškalbinga ir vizualiai turtinga paroda įtraukia lankytojus ir kviečia leistis į kelionę po lietuvišką kaimą. Šalia pusės šimto eksponuojamų fotografijų, pateikiamas žemėlapis su pažymėtu nukeliautu maršrutu, fotografinės kelionės metu autoriaus surinkti įvairūs nereikalingi daiktai – praėjusio laiko reliktai, sutiktų žmonių citatos ir netgi fotografo keliavimo priemonė – mopedas. Specialiai parodai parfumerė Laima Kiškūnė sukūrė kvapą, dvelkiantį reliktinės pušies, sulytos žemės ir pačiulio aromatu.

Tarptautinio pripažinimo sulaukęs pristatomas fotografijų ciklas pateko ne tik į prestižinį „Leica Oskar Barnack Award“, bet ir į tarptautinių fotografijos konkursų „ZEISS Photography“, „Lens Culture“, „The Royal Photographic Society“ parodų finalininkų gretas, buvo pristatytas „The British Journal of Photography“.

Paroda Fotografijos muziejuje veiks iki 2022 m. gegužės 22 d.

Organizatorius – Fotografijos muziejus. Partneris – Lietuvos nacionalinis muziejus.

Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)

Paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“
Nuo 2022 m. vasario 1 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Joje pristatomos tarpukario šviesuolių šeimos ir atskleidžiamos žinomų to meto Lietuvos šeimų istorijos. Parodos rengėja – Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune. Paroda Šiauliuose bus eksponuojama iki 2022 m. gegužės 29 d.

Dabartiniai Venclauskių namai-muziejus anksčiau priklausė garsiesiems šiauliečiams Stanislavai ir Kazimierui Venclauskiams – aktyviai, visuomeniškai tarpukario inteligentų šeimai, tad į jų namus atkeliauja jų pačių ir jų amžininkų gyvenimą atspindinti paroda. Kaip sako parodos rengėjai, „inteligentų šeima – tai veikliausia to meto visuomenės ląstelė, savo veikla ir gyvenimo būdu kūrusi standartus įvairiose gyvenimo srityse. Jei tautinis ir pilietinis inteligentų susivokimas yra gana plačiai aptartas filosofų ir istorikų, tai kasdienybės istorija vis dar laukia savo tyrinėtojų. Ši paroda yra nedidelis bandymas pažvelgti į privačią lietuvių inteligentų namų erdvę ir patyrinėti materialiosios kultūros elementus. Kokie šeimos rate buvo valstybės vyrai ir moterys, kaip jie derino atsidavimą Tėvynei, tautai, savo darbui ir šeimai, kaip jie auklėjo vaikus, kokius tikslus jiems kėlė, kokius lūkesčius į juos dėjo – daugybė klausimų, į kuriuos sunku vienareikšmiškai atsakyti. Parodos rengėjai, ieškodami atsakymų, inteligentų kasdienio gyvenimo vaizdinį bandė sudėlioti kaip mozaiką – iš atsiminimų, laiškų, fotografijų, to meto spaudos“. Parodoje sužinosime ne tik apie visuomenines, politines, kultūrines ir kt. inteligentų veiklas, bet ir žvilgtelėsime į kitą šių šeimų pusę, gerokai rečiau matytą viešojoje erdvėje. Šeimyninis gyvenimas, vestuvės, tarpukariu besiformavusios naujos vaikų auklėjimo nuostatos ir tendencijos, šeimų laisvalaikio pomėgiai, atostogų poilsis, užfiksuotos žaismingos gyvenimo akimirkos iš įvairių iškylų, žygių, kelionių. Parodoje galėsite išvysti garbius tarpukario asmenis su savo šeimos nariais namuose, asmenines jų šventes, šeimų susibūrimus prie šventinių stalų, taip pat sužinoti, kaip naujos vakarietiškos mados keitė namų interjerą ir pan. Parodos rengėjų pasirinktos politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų, akademinio pasaulio atstovų, diplomatų, karininkų, medicinos darbuotojų, pedagogų, menininkų šeimos – Smetonų, Stulginskių, Grinių, Tūbelių, Vailokaičių, Venclauskių, Galaunių, Darių, Lozoraičių, Šalkauskių, Jablonskių, Landsbergių, Janulaičių, Dvarionų, Sruogų, Petrauskų, Žmuidzinavičių, Zubovų, Didžiokų, Zikarų ir kt. – reprezentuoja inteligentų šeimų kasdienybę.

XX a. tarpukaryje vyko pokyčiai visuomenės ir šeimos gyvenime. XIX a. lietuvių šeimas, kurias sudarė kelios kartos, gyvenančios po vienu stogu, keitė kitokio tipo šeimos – modernios, sukurtos vienos kartos atstovų. Tuo metu pradėjo formuotis kitoks požiūris ir į vaikų auklėjimą. Paroda kviečia atsigręžti atgal ir ne tik pažinti tarpukario gyvenimo būdą, bet ir pamąstyti apie tai, kad pasaulis niekada nestovi vietoje, nuolat keičiasi.

Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune

Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47, Šiauliai)

Paroda „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“
Nuo 2022 m. vasario 16 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus paroda „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Paroda veiks iki 2022 m. gegužės 31 d.


Rekonstruojant kultūrinę atmintį

Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX–XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Tačiau tų kitų visuomeninis statusas ir vaidmuo istorinėje perspektyvoje visada išlikdavo nereikšmingas, antraplanis. Savi, bet kiti. Didžiųjų istorijų iškelti ir visuomenės kultūrinėje atmintyje dominuojantys reiškiniai, ideologizuotos atrankos principais pagrįsti ir paskleisti romantizuoti vaizdiniai, archetipų įprasminimas į paraštes nustūmė kaimo socialinę realybę.

Išskleidžiant trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, apeliuojama į svarbiausius mažojo žmogaus būties dėmenis – laiką ir erdvę. Parodoje iš čiabuvių pasakojimų, išreikštų pačių sukurtais artefaktais ir fotografų, kraštotyrininkų, etnologų, tautosakininkų surinktais liudijimais, audžiamas kraštovaizdis atveria kaimo žmogaus savastį, jos lėtą raidą, atidengia tykios kultūros sluoksnį.

 

Margarita Matulytė

Garso instaliacija

Autorius Marius Juknevičius. Vilnius, 2021

Parodoje skambantys garso įrašai – autentiški vietinių pasakojimai. Nuo XX a. pradžios etnografinių ekspedicijų metu rinkta lietuvių tautosaka yra saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Šie unikalūs garso dokumentai savyje slepia mažuosius naratyvus, leidžiančius prisiliesti prie unikalių kiekvieno čiabuvio ar čiabuvės kurtų mikrokosmų.

Paradoksalu, bet lemiamą žodį kuriant garso instaliaciją tarė pandemija – dėl jos negalėdami naudoti ausinių ir garsą išleisdami į bendrą erdvę konkretaus įrašo neuždarome į muziejinį „narvelį“, o išgirstame balsus, skambančius atvirame „lauke“, persidengiančius, susišaukiančius su kitais mažaisiais pasakojimais. Galbūt šie išlaisvinti garsai padės „susapnuoti“ neideologizuotą ir į rėmus mažiau spraudžiamą kaimo kultūros paveikslą.

 

Marius Juknevičius

Paroda ,,Pasaulis semiotiko akimis“

Nuo 2022 m. balandžio 19 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikia  Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos iniciatyva parengta paroda ,,Pasaulis semiotiko akimis“.  Paroda veiks iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 

Paroda buvo sukurta minint lietuvių ir prancūzų semiotiko, mitologo, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtąsias gimimo metines. A. J. Greimas susijęs su Šiauliais – 1929–1931 m. jis mokėsi Berniukų gimnazijoje. Vėliau, 1934–1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, o 1936–1939 m. studijavo kalbotyrą Grenoblio universitete. 1939 m. grįžo į Lietuvą, nuo 1940 m. rudens dėstė prancūzų ir lietuvių kalbas Šiaulių mergaičių gimnazijoje, Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių, vertė teatro pjeses, konsultavo aktorius literatūros klausimais 1944 m. A. J. Greimas išvyko į Prancūziją. Dėstė Prancūzijoje, Egipte, Turkijoje. A. J. Greimas – žinomiausias lietuvis pasaulinėje humanitarikoje, sukūręs Paryžiaus arba greimiškąją semiotikos mokyklą. A. J. Greimo semiotika neapsiribodama ženklų sistemos aprašymu, suvokia reikšmę kaip procesą. Būtent Paryžiaus aukštojoje socialinių mokslų mokykloje savo kelią pradėjo ir ši paroda. Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje eksponuota paroda buvo pristatyta ir Lietuvoje – Vilniuje, Kaune.

Parodą sudaro kelios dalys – „Semiotizatorius“ (skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti kasdienybės objektai) ir trys pasakojimai: apie Greimo gyvenimo vaidmenis, jo įkurtą semiotikos mokyklą ir kelias svarbias semiotines sąvokas. Semiotizatorius – tai instaliacija, suteikianti galimybę kiekvienam parodos lankytojui išmėginti semiotinį žvilgsnį į pasaulį, skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti pasiūlytus kasdienybės fragmentus. „Semiotizuojami“ objektai (laiškas, vynas ir šuo Rudis) buvo ypatingai svarbūs Greimui: jis nuolat susirašinėjo su bendraminčiais ir kolegomis visame pasaulyje, šalia savęs turėjo keturkojį bičiulį Rudį, mėgdavo gurkšnoti vyną. „Semiotizatoriaus“ tekstuose pabraukti žodžiai – tai nuorodos į komiksus, pristatančius kelias Greimo semiotikos sąvokas: reikšmė, sakymas, būsena, utopija. Komiksai padeda susidaryti įspūdį apie semiotinių tyrinėjimų pobūdį. Parodoje taip pat eksponuojamas žemėlapis, pristatantis Greimo semiotikos mokyklos idėjų paplitimą pasaulinės semiotinės minties fone.

Parodą rengė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kūrybinė grupė: kuratorė Gintautė Žemaitytė, architektai Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis, kuratorės asistentas Paulius Jevsejevas, grafikos dizainerės Aušra Lisauskienė, Kamilė Lisauskaitė, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, tekstų autoriai Dmitrij Gluščevskij, Paulius Jevsejevas, Austėja Oržekauskienė, Gintautė Žemaitytė, koordinatorė Milda Valančiauskienė.

Parodos partneriai ir rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO, Vilniaus dailės akademija, Prancūzijos semiotikų asociacija, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.