Parodos

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila

Chaimo Frenkelio viloje ir Venclauskių namuose – paroda „Formuojant ateitį“
2021 m. liepos 16 d., penktadienį, 16 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Lietuvos-JAV aplinkos menininkės vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos (1923–2019) parodos „Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos“ atidarymas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodoje pristatomas Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos palikimas, apimantis septynis kūrybos dešimtmečius. Paroda eksponuojama dvejuose Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniuose: Chaimo Frenkelio viloje ir Venclauskių namuose. Parodos atidarymo dieną (liepos 16 d. 15–18 val.) šiuose padaliniuose parodą galima apžiūrėti nemokamai.

Parodos pagrindą sudaro Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui menininkės padovanotų kūrinių ir 8 000 skaitmeninių vaizdų kolekcija bei Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose esantys grafų Zubovų ir Fledžinskų šeimos dokumentai ir daiktai. Taip pat eksponuojami du specialiai šiai parodai sukurti darbai: Vytenio Jankūno skaidrių projekcija – menininkės darbų viešosiose JAV erdvėse dokumentacija – ir komandos „Weekend Warriors Studio“ kompiuterinis žaidimas pagal A. Kasubos knygą „Įrengimai sielai“ („Utility for the Soul“, 1970–1975).

Istorinės aplinkybės lėmė, kad A. Kasuba susiejo kultūrines XIX a. pabaigos Lietuvos dvarininkijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos tradicijas ir atvirą naujovėms ir eksperimentams, demokratiškai maištingą XX a. antrosios pusės Niujorko meninės kultūros energetiką.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje paroda skyla į dvi, viena kitą papildančias, dalis. Chaimo Frenkelio viloje pristatoma ankstyvoji ir eksperimentinė menininkės kūryba: nuo siužetinių reljefų, abstrakčių mozaikų iki erdvinių tampriųjų audinių aplinkų ir utopinių koliažų. Venclauskių namuose – darbų JAV viešosiose erdvėse brėžiniai, modeliai ir dokumentacija.
Abiejų parodos dalių pasakojimus papildo menininkės ryšius su gimtuoju Ginkūnų dvaru, grafais Zubovais ir Fledžinskų šeima liudijantys dokumentai. Nuo XVIII a. pabaigos iš kartos į kartą ugdytas dėmesys Šiaulių krašto ekonomikos modernizavimui, švietimui, spaudos draudimo metu grafų Zubovų ūkiuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos darbininkų vaikams. A. Fledžinskaitės senelių ir tėvų šeimų nariai drauge muzikavo. Vaikai buvo mokomi užsienio kalbų, taip pat dirbdavo ūkio darbus. Visa tai nuo vaikystės formavo būsimos menininkės vertybines nuostatas, padėjusias įgyvendinti išsikeltus kūrybinius tikslus.

Jungiamoji parodos ašis – trijų namų (architekte norėjusios tapti menininkės kūrybinių ieškojimų kelyje ypač svarbių erdvių-gyvenamųjų vietų) motyvas. Tai Ginkūnų dvaras – senelių grafų Zubovų, tėvų Fledžinskų namai, iš kurių po 1940 m. sovietų okupacijos šeimai buvo įsakyta išsikraustyti per 24 valandas. Antrųjų namų – prie Centrinio parko Manhatane, Niujorke, kuriuose su šeima apsigyveno 1963 m., dirbtuvėje A. Kasuba įrengė viešai lankomą tampriųjų audinių „Gyvenamąją aplinką“ (1971–1972). Paskutinis – „Akmenų kalvos namas“ (2001–2005) Naujojoje Meksikoje su rezidencija, virtuve ir svečių studija – pastatytas taikant autorinį membranos sustandinimo K-metodą. Jame menininkė gyveno iki 2012 m.  

Paroda Chaimo Frenkelio viloje ir Venclauskių namuose veiks iki rugsėjo 19 d.

Parodos kuratorė Elona Lubytė. Architektas Rokas Kilčiauskas. Dizainerė Laura Grigaliūnaitė.

Radijo ir televizijos muziejus

Paroda „Jaunieji technikai Šiauliuose“
2021 m. liepos 16 d., penktadienį, 16 val. Radijo ir televizijos muziejuje atidaroma nauja paroda „Jaunieji technikai Šiauliuose“.

Jaunam žmogui labai svarbi yra motyvuojanti, ugdanti aplinka. Aplinka, leidžianti kurti ir siekti kuo geresnių rezultatų, įgyti gyvenimiškos patirties, vystyti kūrybinį potencialą ir atrasti savo profesinį pašaukimą. Tokia vieta jau šešiasdešimt šešerius metus yra Šiaulių jaunųjų technikų centras, išugdęs tūkstančius miesto vaikų ir padėjęs pamatus dabartiniams šalies inžinieriams, fotomenininkams, mokslininkams ir pan.   

Šiaulių miesto jaunųjų technikų stotis (dabar Šiaulių jaunųjų technikų centras, JTS) įkurta 1955 m. lapkričio mėn. Pradžioje buvo įsteigti šeši būreliai: fotomėgėjų, darbščiųjų rankų, sklandymo, radiotechnikų, elektrotechnikų ir aviamodelistų, pastarųjų buvo net trys grupės. Iš viso būrelius lankė apie 150 moksleivių. Jaunieji technikai tuo metu glaudėsi Pionierių rūmuose (Aušros al.). 1959 m. gavo atskiras patalpas (dabar Stoties g. 3). 1964 m. jau įsteigiami kino operatorių, kino mechanikų, kino demonstratorių ir metalotyrininkų būreliai. Pradedamos rengti vasaros stovyklos Pageluvyje. Moksleivių, lankančių būrelius, skaičius išauga iki pusės tūkstančio. 1966 m. atsiranda būreliai: automodelistų, kartingų, laivų modelistų, chemikų-laborantų. 1968 m. JTS pradeda kuruoti technikos būrelius bendrojo lavinimo mokyklose, užsiėmimus bendrai jau lanko per  pusantro tūkstančio moksleivių. 1969 m. JTS moksleiviai pirmą kartą dalyvauja tarptautiniame renginyje, vykstančiame Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Erfurte. 1973 m. pradeda veikti lapių medžioklės (radijo pelengacijos), raketų modeliuotojų, radijo ryšininkų būreliai, imama naudotis JTS būrelio nario bilietu. 1977 m. pasirašoma pirma bendradarbiavimo sutartis su dviračių gamykla „Vairas“. Sudaromas JTS tėvų komitetas, kurio pirmininku išrenkamas Tomas Kaunas. Veikia jaunųjų fizikų ir automatikos būreliai, ­pastarajam vadovauja Jonas Vaičaitis. 1985 m. JTS persikelia į naujas patalpas Gumbinės g. 18.

Labai glaustoje JTS istorijoje neakcentuojami šimtai varžybų, parodų, kuriose dalyvavo jaunieji technikai, nesuskaičiuojami kiekiai laimėtų medalių, taurių, diplomų ir kitų trofėjų, kurie buvo iškovoti entuziastingų ir atsidavusių pedagogų-inžinierių dėka. Visi laimėjimai, asmeninės pergalės nugulė į JTS istoriją ir išliko respublikos specialistų atmintyje.

Ši paroda atsirado ilgamečio, daugelio būrelių vadovo, JTS direktoriaus Jono Vaičaičio iniciatyva ir pastangomis. Tai vienas nedidelis jaunųjų technikų pasiekimų fragmentas, atskleistas kuklioje muziejaus parodų erdvėje.

Fotografijos muziejus

Trys fotografijų parodos Lietuvoje pristato Raudondvario grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus kūrybą
Piktorialinės fotografijos meistras Raudondvario grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935), didžiąją gyvenimo dalį praleido kelionėse ir Prancūzijoje, bet nuolatos sugrįždavo į gimtąjį kraštą. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje jis susidomėjo menine fotografija, buvo prestižinio Paryžiaus fotoklubo narys, jo darbais gėrėjosi daugelio meninės fotografijos salonų lankytojai.
Vienose nuotraukose grafas fiksavo prabangius rūmų interjerus, dvarų aplinką, aristokratų gyvenimą ir pramogas, keliones, fotografavo savo šeimos narius ir artimus žmones, kitose gėrėjosi Nalibokų girios gamta, tyrinėjo Zakopanės ir Lietuvos žmonių tipus ir buitį, kūrė menines scenas gamtoje ir savo fotostudijoje. Ir nors vienos nuotraukos turėjo likti šeimos albumuose, o kitos buvo skirtos parodoms ir žurnalams, jos visos šiuolaikiniam žiūrovui įdomios ir kaip praeities liudininkės, ir kaip fotografo meninių aspiracijų rezultatas.
Nors ilgą laiką buvo manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai žuvo, kolekcininkas Gediminas Petraitis (1956–2021) prieš kelerius metus rado ir sugrąžino į Lietuvą daugiau kaip penkis šimtus B. H. Tiškevičiaus fotografijų, darytų 1891–1898 m. Jos papildė Fotografijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Kauno rajono muziejaus ir Trakų istorijos muziejaus rinkinius, gausi kolekcijos dalis saugoma Petraičių šeimos archyve. Įspūdingiausius kolekcijų kūrinius lankytojai turės galimybę išvysti koordinuotai surengtose parodose trijuose Lietuvos muziejuose. 

Kauno rajono muziejaus parodoje Raudondvario pilyje Raudondvario grafų Tyszkiewicz‘ių šeimos portretas pasakojama apie B. H. Tiškevičiaus ir jo šeimos gyvenimą Raudondvaryje, Vialoje ir čia leistą laiką, išvykas, šeimos kelionių po pasaulį akimirkas. Raudondvario pilyje eksponuojama 100 unikalių B. H. Tiškevičiaus fotografijų, saugomų Kauno rajono muziejuje, kolekcija, įsigyta Vilniaus ir Paryžiaus aukcionuose.

Paroda Raudondvario pilyje (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno rajonas) veikia nuo 2021 m. liepos 6 d. iki rugpjūčio 29 d.

Parodos kuratorius Zigmas Kalesinskas
Parodos tekstų autorius Andrius Marcinkevičius
Architektė Agnė Liškauskienė
Vizualinės dalies koordinatorė Gabrielė Geležiūnaitė

Parodoje Tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Du grafo Tiškevičiaus pasauliai jo XIX a. pabaigos nuotraukose Vilniaus paveikslų galerijoje daugiausia pristatomos Petraičių šeimos rinkinyje saugomos anksčiau dingusiomis laikytos grafo B. H. Tiškevičiaus dokumentinės ir meninės nuotraukos, darytos Prancūzijoje, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Vilniaus buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilniaus) veikia nuo 2021 m. liepos 13 d. iki spalio 3 d.

Parodos kuratorius Dainius Junevičius
Koordinatorė Rasa Adomaitienė
Grafikos dizaineris Juozapas Švelnys
Architektas Saulius Valius 

Fotografijos muziejuje Šiauliuose, parodoje Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos, analizuojami grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai. Čia pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B. H. Tiškevičiaus kūrinių kolekcija, kitur Lietuvoje ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.
Parodos turinys yra pritaikytas regėjimo ir klausos negalią turintiems žmonėms.

Paroda Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veikia nuo 2021 m. liepos 13 d. iki spalio 3 d.

Plačiau apie parodą Fotografijos muziejaus svetainėje: https://fotomuziejus.lt/pamatyk/vykstancios-parodos/
Parodos kuratorė  Vilija Ulinskytė-Balzienė
Parodos audiovizualinės dalies koordinatorė Sigita Kupscytė
Virtualios realybės parodos koordinatorė Teklė Tomkutė-Vaičiulienė
Parodos dizainas – ZET-Á-ZET
 
Parodų Informacinės grafikos dizaineris Tadas Karpavičius
Parodų branduolį sudaro fotografijos ir kitos vertybės iš Petraičių šeimos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus ir Kauno rajono muziejaus rinkinių.
Eksponatus ir eksponatų kopijas parodoms skolino Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Kretingos muziejus, Palangos kurorto muziejus, MO muziejus, Nicephore Niepce muziejus (Chalon-sur-Saône, Prancūzija), Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, Rijks muziejus (Amsterdamas, Nyderlandai), Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Lenkijos nacionalinė biblioteka Varšuvoje, Varšuvos karališkosios pilies muziejus, Ciechanowieckių fondas, Jürgen Stubbe (Vokietija), Gintautas Trimakas, Paulius ir Svajonė Stanikai.

Organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Kauno rajono muziejus, aukcionų namai „ARS VIA“, Gražina Petraitienė, Gediminas Petraitis, Dainius Junevičius
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, Prancūzų institutas Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, VšĮ „Kino pavasaris“
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Pagrindinis rėmėjas UAB „Grafų baldai“
Rėmėjai: Aukcionų namai „ARS VIA“, Šiaulių miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: LRT, „Etaplius“