Chaimo Frenkelio vila
Venclauskių namai
ŠAM Edukacijos centras
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba
Poeto Jovaro namas
Šiuo metu veikiančios parodos
Chaimo Frenkelio vila
Antano Sutkaus paroda „In memoriam“
1988 m. A. Sutkus pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusių žmonių susitikimus. Tai buvo didžių permainų laikas, kurį vadiname tautos ir valstybės Atgimimu. Atgimimą išgyveno ir Lietuvos žydai. Jiems demokratinės permainos leido garsiau kalbėti apie praeityje patirtą Holokausto siaubą, kuris sovietmečiu buvo nutylimas ar pateikiamas iškreiptai. Tuomet, kai daugelis metraštininkų dėmesį sutelkė į didžiąsias epochinių lūžių batalijas, A. Sutkus išgirdo šį žydų tautos tiesos balsą ir į juos nukreipė savo objektyvą. Per keletą metų (daugiausiai 1994–1997 m.) jis sukūrė unikalią portretų seriją, įamžinančią atminimą tų, kurie tapo karo beprotybės kankiniais ir liudytojais. Iš fotografijų žvelgiančios akys pamena Vilniaus ir Kauno getų nerimastingą kasdienybę, tautiečių, artimųjų žudynes, Štuthofą ir kitas mirties stovyklas. „Iškart pastebėjau, kad jų veidai skiriasi, – sako A. Sutkus. – Galbūt ne veidai, bet dvasia. Tai daug iškentusių žmonių dvasia.“ A. Sutkus spėlioja, kaipgi atrodytų Lietuva šiandien, jei jos piliečiai žydai nebūtų nužudyti. Holokaustą jis vadina aukščiausia fašizmo metastazės forma. Fotomenininko nuomone, kalbėjimo apie tai, kaip ir palaikymo bei dėmesio, tiems, kurie išliko gyvi, niekuomet nebus per daug.
Paroda Chaimo Frenkelio viloje veiks 2020 m. rugsėjo 11 d. – lapkričio 8 d.
Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Fotografijos muziejus, VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas.
Fot. Antanas Sutkus. Klara Černiauskienė, gimusi / born 1917.
2020 m. rugsėjo 11 d. (penktadienį) Chaimo Frenkelio viloje pradėjo veikti Antano Sutkaus fotografijų paroda „In memoriam“, skirta Holokausto aukoms atminti.
Antanas Sutkus (g. 1939 m.) – fotomenininkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis jos vadovas, bene didžiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos fotografas. Jis dažnai vadinamas Lietuvos žmonių fotografu. Fotografo kūriniuose dėmesys koncentruojamas į atsitiktinai ar išlauktai įvairiausiose gyvenimiškose situacijose sutiktus žmones. Lietuvos humanistinės fotografijos vėliavnešio kūryba – tai monumentalus epochinis jo amžininkų – Lietuvos žmonių portretas.
Antanas Sutkus (g. 1939 m.) – fotomenininkas, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatorius ir ilgametis jos vadovas, bene didžiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs Lietuvos fotografas. Jis dažnai vadinamas Lietuvos žmonių fotografu. Fotografo kūriniuose dėmesys koncentruojamas į atsitiktinai ar išlauktai įvairiausiose gyvenimiškose situacijose sutiktus žmones. Lietuvos humanistinės fotografijos vėliavnešio kūryba – tai monumentalus epochinis jo amžininkų – Lietuvos žmonių portretas.
1988 m. A. Sutkus pradėjo fotografuoti Holokaustą išgyvenusių žmonių susitikimus. Tai buvo didžių permainų laikas, kurį vadiname tautos ir valstybės Atgimimu. Atgimimą išgyveno ir Lietuvos žydai. Jiems demokratinės permainos leido garsiau kalbėti apie praeityje patirtą Holokausto siaubą, kuris sovietmečiu buvo nutylimas ar pateikiamas iškreiptai. Tuomet, kai daugelis metraštininkų dėmesį sutelkė į didžiąsias epochinių lūžių batalijas, A. Sutkus išgirdo šį žydų tautos tiesos balsą ir į juos nukreipė savo objektyvą. Per keletą metų (daugiausiai 1994–1997 m.) jis sukūrė unikalią portretų seriją, įamžinančią atminimą tų, kurie tapo karo beprotybės kankiniais ir liudytojais. Iš fotografijų žvelgiančios akys pamena Vilniaus ir Kauno getų nerimastingą kasdienybę, tautiečių, artimųjų žudynes, Štuthofą ir kitas mirties stovyklas. „Iškart pastebėjau, kad jų veidai skiriasi, – sako A. Sutkus. – Galbūt ne veidai, bet dvasia. Tai daug iškentusių žmonių dvasia.“ A. Sutkus spėlioja, kaipgi atrodytų Lietuva šiandien, jei jos piliečiai žydai nebūtų nužudyti. Holokaustą jis vadina aukščiausia fašizmo metastazės forma. Fotomenininko nuomone, kalbėjimo apie tai, kaip ir palaikymo bei dėmesio, tiems, kurie išliko gyvi, niekuomet nebus per daug.Paroda Chaimo Frenkelio viloje veiks 2020 m. rugsėjo 11 d. – lapkričio 8 d.
Parodos organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Fotografijos muziejus, VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas.
Fot. Antanas Sutkus. Klara Černiauskienė, gimusi / born 1917.
Tarptautinė paroda „Žydų dailininkai tarpukario Rytų ir Centrinėje Europoje“
2020 m. Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tai ypatinga proga dar kartą atsigręžti į ilgus šimtmečius Lietuvoje gyvenančius žydus, jų savitą kultūrą, istoriją. Šiaulių „Aušros“ muziejus žvelgia dar plačiau ir sudaro galimybę pažinti žydiškąją kultūrą ir meną platesniame, europietiškame kontekste.
Paroda „Žydų dailininkai tarpukario Rytų ir Centrinėje Europoje“ parengta 1939 m. Rygoje ir Liepojoje vykusios jungtinės Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos žydų dailininkų parodos pagrindu. Parodoje pristatomi žymiausių Latvijos žydų dailininkų – Isoko Frydlenderio (Īzaks Frīdlenders, 1890–1968), Bernardo Danenhiršo (Benhards Dannenhiršs, 1894–1972), Samuelio Haskinso (Samuels Haskins, 1909–1974) ofortų ir graviūrų originalai bei kopijos, Michailo Jo (Mihails Io, 1895–1960), Dovydo Skolniko (Dāvids Skolniks, 1878–1941) tapybos darbai. Šių autorių vardai įrašyti į XX a. Latvijos meno istoriją, o jų darbai saugomi prestižinėje Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijoje.
2020 m. rugsėjo 5 d., šeštadienį, 13 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko muziejaus „Žydai Latvijoje“ ir Latvijos nacionalinio dailės muziejaus parodos „Žydų dailininkai tarpukario Rytų ir Centrinėje Europoje“ atidarymas. Koncertavo Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai (mokytoja Marytė Markevičienė) ir mokytojos ekspertės Nijolės Prascevičienės smuiko klasės mokiniai.
2020 m. Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Tai ypatinga proga dar kartą atsigręžti į ilgus šimtmečius Lietuvoje gyvenančius žydus, jų savitą kultūrą, istoriją. Šiaulių „Aušros“ muziejus žvelgia dar plačiau ir sudaro galimybę pažinti žydiškąją kultūrą ir meną platesniame, europietiškame kontekste.Paroda „Žydų dailininkai tarpukario Rytų ir Centrinėje Europoje“ parengta 1939 m. Rygoje ir Liepojoje vykusios jungtinės Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos žydų dailininkų parodos pagrindu. Parodoje pristatomi žymiausių Latvijos žydų dailininkų – Isoko Frydlenderio (Īzaks Frīdlenders, 1890–1968), Bernardo Danenhiršo (Benhards Dannenhiršs, 1894–1972), Samuelio Haskinso (Samuels Haskins, 1909–1974) ofortų ir graviūrų originalai bei kopijos, Michailo Jo (Mihails Io, 1895–1960), Dovydo Skolniko (Dāvids Skolniks, 1878–1941) tapybos darbai. Šių autorių vardai įrašyti į XX a. Latvijos meno istoriją, o jų darbai saugomi prestižinėje Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijoje.
Parodoje eksponuojami kūriniai pasižymi nuoširdumu, pajaustu nacionaliniu savitumu, išryškina kai kurių menininkų modernizmo paieškas. Plati žanrų įvairovė – peizažai, portretai, natiurmortai, žanriniai ir istoriniai paveikslai, karikatūros.
Parodą papildo informaciniai stendai apie menininkų gyvenimą ir kūrybą. Šie menininkai buvo 1927 m. įkurtos „Žydų vaizduojamojo meno draugijos“ nariai. Organizacijos veikla buvo orientuota į parodų rengimą, per septynerius metus buvo suorganizuotos net penkios parodos. Po 1934 m. Karlo Ulmanio perversmo draugija buvo likviduota, kaip „politiškai nepageidaujama“.
Lietuvos ir Latvijos, Šiaulių ir Rygos žydų bendruomenes nuo seno siejo ir tebesieja tamprūs istoriniai, ekonominiai, kultūriniai, socialiniai ryšiai. Šiaulių žydams Ryga buvo itin svarbus miestas. Prekyba vyko per Rygos, Liepojos uostus, žydai iš Lietuvos traukdavo į Rygą parduoti ar įsigyti prekių. Fabrikantų Frenkelių šeima netgi turėjo Rygoje eksperimentinį avalynės fabriką.
Lietuvos ir Latvijos, Šiaulių ir Rygos žydų bendruomenes nuo seno siejo ir tebesieja tamprūs istoriniai, ekonominiai, kultūriniai, socialiniai ryšiai. Šiaulių žydams Ryga buvo itin svarbus miestas. Prekyba vyko per Rygos, Liepojos uostus, žydai iš Lietuvos traukdavo į Rygą parduoti ar įsigyti prekių. Fabrikantų Frenkelių šeima netgi turėjo Rygoje eksperimentinį avalynės fabriką.
Paroda neatsitiktinai atidaryta pirmąjį rugsėjo savaitgalį, kai visoje Europoje ir Lietuvoje vyksta Europos žydų kultūros dienų renginiai. Neatsitiktinė ir parodos eksponavimo vieta – Chaimo Frenkelio vila yra pats ryškiausias Šiaulių žydų identiteto ir kultūrinės raiškos simbolis.
Parodos atidaryme šventinę nuotaiką kūrė Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos auklėtiniai (mokytojos Marytė Markevičienė, Nijolė Prascevičienė), kurie atliko žydų muzikos kūrinius.
Paroda „Žydų dailininkai tarpukario Rytų ir Centrinėje Europoje“ Chaimo Frenkelio viloje veiks nuo rugsėjo 5 d. iki lapkričio 1 d.
Organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Rygos žydų bendruomenė, Latvijos nacionalinis dailės muziejus.
Projektą finansuoja: ES programa „Europa piliečiams“, Latvijos kultūros ministerija.
Projektą finansuoja: ES programa „Europa piliečiams“, Latvijos kultūros ministerija.
Fot. E. Tamošiūnas
Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „Lūžis“
2020 m. birželio 18 d. Chaimo Frenkelio vilos parke (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaryta Lietuvos šiuolaikinės skulptūros paroda „Lūžis“, kurioje pristatyti Jono Aničo, Tauro Kensmino, Rimanto Milkinto, Rafal Piesliak kūriniai.
Chaimo Frenkelio vilos parkas su rožynu – išskirtinė lauko ekspozicijų erdvė, kurioje „Aušros“ muziejus visais metų laikais organiz
io Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio renginius, bet ir apžiūrėti Lietuvos šiuolaikinės skulptūros parodą „Lūžis“.uoja įvairius renginius. Šią vasarą parke bus galima išvysti ne tik tarptautin
Bendradarbiaujant su Vilniuje įsikūrusia galerija (AV17), vilos parko erdvėse eksponuojami keturių šiuolaikinės skulptūros kūrėjų darbai. Pristatyti menininkai yra skirtingų kartų: Tauras Kensminas ir Jonas Aničas – prieš keletą metų baigę Vilniaus dailės akademiją skulptoriai, o Rimantas Milkintas ir Rafal Piesliak – Lietuvos meno scenoje jau įsitvirtinę, gerai žinomi menininkai. Šiuos autorius vienija konceptualumas, naujų išraiškos formų paieška, tad ši paroda kviečia artimiau susipažinti su Lietuvos šiuolaikinės skulptūros tendencijomis ir drauge permąstyti galimas medžiagos variacijas, siekiant perteikti savitas kūrinių prasmes.
Paroda „Lūžis“ aprėpia skirtingų išraiškų objektus, atliepiančius vieną iš svarbiausių šiuolaikinės skulptūros tendencijų – skulptūrinio objekto įvairovę. Pristatomi kūriniai atspindi takų perėjimą nuo figūratyvių, modernistinės skulptūros estetiką menančių formų iki šiuolaikinių, globalias problemas įprasminančių motyvų. Kūrinius vienija plieno, kaip skulptūrinio objekto me
džiagos, pasirinkimas, demonstruojamos įvairios skulptūros kūrimo technikos: plieno liejimas, lenkimas, plieninių sijų pjaustymas ar netgi jo panaudojimas garso instaliacijai.
džiagos, pasirinkimas, demonstruojamos įvairios skulptūros kūrimo technikos: plieno liejimas, lenkimas, plieninių sijų pjaustymas ar netgi jo panaudojimas garso instaliacijai.Parodą pristatanti galerija (AV17) devintus metus aktyviai populiarina šiuolaikinį meną ir yra viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, išskirtinai propaguojančių šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną.
Paroda Chaimo Frenkelio vilos parke veiks 2020 m. birželio 18 d. – rugsėjo 27 d.
Paroda Chaimo Frenkelio vilos parke veiks 2020 m. birželio 18 d. – rugsėjo 27 d.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Partneris – (AV17) GALLERY.
Projektą finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė.
Fot. E. Tamošiūnas
Partneris – (AV17) GALLERY.
Projektą finansuoja – Šiaulių miesto savivaldybė.
Fot. E. Tamošiūnas
Radijo ir televizijos muziejus
Paroda „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“
Jau 30 metų žengiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos keliu, tad galime atsigręžti į praeitį. 1939 m. Sovietų Sąjunga, bendradarbiaudama su nacistine Vokietija, įgyvendino savo valstybines užmačias ir pradėjo vykdyti okupacinę politiką. 1940 m. Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Iš jos ištrūkti pavyko tik 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pradėjo veikti paroda „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“.
Jau 30 metų žengiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos keliu, tad galime atsigręžti į praeitį. 1939 m. Sovietų Sąjunga, bendradarbiaudama su nacistine Vokietija, įgyvendino savo valstybines užmačias ir pradėjo vykdyti okupacinę politiką. 1940 m. Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Iš jos ištrūkti pavyko tik 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.Sovietų Sąjunga naudojo įvairias priemones, siekdama paveikti okupuotų šalių gyventojus ir pajungti juos valstybės labui. Šiems tikslams pasiekti buvo sukurtas stiprus propagandos aparatas.
Parodoje „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“ atkuriamas vieno iš sovietų propagandos elementų, vadinamo Raudonuoju kampeliu, vaizdas. Šie kampeliai buvo įrengiami visose valstybės įstaigose: miesto gamyklose ar fabrikuose, kolūkiuose ir kt. Jie buvo privaloma ir neatskiriama politinio švietimo dalis. Čia buvo galima rasti sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinė atributika (plakatai, stendai ir kt.). Taip pat čia buvo galima klausytis radijo ar stebėti įvykius per televiziją. Pasitelkus sovietmečio akcentus – to laikotarpio daiktus, techniką, fotografijas, spaudą, simbolius, siekiama atskleisti radijo ir televizijos svarbą propagandos kampanijoje.
Paroda Radijo ir televizijos muziejuje veikia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
Fotografijos muziejus
Paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“
„Sveikinimai iš XX amžiaus“ – taip savo albumus mėgsta pasirašinėti Lietuvos fotografijos grandas Antanas Sutkus (g. 1939). Tokiu pat pavadinimu pavadinta ir autoriaus kūrinių paroda, kuri šį kartą išsiskiria iki šiol dar nematytų ir naujų fotografijų gausa. Su fotografijos archyvu daugiau nei dvidešimt metų dirbantis A. Sutkus sako, kad ten iki šiol aptinka pamirštų momentų, daug paveikių vaizdų iš praeities. Šie darbai – tai ištisa fotografijos epocha, pasakojanti apie XX amžiaus Lietuvą ir jos žmones.
Parodos pilną versiją šių metų pradžioje turėjo galimybę išvyksti Kauno žiūrovai, o dabar, adaptuota Fotografijos muziejaus erdvėms, ji atkeliauja į Šiaulius. Čia A. Sutkaus kūriniai personalinėje autoriaus parodoje paskutinį kartą buvo rodyti Fotografijos muziejuje prieš beveik dvidešimt penkerius metus.
Kuruoti parodą „Sveikinimai iš XX amžiaus“ A. Sutkus pakvietė kolegas Bertą Tilmantaitę ir Artūrą Morozovą. „Šių fotografų darbai, jų jautrumas žmogui man yra artimi. Man įdomu, kaip jaunosios kartos atstovai pamatys mano praeities darbus“, – apie kuratorių pasirinkimą pasakoja fotografas.
Parodos darbų atrankoje kuratoriams buvo labai svarbu greta visiems puikiai žinomų ir jau fotografijos klasika tapusių kūrinių parodyti kuo daugiau nematytų A. Sutkaus darbų. Ekspozicijoje bus galima išvysti ir paskutinių poros metų fotografijas.
„Su Antanu bendraujame pastaruosius kelerius metus – lydėjome jį atsiimti ir prestižinės E. Salomono fotografijos premijos Berlyne, pristatėme jo darbus Lenkijoje bei Baltarusijoje. Šios draugystės metu pažinome Antaną ne tik kaip fotografijos legendą, tvirtą, kūrybišką asmenybę, tačiau ir kaip tikrą bei atvirą žmogų su visomis jam būdingomis savybėmis – dvejonėmis, džiaugsmu, nostalgija bei smalsumu. Su tokiu A. Sutkumi norime supažindinti ir parodos lankytoją“, – sako parodos kuratoriai.
2020 m. rugpjūčio 19 d. (trečiadienį), 17.30 val., Fotografijos muziejuje Šiauliuose (Vilniaus g. 140) buvo atidaryta fotografo Antano Sutkaus fotografijų paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus". Parodos atidaryme dalyvavo vienas iš jos kuratorių Artūras Morozovas.
„Sveikinimai iš XX amžiaus“ – taip savo albumus mėgsta pasirašinėti Lietuvos fotografijos grandas Antanas Sutkus (g. 1939). Tokiu pat pavadinimu pavadinta ir autoriaus kūrinių paroda, kuri šį kartą išsiskiria iki šiol dar nematytų ir naujų fotografijų gausa. Su fotografijos archyvu daugiau nei dvidešimt metų dirbantis A. Sutkus sako, kad ten iki šiol aptinka pamirštų momentų, daug paveikių vaizdų iš praeities. Šie darbai – tai ištisa fotografijos epocha, pasakojanti apie XX amžiaus Lietuvą ir jos žmones.Parodos pilną versiją šių metų pradžioje turėjo galimybę išvyksti Kauno žiūrovai, o dabar, adaptuota Fotografijos muziejaus erdvėms, ji atkeliauja į Šiaulius. Čia A. Sutkaus kūriniai personalinėje autoriaus parodoje paskutinį kartą buvo rodyti Fotografijos muziejuje prieš beveik dvidešimt penkerius metus.
Kuruoti parodą „Sveikinimai iš XX amžiaus“ A. Sutkus pakvietė kolegas Bertą Tilmantaitę ir Artūrą Morozovą. „Šių fotografų darbai, jų jautrumas žmogui man yra artimi. Man įdomu, kaip jaunosios kartos atstovai pamatys mano praeities darbus“, – apie kuratorių pasirinkimą pasakoja fotografas.
Parodos darbų atrankoje kuratoriams buvo labai svarbu greta visiems puikiai žinomų ir jau fotografijos klasika tapusių kūrinių parodyti kuo daugiau nematytų A. Sutkaus darbų. Ekspozicijoje bus galima išvysti ir paskutinių poros metų fotografijas.
„Su Antanu bendraujame pastaruosius kelerius metus – lydėjome jį atsiimti ir prestižinės E. Salomono fotografijos premijos Berlyne, pristatėme jo darbus Lenkijoje bei Baltarusijoje. Šios draugystės metu pažinome Antaną ne tik kaip fotografijos legendą, tvirtą, kūrybišką asmenybę, tačiau ir kaip tikrą bei atvirą žmogų su visomis jam būdingomis savybėmis – dvejonėmis, džiaugsmu, nostalgija bei smalsumu. Su tokiu A. Sutkumi norime supažindinti ir parodos lankytoją“, – sako parodos kuratoriai.
Paroda Fotografijos muziejuje veiks iki 2020 m. lapkričio 22 d.
Kuratoriai: Artūras Morozovas, Berta Tilmantaitė.
Dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.
Organizatoriai: VšĮ Antano Sutkaus fotografijų archyvas, Fotografijos muziejus.
Partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Informacinis partneris – Nanook.
Rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.
Fotografijos būrelio „Studija“ baigiamųjų darbų paroda
Dėl pasaulyje išplitusios pandemijos ir karantino Fotografijos būrelio užsiėmimai, kaip ir įprastos pamokos mokykloje, antrojoje mokslo metų pusėje persikėlė į virtualią erdvę. Įprastai mokslo metus vaikai užbaigdavo būrelio baigiamųjų darbų ekspozicija Fotografijos muziejuje, o šiemet ji pristatoma virtualioje parodų salėje.
Parodos autoriai:
2020 m. liepos 9 d. Fotografijos muziejus jau ketvirtus metus iš eilės pristatė čia veikiančio fotografijos būrelio „Studija“ baigiamųjų darbų parodą. Šiemet ji pateikiama virtualiu formatu.
Dėl pasaulyje išplitusios pandemijos ir karantino Fotografijos būrelio užsiėmimai, kaip ir įprastos pamokos mokykloje, antrojoje mokslo metų pusėje persikėlė į virtualią erdvę. Įprastai mokslo metus vaikai užbaigdavo būrelio baigiamųjų darbų ekspozicija Fotografijos muziejuje, o šiemet ji pristatoma virtualioje parodų salėje.Būrelio vadovas fotografas Edvardas Tamošiūnas kartu su vaikais sukūrė virtualų parodų centrą, kuriame kiekvienam būrelio parodos dalyviui skirta asmeninė galerija. Vaikai turėjo galimybę ne tik pateikti savo fotografijas, bet ir patys susikūrė erdvės interjerą bei stilių. Iššūkiu tapusi nuotolinio mokymosi situacija virto nauja kūrybine patirtimi. Dar niekada paroda nebuvo taip lengvai pasiekiama – ją galima apžiūrėti, kad ir kur bebūtumėte, naudojantis nuoroda – https://i.fotomuziejus.lt/PVJ. Parodą galima apžiūrėti ir Fotografijos muziejuje su virtualiosios realybės akiniais.
Fotografijos muziejus linki parodos dalyviams turiningų atostogų, o rudenį vėl kvies vaikus į Fotografijos būrelio užsiėmimus, kuriuose jie mokysis fotografijos pagrindų, įgus valdyti šiuolaikinę profesionalią fotografijos techniką, dirbs su studijine įranga, naudosis nuotraukų redagavimo programomis, išbandys senuosius fotografinius procesus.
Parodos autoriai:
Džiugas Dulka, 12 m., Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla.
Gabija Domarkaitė, 16 m., Didždvario gimnazija.
Arminas Masiliūnas, 14 m., Juventos progimnazija.
Justina Širiakovaitė, 18 m., Didždvario gimnazija.
Martynas Varnagiris, 15 m., Juliaus Janonio gimnazija.
Dovydas Žilinskas, 16 m., Juliaus Janonio gimnazija.
Kilnojamosios parodos
Paroda „Susitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė“ Rėzeknėje (Latvija)
2020 m. rugsėjo 9 d., trečiadienį, Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje Rėzeknėje (Latvija) įvyko parodos „Susitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė“ iš Šiaulių „Aušros“ ir Latgalos kultūros ir istorijos muziejų rinkinių atidarymas. Dalyvavo Lenkijos ambasados Latvijoje atstovė Kristina Barkovska, Rėzeknės lenkų bendruomenės vadovė Bernadeta Geikina-Tolstova, Rėzeknės miesto tarybos pirmininko pavaduotoja švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais Lidija Ostapceva, Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus direktorė Anastasija Strauta ir Dailės skyriaus vedėja Inesė Dundurė.
Römerienės – Sofija ir Ona (Sofija 1918 m. pakeitė pavardės rašybą ir tapo Romeriene) – talentingos dailininkės, skirtingos asmenybės, tačiau labai panašių likimų moterys. Abi – tapytojos, XX a. pr. įsiliejusios į dailininkų Römerių dinastiją. Ši paroda – tai puiki proga susipažinti, prisiminti, atrasti garsios Römerių giminės iškilias dailininkes, kurios paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Latvijos meninėje kultūroje, yra itin svarbios ir reikšmingos atkuriant kai kuriuos primirštus ar visai nežinomus abiejų šalių kultūros istorijos faktus.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiausias ir vertingiausias Lietuvoje dailininkės Sofijos Romerienės tapybos rinkinys (apie 80 kūrinių), kurio didžiąją dalį muziejui perdavė patys šeimos nariai, laimingai išvengę tremties. 2016 m. Römerių giminės atstovai Latgalos kultūros ir istorijos muziejui padovanojo dalį Onos Römerienės kūrybinio palikimo (110 akvarelių) ir archyvinę medžiagą (150 vnt.). Tai viena iš didžiausių Latvijos ir Lietuvos muziejuose esančių šios menininkės kūrybinio palikimo dalių. Paroda suvienijo abejų muziejų išteklius ir pirmą kartą Latvijoje pristatė bendrą garsios Römerių giminės dailininkų dinastijos atstovių Sofijos Romerienės (1885–1972) ir Onos Römerienės (1895–1974) kūrybos parodą, eksponuojami brandžiausi abiejų dailininkių kūriniai.
Dailininkių gyvenimai ir kūryba turi daug paralelių. Abi ištekėjo už Antanašės Römerių giminės linijos atstovų ir apsigyveno XX a. pr. klestėjusiuose dvaruose: Sofija – Tytuvėnų dvare Lietuvoje, Ona – Janapolės dvare, netoli Rėžicos (dab. Rėzeknė, Latvija). Tiek Sofija, tiek Ona patyrė emigraciją ir tremtį. Abi buvo profesionalios dailininkės: Sofija studijavo Krokuvoje, Miunchene ir Paryžiuje, Ona mokėsi Varšuvoje. Jų kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojamasis potėpis. Sofija tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele. Ona tapė tik akvarele, tačiau išgaudavo intensyvius tonus, kurie jos tapybą darė panašią į aliejinę.
Pagrindiniai dailininkių kūrybos žanrai – portretas, peizažas, natiurmortas. Mėgstamos temos: šeimos ir vaikų portretai, dvarų, kuriuose gyveno, interjeras ir peizažai, valstiečių portretai ir jų kasdienybė. Abi dailininkės 1921–1963 m. surengė nemažai asmeninių parodų Rygoje, Kaune, Vilniuje, Varšuvoje, Paryžiuje, Londone, Kaire, Granbyje, Toronte ir kt.
Dailininkių kūryba iliustruoja nepriklausomybę atgavusių Lietuvos ir Latvijos valstybių socialinį, ekonominį, kultūrinį, meninį gyvenimą. Ne visų Römerių dailininkų kūrybą šiandien galime įvertinti. Laikas pasiglemžė didžiąją dalį jų kūrinių: vieni jų sudegė, kiti išsibarstė po įvairias šalis ar tiesiog buvo sunaikinti.
Paroda 2020 m. rugsėjo 9 d. – lapkričio 7 d. eksponuojama Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje (Rėzeknė, Latvija).
Römerienės – Sofija ir Ona (Sofija 1918 m. pakeitė pavardės rašybą ir tapo Romeriene) – talentingos dailininkės, skirtingos asmenybės, tačiau labai panašių likimų moterys. Abi – tapytojos, XX a. pr. įsiliejusios į dailininkų Römerių dinastiją. Ši paroda – tai puiki proga susipažinti, prisiminti, atrasti garsios Römerių giminės iškilias dailininkes, kurios paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Latvijos meninėje kultūroje, yra itin svarbios ir reikšmingos atkuriant kai kuriuos primirštus ar visai nežinomus abiejų šalių kultūros istorijos faktus.Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiausias ir vertingiausias Lietuvoje dailininkės Sofijos Romerienės tapybos rinkinys (apie 80 kūrinių), kurio didžiąją dalį muziejui perdavė patys šeimos nariai, laimingai išvengę tremties. 2016 m. Römerių giminės atstovai Latgalos kultūros ir istorijos muziejui padovanojo dalį Onos Römerienės kūrybinio palikimo (110 akvarelių) ir archyvinę medžiagą (150 vnt.). Tai viena iš didžiausių Latvijos ir Lietuvos muziejuose esančių šios menininkės kūrybinio palikimo dalių. Paroda suvienijo abejų muziejų išteklius ir pirmą kartą Latvijoje pristatė bendrą garsios Römerių giminės dailininkų dinastijos atstovių Sofijos Romerienės (1885–1972) ir Onos Römerienės (1895–1974) kūrybos parodą, eksponuojami brandžiausi abiejų dailininkių kūriniai.
Dailininkių gyvenimai ir kūryba turi daug paralelių. Abi ištekėjo už Antanašės Römerių giminės linijos atstovų ir apsigyveno XX a. pr. klestėjusiuose dvaruose: Sofija – Tytuvėnų dvare Lietuvoje, Ona – Janapolės dvare, netoli Rėžicos (dab. Rėzeknė, Latvija). Tiek Sofija, tiek Ona patyrė emigraciją ir tremtį. Abi buvo profesionalios dailininkės: Sofija studijavo Krokuvoje, Miunchene ir Paryžiuje, Ona mokėsi Varšuvoje. Jų kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojamasis potėpis. Sofija tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele. Ona tapė tik akvarele, tačiau išgaudavo intensyvius tonus, kurie jos tapybą darė panašią į aliejinę.
Pagrindiniai dailininkių kūrybos žanrai – portretas, peizažas, natiurmortas. Mėgstamos temos: šeimos ir vaikų portretai, dvarų, kuriuose gyveno, interjeras ir peizažai, valstiečių portretai ir jų kasdienybė. Abi dailininkės 1921–1963 m. surengė nemažai asmeninių parodų Rygoje, Kaune, Vilniuje, Varšuvoje, Paryžiuje, Londone, Kaire, Granbyje, Toronte ir kt.Dailininkių kūryba iliustruoja nepriklausomybę atgavusių Lietuvos ir Latvijos valstybių socialinį, ekonominį, kultūrinį, meninį gyvenimą. Ne visų Römerių dailininkų kūrybą šiandien galime įvertinti. Laikas pasiglemžė didžiąją dalį jų kūrinių: vieni jų sudegė, kiti išsibarstė po įvairias šalis ar tiesiog buvo sunaikinti.
Paroda 2020 m. rugsėjo 9 d. – lapkričio 7 d. eksponuojama Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje (Rėzeknė, Latvija).
Organizatoriai – Šiaulių „Aušros“ muziejus, Latgalos kultūros ir istorijos muziejus.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, tel. (8 41) 43 96 75.