Lankytojams

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74, Šiauliai)

Paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“

Nuo 2024 m. sausio 25 d.  iki 2024 m. birželio 3 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. Praėjusiais metais ši paroda, kurios kuratorė – dr. Vilma Gradinskaitė, buvo eksponuojama Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Čia pirmą kartą Baltijos šalyse taip išsamiai buvo pažvelgta į Lietuvos žydų dailininkų, emigravusių į Paryžių, kūrybą. Šiauliuose mažesne apimtimi pristatoma paroda pasakoja apie litvakų dailininkų migracijos bangas į Prancūziją, jų štetlišką pasaulėžiūrą, siekius, laimėjimus, Tėvynės ilgesį.

XX a. pradžioje Paryžiaus menininkų gretas papildė daug žydų, atvykusių ne tik iš Europos didmiesčių, bet ir iš Rusijos imperijos štetlų – miestelių, kuriuose didžiąją gyventojų dalį sudarė žydai. Liberaliame meno vertybių ir naujų tendencijų kupiname Paryžiuje jauni menininkai drąsiai žengė meno keliu, čia išgarsėjo ir suformavo unikalų modernaus meno reiškinį – École de Paris – Paryžiaus mokyklą ir prancūzų ekspresionizmo kryptį, kartais dar vadinamą prancūzų-žydų ekspresionizmu.

Dailininkai stebėjo ir įamžino juos supantį gyvenimą čia ir dabar: apylinkių peizažus ir miestų skverus, linksmybes kavinėse, turgaus šurmulį, karuselių ir cirko spindesį, kasdienes buitines detales, gėles ir kt. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, Paryžiaus mokyklai atstovavo apie 60 litvakų iš Rytų Europos ir daugiau nei 150 žydų dailininkų iš viso pasaulio.

Parodoje pristatomi menininkų Marko Antokolskio, Arbit Blato, Makso Bando, brolių Mišelio ir Viktoro Brenerių, Iljos Gincburgo, Mišelio Kikoino, Pinchaus Kremenio, Žako Lipšico, Manė-Kaco, Jokūbo Mesenbliumo, Lazario Segalo, Boriso Šaco Viljamo Zoracho kūriniai.

Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje lankytojai išvys, ko gero, patį žinomiausią Viktoro Brenerio (1871–1924) kūrinį – JAV vieno cento nominalo monetą, skirtą A. Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje.

Parodoje eksponuojamas Mišelio Kikoino (1892–1968) tapybos darbas „Autoportretas“, padovanotas Mišeliui Breneriui (1885–1969). Jo sūnus Josefas Breneris šį paveikslą kartu su tėvo sukurtomis bronzinėmis skulptūromis padovanojo Šeduvos žydų istorijos muziejui „Dingęs štetlas“.

Vienas iš įdomesnių eksponatų parodoje – dailininko Boriso Šaco (1867–1932) dvipusis paveikslas „Žydų išminčius. Bijūnų ir alyvų puokštė“. Tokie kūriniai parodose nėra dažni.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Šeduvos žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ ir privačių meno institucijų: Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“, Tumo galerijos (Martynas Tinfavičius) bei privačių Egidijaus Žvirblio, Algirdo Petraičio (ARS VIA aukcionas) kolekcijų. Privačių kolekcininkų dėka paroda papildyta kūriniais, surastais ir atgabentais iš įvairių pasaulio šalių, kuriuose gyveno ir kūrė litvakai.

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodų kuratorės, litvakų dailės tyrinėtojos dr. Vilmos Gradinskaitės sudarytas trikalbis katalogas „Litvakų dailininkai Paryžiuje / Les artistes litvaks à Paris / Litvak Artists in Paris“ Lietuvos muziejų asociacijos Metų muziejininkų apdovanojimuose buvo paskelbtas 2023-ųjų metų leidiniu. Pavasariop šiauliečiai bus pakviesti į susitikimą su parodos kuratore ir katalogo sudarytoja dr. Vilma Gradinskaite. 

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus, partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Jūratė Kaučikaitė tel.  (8 41) 43 96 75.


Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)

Paroda „Neįvardyto laiko portretas. 1968–2024“

2024 m. vasario 1 d., 17.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko portretas. 1968–2024“. Paroda veiks iki 2024 m. kovo 31 d. 

A. Ostašenkovo pasaulėžiūra, santykis su žmogumi, vertybės ir autorinis braižas nepavaldus besikeičiančiam laikui, epochoms, santvarkoms, madoms. Jo giliamintė kūryba, rimtis ir kalbėjimas apie pamatines prasmes jau keletą dešimtmečių yra tvirta atsvara šiandienos pasaulio paviršutiniškumui, daiktiškumui, tuštybei. Ji kausto dėmesį, priverčia stabtelti, pasinerti meditacinėn kelionėn į savo esybės gelmę, išgyventi fotovaizduose praskleistos amžinybės dvelksmą, empatiškai išjausti autoriaus laiką, jį supusių žmonių likimus ir patirtis.

Parodoje pristatoma daugelį dešimtmečių autoriaus kurta serija „Neįvardyto laiko portretas“ (1968–2024), kurią plėtoti autorių paskatino poreikis apmąstyti kintantį laiką, patirtį, surinkti asmeniškai išgyventus gyvenimo fragmentus, apibendrinti laiką ir savo būtį laike. Serija apibendrina autoriaus ir jo amžininkų išgyvenimus, kalba apie laiko slinktis, asmeninius ir visuomeninius lūžius, vertybes, santykius, laikinumą. Paroda kupina mąslaus egzistencinio jautrumo, laikinumo ir nebūties nuojautų, ypatingo gylio ir atidos aplinkai, žmogaus būčiai, jausenai, lemčiai.


Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)

Paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“

2023 m. rugsėjo 24 d.–2024 m. kovo 3 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“.

Paroda „Modernizmo architektūra Šiauliuose: pažink, kurk, žaisk“ pasakoja apie tarpukario architektūrą, kuri tuo laikotarpiu puošė miestą ir išliko iki šių dienų. Ši architektūra labai vertinga. Kauno modernizmo pastatų vertė ir išskirtinumas buvo pripažintas pasauliniu mastu – jie įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Šios architektūros pastatais gali didžiuotis ir Šiauliai. Vienas iš Lietuvos tarpukario modernizmo architektūros kūrėjų buvo Karolis Reisonas, 1922–1930 m. dirbęs vyriausiuoju Šiaulių miesto inžinieriumi. Vienas iš jo Šiauliuose suprojektuotų pastatų – Venclauskių namai-muziejus.

Parodoje veiklų ras visa šeima. Ji sudaryta iš trijų skirtingų erdvių: Modernizmo miestelio, Maketų kambario ir Požeminio pasaulio. Kiekviena jų pristato Šiaulių tarpukario modernizmo ypatybes ir architektūros bei urbanizacijos procesus: pirmoje erdvėje vaikai susipažins su modernizmo architektūra ir tarpukario laikmečiu, ties naujus kelius ir kils su liftu į dangoraižio aukščiausią aukštą. Maketų kambaryje kviesime patiems projektuoti, statyti miestus, namus ir kurti jų maketus. Taip, kaip tai daro tikri architektai! O nusileidę į požeminį pasaulį vaikai prisilies prie inžinerinių sprendimų ir į pastatus ties vandentiekio tinklus.

Parodoje derinama žaisminga patirtis ir praktinė edukacija. Instaliacijos, žaislai, dirbtuvių stalai kvies lankytojus įsitraukti į veiklą ir pažinti architekto profesiją. Kurdami, statydami, įsitraukdami į kūrybinį procesą, vaikai patys galės pasijusti architektais. Aplinka kvies žaisti – projektuoti ir statyti namus, tiesti kelius, sodinti medžius, pažinti istoriją ir tarpukarį. Kurti naujus pasaulius ir erdves žmogui – kaip kadaise architektai sukūrė Šiaulių miestą

Parodos autorė kaunietė architektė Eglė Januškienė kuria parodas, orientuotas į mažuosius muziejaus lankytojus. Jos sukurta Kauno modernizmą pristatančia paroda džiaugėsi lankytojai Kauno miesto Galaunių namuose-muziejuje. O šiais metais architektė maloniai sutiko sukurti parodą apie Šiaulių modernizmo architektūrą. Kaip sako parodos autorė, Lietuvos modernizmo pastatai „ <...> tai unikalūs architektūrinės, urbanistinės ir istorinės raidos pavyzdžiai išsiskiriantys iš visų pasaulio modernizmo pastatų. Norisi, kad žmonės suprastų šios architektūros vertę, negriautų jos. Tikiu, kad jei apie šiuos svarbius dalykus pradėsime mokyti vaikus nuo mažens, jie užaugs savą kraštą mylinčiais ir puoselėjančiais, saugančiais žmonėmis“.

Parodos idėjos autorė ir architektė Eglė Januškienė (Mažasis architektas), asistentės: Ieva Stulpinaitė, Ugnė Girkontaitė

Techniniai sprendimai:

Instaliacijos – Eugenijus Sakavičius (Metalo klasika, UAB „Saulėti skoniai“), pjovimas ir graviravimas lazeriu – „Gift4u“, teksto redagavimas – Ilona Petrovė, spauda ant medžio – „Adgo reklama“
Žaislai: „Žaislų miškas“, „Medinis arkliukas“, „Eduko.lt“

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėjos: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.

Paroda „Tegul sklinda tautoje Vlado Pūtvio idėjos“
2023 m. spalio 6 d. sukanka 150 metų, kai Rygoje, dvarininkų Rapolo Putvinskio ir Idalijos Broel-Pliaterytės šeimoje gimė Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929). Ši asmenybė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, kaip visuomenės veikėjas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys, žuvininkystės vystytojas, rašytojas, Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas ir vadas. LR Seimas šiuos metus paskelbė V. Putvinskio-Pūtvio metais.

Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiulis Putvinskių šeimos archyvas, kuris yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tad paroda – neeilinė galimybė susipažinti su šiuo išskirtiniu archyvu. Beveik penkiasdešimt metų slėptas po žeme, išlikęs, atrodytų, neįmanomomis aplinkybėmis, archyvas šiandien tarsi simbolizuoja atminties galią. 1940–1944 m. šį archyvą Putvinskių šeimos nariai paslėpė su viltimi, kad jis bus išsaugotas vėl atgimsiančiai nepriklausomai Lietuvai. Archyve rasta knyga su V. Putvinskio-Pūtvio dukros Sofijos įrašu: „Kai vėl atgys Nepriklausoma, brangus broli lietuvi, kurs surasi šiuos suslėptus dokumentus, 
panaudok juos, kad išpopuliarinti Tautoje Vlado Pūtvio idėjas“. Viltys išsipildė – Lietuva atgimė, archyvas buvo surastas, o jame slėpti V. Putvinskio-Pūtvio rankraščiai šiandien skleidžia jo idėjas, kalba apie jo siekius ir įvairiapusę veiklą, perteikia jo epochos vertybes, kalba apie nepriklausomą Lietuvą ir ją kūrusius žmones. Laiko, drėgmės, aplinkos sąlygų išblukintos, pažeistos, tačiau išlikusios vertybės tik sustiprina įspūdį apie trapią, o kartu ir nesunaikinamą atmintį. Sofijos Pūtvytės įrašas tapo parodos koncepcijos pagrindu ir buvo panaudotas parodos pavadinime.

Muziejaus parengta paroda pasakoja apie V. Putvinskį-Pūtvį ir jo šeimą, artimuosius, bendražygius, jų gyvenimą, veiklą. Parodoje atskleidžiama daugialypė V. Putvinskio-Pūtvio asmenybė, parodant jį gyvenamojo laikotarpio kontekste. Jo asmenyje tarsi susijungia kelios epochos, kai dvarininkas, kilęs iš lenkiškosios tradicijos šeimos, apsisprendžia būti lietuviu ir drąsiai imasi iniciatyvų, keičiančių ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvenimus.