Parodos

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila

Paroda „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“
2021 m. balandžio 15-ąją, minint Pasaulinę kultūros dieną, Chaimo Frenkelio viloje pradeda veikti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“. Parodoje platesniame kontekste atskleidžiamos Pakruojo dvaro meno vertybės – skulptūros, tapybos ir taikomosios dailės (porceliano ir stiklo) eksponatai, nuosekliai kaupti kelių baronų von der Roppų kartų atstovų, išlikę ir išsaugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio bei Šiaulių „Aušros“ muziejuose. Parodą papildo „Aušros“ muziejuje saugomos XX a. 3–4 deš. Pakruojo dvaro fotografijos.

Baronų von der Roppų meno kolekcijos pradininkas – Theodoras von der Roppas (1783–1852). 1801 m. 18-metis baronaitis, baigęs mokslus Akademia Petrina Mintaujoje, išvyko į Grand Tour – pažintinę edukacinę kelionę po Europą, žymėjusią žengimą į suaugusiojo žmogaus gyvenimą. Aplankęs Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, Olandiją, Vokietiją ir kt. šalis, domėjosi kultūra, menu, įsigijo pirmąsias vertybes meno kolekcijai, kurią turtino ir pildė vėlesnės Roppų kartos. Jau XIX a. Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose. Šiandien kolekcija yra neblogai dokumentuota. Atradus daugiau biografinės medžiagos (Latvijos archyvuose išlikę atsiminimai ir šeimos kronikos), ryškėja nuosekli puikiai išsilavinusio Apšvietos epochos atstovo T. von der Roppo veikla, atskleidžiama kolekcijos sudarytojo asmenybė.
Bene garsiausias faktas yra tas, kad T. von der Roppas buvo Bertelio Thorvaldseno (1770–1844) mecenatas, tiesiogiai iš garsiojo danų skulptoriaus dirbtuvės įsigijęs marmuro bareljefą „Achilas ir Briseidė“ ir „Veneros su obuoliu“ (Venus victrix) skulptūrą (abu kūriniai yra išlikę), taip pat devynias antikinių marmuro biustų kopijas. Pastarųjų metų tyrinėtojai pripažįsta, kad jaunojo baronaičio užsakymas buvo labai reikšmingas danų skulptoriaus karjerai, nes buvo pateiktas tuo metu, kai šiam reikėjo apsispręsti, ar grįžti namo, pasibaigus karališkosios Danijos akademijos stipendijai, ar likti Romoje ir imtis savarankiško darbo.
Baronų von der Roppų meno kūrinių kolekcijos didžioji ir svarbiausia dalis buvo saugoma Pakruojo dvare. Valstybiniam kultūros muziejui (dabar – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus) ji buvo perduota 1940 m. rudenį. Švietimo ministerijos įgalioti dailininkas Vladas Sipaitis ir Šiaulių viešosios bibliotekos atstovas rašytojas Borisas Melngailis, dalyvaujant šeimos atstovams, surašė Pakruojo dvare sukauptus meno turtus ir perėmė juos Kultūros paminklų apsaugos įstaigos žinion. Kadangi registratoriai buvo iš Šiaulių, tai vertybės buvo gabenamos ne tik į Kauną, bet ir į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Didžiąją dalį meno vertybių galima atpažinti pagal KPAĮ registro sąrašus, tačiau abu muziejai ir vėliau yra sukaupę eksponatų, susijusių su Pakruojo dvaru. Tarp Pakruojo meno turtų yra įvairų laikotarpių eksponatų, kauptų įvairių kartų atstovų iki pat lemtingųjų 1940 metų.
Paroda 2020 m. buvo eksponuota Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune. Parodos kuratorius – menotyrininkas, muziejininkas, ilgametis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis (1955–2020), Roppų kolekcijos tyrinėjimui paskyręs ne vieną dešimtmetį.  Chaimo Frenkelio viloje paroda veiks iki 2021 m. birželio 20 d.
Organizatorius – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Radijo ir televizijos muziejus

Paroda „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pradėjo veikti paroda „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“.
Jau 30 metų žengiame atkurtos nepriklausomos Lietuvos keliu, tad galime atsigręžti į praeitį. 1939 m. Sovietų Sąjunga, bendradarbiaudama su nacistine Vokietija, įgyvendino savo valstybines užmačias ir pradėjo vykdyti okupacinę politiką. 1940 m. Lietuva pateko į Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Iš jos ištrūkti pavyko tik 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę.
Sovietų Sąjunga naudojo įvairias priemones, siekdama paveikti okupuotų šalių gyventojus ir pajungti juos valstybės labui. Šiems tikslams pasiekti buvo sukurtas stiprus propagandos aparatas.
Parodoje „Radijas ir televizija – sovietmečio propagandos priemonės Lietuvoje“ atkuriamas vieno iš sovietų propagandos elementų, vadinamo Raudonuoju kampeliu, vaizdas. Šie kampeliai buvo įrengiami visose valstybės įstaigose: miesto gamyklose ar fabrikuose, kolūkiuose ir kt. Jie buvo privaloma ir neatskiriama politinio švietimo dalis. Čia buvo galima rasti sovietinių laikraščių, žurnalų, ateistinių knygų, ant sienų kabėdavo sovietinė atributika (plakatai, stendai ir kt.). Taip pat čia buvo galima klausytis radijo ar stebėti įvykius per televiziją. Pasitelkus sovietmečio akcentus – to laikotarpio daiktus, techniką, fotografijas, spaudą, simbolius, siekiama atskleisti radijo ir televizijos svarbą propagandos kampanijoje.
Paroda Radijo ir televizijos muziejuje veikia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

Fotografijos muziejus

Malvinos Jelinskaitės paroda „Pietinis pietryčių vėjas“
Fotografijos muziejaus galerijoje bus eksponuojama vilnietės Malvinos Jelinskaitės paroda „Pietinis pietryčių vėjas“. Malvina yra viena paslaptingiausių Lietuvos menininkių. Baigusi filosofijos ir menotyros studijas, ji laisvai audžia sudėtingus minties ir meno interpretacijų ornamentus, tačiau kūrybiškai labiau reiškiasi kaip fotografė ir menininkė. Retai dalyvaudama parodose, Malvina slapukauja dvigubai – jos tirpstantys fotografiniai vaizdiniai kupini laukimo ir netikėtų nušvitimų, o ji pati retai dalinasi savo meniniais ieškojimais su publika.
Šios originalios asmenybės paroda Fotografijos muziejuje itin laukiama dėl keleto priežasčių. Pirma, Malvina šią parodą skiria savo gimtajam miestui – Šiauliams. Neatsitiktinis ir pavadinimas – „Pietinis pietryčių vėjas“ su užuomina į gyvenimo skersvėjus Pietiniame rajone. Antra, tai netradicinė fotografijų paroda, greičiau, antigravitacinė šviesos virpėjimų kolekcija. Todėl ši ekspozicija kontrasto principu įdomiai suskambės muziejaus erdvėse. Trečia, turėsime galimybę pamatyti išplėstinės fotografijos meną, pasąmoninės optikos žaismą, kuris puikiai atspindi medijų meno festivalio „Enter“ nuotaiką.


Paroda Fotografijos muziejuje veiks iki 2021 m. birželio 20 d.

Organizatoriai: Fotografijos muziejus, Šiaulių dailės galerija.
Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.
Andriaus Grigalaičio ir Tomo Andrijausko paroda „Nefilmuota tikrovė. Miglos žemėlapiai“
Fotografijos muziejaus studijoje lankytojai turi galimybę tyrinėti dviejų kūrėjų – Tomo Andrijausko ir Andriaus Grigalaičio parodos „Nefilmuota tikrovė. Miglos žemėlapiai“ maršrutus. Paroda sumanyta kaip dviejų, Šiaulių miesto erdve ir požiūriu į kūrybą susietų, kūrėjų vizualus dialogas Fotografijos muziejaus erdvėje, tarpusavyje derinant chemiją, fiziką ir metafiziką. Sukurti maršrutai klaidinantys ir migloti. Tačiau labai dažnai tai, kas svetima ir baugina, greitai tampa artimiausia aplinka. 
T. Andrijauskas, būdamas vienas iš videomeno Lietuvoje pradininkų ir eksperimentinio audiovizualinio meno iniciatorių Šiauliuose, buvusiuose šiuolaikinio meno epicentru, sugrįžta į „Enter“ festivalį kaip parodos bendraautoris ir tęsia ieškojimus videoeksperimentuose. Jis parodoje vaizdu siekia perteikti savo vidinės būsenos ir vis greitėjančio gyvenimo tempo sąveikas.
Kartu parodoje įpinamas ir A. Grigalaičio pasakojimas – „Miglų žemėlapiai“. Fotografas, žiūrėdamas į žemėlapį, ieško ne kelio. Priešingai – galimybės pasiklysti. Dairosi vietų, kurios neturi koordinačių, kurios yra tarp ten ir čia. Minimalistinis iš miglų išnyrantis vizualinis maršrutas žada kelionę į unikalią vizualinę patirtį.
Paroda Fotografijos muziejuje veiks iki 2021 m. birželio 20 d.

Organizatoriai: Fotografijos muziejus, Šiaulių dailės galerija.
Rėmėja: Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.
Fotografijos būrelio „Studija“ baigiamųjų darbų paroda
2020 m. liepos 9 d. Fotografijos muziejus jau ketvirtus metus iš eilės pristatė čia veikiančio fotografijos būrelio „Studija“ baigiamųjų darbų parodą. Šiemet ji pateikiama virtualiu formatu.
Dėl pasaulyje išplitusios pandemijos ir karantino Fotografijos būrelio užsiėmimai, kaip ir įprastos pamokos mokykloje, antrojoje mokslo metų pusėje persikėlė į virtualią erdvę. Įprastai mokslo metus vaikai užbaigdavo būrelio baigiamųjų darbų ekspozicija Fotografijos muziejuje, o šiemet ji pristatoma virtualioje parodų salėje.
Būrelio vadovas fotografas Edvardas Tamošiūnas kartu su vaikais sukūrė virtualų parodų centrą, kuriame kiekvienam būrelio parodos dalyviui skirta asmeninė galerija. Vaikai turėjo galimybę ne tik pateikti savo fotografijas, bet ir patys susikūrė erdvės interjerą bei stilių. Iššūkiu tapusi nuotolinio mokymosi situacija virto nauja kūrybine patirtimi. Dar niekada paroda nebuvo taip lengvai pasiekiama – ją galima apžiūrėti, kad ir kur bebūtumėte, naudojantis nuoroda – https://i.fotomuziejus.lt/PVJ. Parodą galima apžiūrėti ir Fotografijos muziejuje su virtualiosios realybės akiniais.
Fotografijos muziejus linki parodos dalyviams turiningų atostogų, o rudenį vėl kvies vaikus į Fotografijos būrelio užsiėmimus, kuriuose jie mokysis fotografijos pagrindų, įgus valdyti šiuolaikinę profesionalią fotografijos techniką, dirbs su studijine įranga, naudosis nuotraukų redagavimo programomis, išbandys senuosius fotografinius procesus.


Parodos autoriai:
Džiugas Dulka, 12 m., Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla.
Gabija Domarkaitė, 16 m., Didždvario gimnazija. 
Arminas Masiliūnas, 14 m., Juventos progimnazija.
Justina Širiakovaitė, 18 m., Didždvario gimnazija.
Martynas Varnagiris, 15 m., Juliaus Janonio gimnazija.
Dovydas Žilinskas, 16 m., Juliaus Janonio gimnazija.

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus

Sigitos Milvidienės paroda „100 Mamutės juostų“
Sigitą Milvidienę daugelis žino kaip Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėją. Tačiau ji yra ne tik muziejininkė, bet ir sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, aktyvi tautodailės parodų dalyvė, kuri įvairiuose kursuose ir seminaruose moko tradicinių amatų, demonstruoja juostų audimo amatą folkloro festivaliuose bei kituose renginiuose. Autorė dalyvavo daugelyje Lietuvos dainų, Šiaulių miesto švenčių, ne kartą buvo ir užsienio šalių folkloro bei liaudies amatų festivaliuose (Ukrainoje, Suomijoje, Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje).
S. Milvidienės mama L. Malakauskienė visą gyvenimą audžia juostas ir kuria juostų raštus. Šio amato ji išmokė abi savo dukras, o jos – savo vaikus. L Malakauskienė sako, kad dukros ir vaikaičiai negalėjo netapti juostų audėjais: „Jau lovytėje gulėdami matė, kaip audžiama, o paaugę norėjo ir juostą pačiupinėti, ir patys pabandyti“. Ne veltui 2014 m. tautodailininkės L. Malakauskienės šeimai Šiaulių miesto savivaldybė skyrė kultūros ir meno premiją už etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą, ilgametę aktyvią kūrybinę veiklą bei patirties perdavimą iš kartos į kartą.
Pageltusio popieriaus lapuose Mamutės ranka išrašyti ornamentai – parodos autorės įkvėpimo šaltinis. Raštai, kurie iki šiol buvo tik juodai balti ornamentai popieriuje, atgimė spalvingose rinktinėse juostose. Kiekvienam piešiniui parinkus spalvas, siūlus, pritaikius būdingus tam tikram regionui pakraštėlių spalvų derinius, sukurta unikali dviejų kartų – mamos ir dukros – kūrybą atspindinti rinktinių juostų kolekcija. Iš visų Mamutės pieštų ornamentų autorė atrinko 100 pačių įdomiausių ir autentiškiausių raštų, kurie atspindi įvairių Lietuvos regionų tradiciją. Parodoje eksponuojamose juostose yra žemaitiškų, aukštaitiškų, dzūkiškų ir suvalkietiškų raštų. Eksponuojamos juostos gali būti juosiamos prie tautinio kostiumo, prie folk stiliaus rūbų ar dovanojamos krikštynų, vestuvių progomis.
Juostos išaustos 2020–2021 m., buvo eksponuojamos Šiaulių Dailės galerijoje pavasarį vykusioje Šiaulių krašto tautodailės parodoje. Šios parodos metu vyko ir konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninis turas, kuriame S. Milvidienė tapo laureate ir buvo apdovanota I vietos Diplomu.
 
Kolekcijos sukūrimą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Venclauskių namai-muziejus

Jūratės Jukštienės personalinės tapybos darbų paroda „Lieka žydėti“
2021 m. birželio 9 d. Venclauskių namuose (Vytauto g. 89, Šiauliai) atidaryta Dailės studijos suaugusiems Šiauliuose įkūrėjos bei vadovės, plenerų organizatorės Jūratės Jukštienės personalinės tapybos darbų paroda „Lieka žydėti“.
Muziejuje eksponuojami darbai, sukurti tapybos magistro studijų Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete metu (2020–2021 m.). Jie sukurti ne dažnai taikoma technika – tapyti gėlėmis, iš jų išgaunant autentiškas spalvas ir išskirtinius raštus.
J. Jukštienė pasakoja: „Gamta – pagrindinis ir svarbiausias elementas mano paveikslų kūrime, ji sugrąžina prie ištakų ir pasiūlo naują kūrybos formą. Ši nauja kūrybinė plastika, tapybos transformacija, atsivėrę naujumo slėpiniai – tai kintantis pasakojimas, pasitelkiant savo išjautimą, nuojautą, patyrimą. Žavesys gamtos įvairiapusiškumu kūrybos procese užburia. Paliekama įtrintų gėlių žymė popieriuje galutinai pavergia. Mokausi tylėti, kai kalba gamta. Pievoje susirenku savo teptukus ir dažus – gėlių žiedus. Imu vieną gamtos man suteiktą teptuką ir braukiu per baltą popieriaus lapą. Suku, tepu, trinu. Pati gamta įsigeria į popierių atiduodama visą save. Pasirenku tyrinėti kiekvieno augalo paliekamą žymę drobėje. Taip išgyvenu gamtos dvasinę prozą. Kiekvienas paveikslas – vis kito augalo veidas. Konvertuodama gyvą kūriniją į kitą laikmeną, mėgaujuosi procesu, naujais plastiniais ir spalviniais atradimais. Gėlės žydi trumpą laiką, mano kūriniuose jos lieka žydėti.“
Paroda Venclauskių namuose veiks iki birželio 27 d.

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.

Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.

Sutinku
Parinktys