Parodos

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila

Paroda „Šiauliai – Žemaitijos kunigaikštystės centras“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus parengta paroda atspindi ryškiausius XVI–XIX a. pirmos pusės Šiaulių istorijos momentus, lėmusius Šiaulių, kaip vieno iš svarbiausių Žemaitijos administracinių centrų, susiformavimą. Čia buvo sutelkta Šiaulių ekonomijos administracija, rezidavo bajorų seimeliai ir teismai. Šiauliuose iškilusi mūrinė bažnyčia tapo katalikų Bažnyčios ideologiniu
simboliu. Greta bažnyčios, prekybinių kelių Karaliaučius–Ryga ir Vilnius–Klaipėda sankirtoje įkurta turgaus aikštė tapo regiono prekybos ašimi.
Maža to, šiauliečiai buvo aktyvūs XVIII a. sukilimų dalyviai ir organizatoriai, Šiaulių miestas buvo pasipriešinimo židinys, o regione aktyviai veikusių didikų giminių dėka Šiauliai tapo kultūros lopšiu.
Paroda lankytojams atskleidžia Žemaitijos ir vieno iš jos centrų – Šiaulių miesto – istoriją bei parodo, kaip Šiauliai iš nedidelio miesto XVI a. palaipsniui virto reikšmingu administraciniu centru. Parodos turinys padės susipažinti su svarbiausiais XVI–XIX a. pirmos pusės įvykiais, nulėmusiais šį miesto virsmą, bei asmenybėmis – Žemaitijos didikų giminėmis, dvasininkais, miesto administratoriais – savo veikla prisidėjusiomis prie miesto kaitos ir augimo.
Apsilankymą muziejuje paįvairina teminės edukacinės veiklos – lankytojai gali pasivaikščioti po Šiaulių ekonomiją, susipažinti su bajoriškais simboliais ar prisijaukinti lokį.

Paroda Chaimo Frenkelio viloje veikia 2019 m. lapkričio 12 d. – 2020 m. kovo 1 d.
Fot. E. Tamošiūnas
Skulptūrų paroda „Dvasios keliais“
Aleksejaus Leonovo skulptūrų paroda į Lietuvą atvežama pirmą kartą. Chaimo Frenkelio vilos ekspozicijoje „Provincijos dvaras“ eksponuojami 27 autoriaus darbai. Parodos skulptūros perteikia tikėjimą žmogaus gebėjimais, meile, grožiu ir šviesesnio pasaulio viltimi.
Aleksejus Leonovas – jaunas garsus menininkas iš Ukrainos. Per pastaruosius penkiolika metų visame pasaulyje buvo pristatyta per 150 jo personalinių parodų: Indijoje, Kinijoje, JAV, Italijoje, Pranūzijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kt. A. Leonovo darbų galima pamatyti 55-iuose pasaulio miestuose.
Menininkas gimė 1982 m. Sumų mieste Ukrainoje. Nuo jaunystės gyveno Kijeve. Jau nuo penkerių metų paėmė į rankas molį. Vėliau A. Leonovas kaip kūrėjas formavosi Valstybinėje Taraso Ševčenkos vidurinės dailės mokyklos skulptūros skyriuje. 2005 m. su pagyrimu baigė Nacionalinę vaizduojamojo meno ir architektūros akademiją. Studijavo doktorantūroje, vadovaujant akademikui V. Z. Borodajui. 2008 m. skulptorius tapo Ukrainos dailininkų sąjungos nariu.
Ypatingą dėmesį A. Leonovas savo kūryboje skiria religijai ir geriausiems žmonijos pasiekimams. Dar studijų metais menininkas nepaprastai susidomėjo filosofija, pasaulio kultūra ir religijos istorija. A. Leonovas kuria pasitelkdamas gilias žmogaus kūno anatomijos žinias, meniškai apmąstydamas žmonijos istoriją. Jis turi savo nepakartojamą stilių, o mėgstamiausia medžiaga tapo šamotinis molis, kuris turi ypatingas energetines savybes, leidžia giliau išreikšti vidinę vaizdo esmę. Menininkas per savo kūrybą siekia atskleisti amžinųjų vertybių – dieviškumo, motinystės, vaikystės, grožio, harmonijos – temas.

Parodą galima apžiūrėti nuo 2020 m. sausio 14 iki balandžio 30 d. A. Leonovo skulptūrų fotografijų paroda eksponuojama Šiaulių Gegužių progimnazijoje.

Fot. Malda, 2009.

Kilnojamosios parodos

Taktilinė paroda „Daiktai, kurie kalba“
Nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Šiaulių universiteto bibliotekoje (Vytauto g. 84, Šiauliai) veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus taktilinė paroda „Daiktai, kurie kalba“.
Šiandien regėjimo negalią turintiems žmonėms veiklos ir kultūrinių renginių netrūksta, tačiau visapusiškai jie gali pažinti ne visas kultūros sritis, ypač muziejuose eksponuojamas kultūros vertybes, todėl „Aušros“ muziejus ėmėsi iniciatyvos užpildyti šią spragą ir lankytojams pristatyti taktilinę parodą „Daiktai, kurie kalba“. Parodoje galima išvysti „Aušros“ muziejaus eksponatus ir jų kopijas, kurie supažindina su Lietuvos istorijos ir kultūros fragmentais bei šiuolaikiniu menu. Eksponuojamus daiktus galima ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti.
Paroda pradedama nuo seniausių laikų – geležies amžiaus. Archeologiniai radiniai leidžia pažvelgti į žmonių gyvenimą prieš šimtus ir tūkstančius metų. Jie suteikia žinių apie mūsų protėvių gyvenamąją aplinką, drabužius ir papuošalus, ginklus ir darbo įrankius, padeda suprasti papročius ir tikėjimus. Geležies amžius gausiausias radinių. Jis truko nuo pirmųjų amžių prieš Kristų iki pat Lietuvos valstybės susidarymo XIII a. Šioje parodos dalyje eksponuojami kirvio ir ieties antgaliai, papuošalai (apyrankės, žiedai, antkaklė, segė) ir buities reikmenys (skiltuvas, molinis puodas, verpstukas).
Apie XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos kaimą pasakoja daiktai, kurie buvo naudojami buityje ar apeigose. Tai prieverpstės, kryžių viršūnės, margučiai, Užgavėnių kaukės, tradiciniai liaudies muzikos instrumentai (ožragis, kleketas, terkšlė, dūda, kanklės). Jie parodo liaudies menininkų išmonę, supažindina su kalendorinėmis šventėmis ir papročiais, o ant jų pavaizduoti ornamentai ir simboliai atspindi žmonių tikėjimą.
Po Pirmojo pasaulinio karo sparčiai ėmė plėstis seni ir augti nauji Lietuvos miestai. Pradėtos statyti didelės parduotuvės, gyvenamieji namai su centriniu šildymu ir kitais patogumais, tiestos gatvės ir šaligatviai, įvesta elektra, telefono linijos. Su miesto aplinka supažindina parodoje eksponuojami žemėlapiai (Šiaulių miesto ir Lietuvos žemėlapis Brailio raštu). Laisvalaikį miestiečiai leido labai įvairiai. Tuo metu buvo populiarūs šokių vakarai, šventės, lankymasis kino teatruose. Viena iš mėgstamų pramogų – apsilankyti miesto fotoateljė ir įsiamžinti fotografijoje.
Parodą užbaigia šiuolaikinių menininkų Jurgos Sutkutės, Arūno ir Redos Uogintų kūriniai, atskleidžiantys nuolat kintantį meno pasaulį, skatinantys patirti naujų įspūdžių, reikšti emocijas, pasisemti idėjų.

Paroda Šiaulių universiteto bibliotekoje veiks 2019 m. gruodžio 17 d.–2020 m. vasario 21 d.

Fot. E. Tamošiūnas

Fotografijos muziejus

Aleksandro Ostašenkovo fotografijų paroda „Atminties vieškeliai“
Parodoje eksponuojama per 140 Šiaulių kultūros, politikos, meno, medicinos ir kitų sričių atstovų portretų, kurių gyvenimai susikirto su fotografo Aleksandro Ostašenkovo ir paliko savą pėdsaką. Žurnalistinis darbas autoriui suteikė galimybę stebėti šiuos žmones, užfiksuoti jų gyvenimų akimirkas ir dalintis jomis dabar, praėjus nemažam laiko tarpsniui.

Parodoje autorius iš savo atminties gelmių ištraukia sutiktus veidus, taip atverdamas savo prisiminimų, primirštų istorijų, jausmų knygą, nukeliančią žiūrovą į praeitį. Pats parodos autorius rašo: „Pasirinkau savo žmogaus stebėjimo ir pateikimo būdą – atvirą žvilgsnį į objektyvą. Ne visi jie atsivėrė, bet visi buvo nuoširdūs, pagarbūs savo ir būsimam laikui.
Fotografuojant, svarbiausia buvo ne išankstinis santykis, o kontaktas su žmogaus vidumi. Gal todėl, žvelgdami į objektyvą, jie peržengdavo profesijų ir pareigų ribas, ir dabar fotografijose – tiesiog unikalios ir nepakartojamos asmenybės. Jų likimai skirtingi. Nuo sėkmingų, apdovanotų laiko ir politinių santvarkų dėmesio – iki pavargusių nuo gyvenimo prieštaravimų, patirties naštos, užmaršties, o kartais – baigusių savo gyvenimą savižudybe. Laikas ant jų visų uždėjo savo atspaudą – jie visi tapo istorijos dalimi.“


Paroda veiks iki  2020 m. kovo 1 d.
 
Fot. E. Tamošiūnas