Lankytojams

Atgal

Šiuo metu veikiančios parodos




Chaimo Frenkelio vila-muziejus (Vilniaus g. 74, Šiauliai)

Paroda „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Dvarų kultūros paveldas“
Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama parodos dalis „Dvarų kultūros paveldas“ supažindina lankytojus su „Aušros“ muziejuje sukaupta išskirtine dvarų kultūros paveldo kolekcija bei jos patekimo į muziejų aplinkybėmis. Parodoje  apžvelgiamos kryptingos muziejaus pastangos tarpukariu aktualizuoti dvarų kultūrinio palikimo reikšmę, pristatomas 1940–1943 metais nacionalizuotuose dvaruose organizuotas kultūros vertybių registracijos ir apsaugos procesas bei „Aušros“ muziejaus vaidmuo jame.

Parodoje   eksponuojamos dvarų kultūros vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių – nuo Beržėnų dvaro raktų iki vertingų XVIII–XIX a. porceliano dirbtinių, paveikslų, skulptūrų, baldų. Kai kurios iš šių vertybių visuomenei  pristatomos pirmą kartą. Parodoje  sukurta stilizuota dvaro interjero rekonstrukcija atspindinti XIX a.–XX a. I p. Šiaurės Lietuvos regiono dvarų vaizdą, to meto bajorų kasdienybę, jų meninį skonį ir išsilavinimą, domėjimąsi Vakarų Europos kultūros naujovėmis ir reikšmingai papildo Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje veikiančią ekspoziciją „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“.

Paroda Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki 2025 m. gegužės 4 d.

Parodos „ŠAM – 101: pirmųjų kolekcijų pėdsakais. Dvarų kultūros paveldas“ kuratorė – Jūratė Kaučikaitė, tekstų autorė – Jovita Vilimaitienė.
Parodos dizainas – UAB ZET-A-ZET. Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėja – LR Kultūros ministerija

Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)

Virgilijaus Šontos fotografijų ciklo „Mokykla – mano namai“ paroda

Fotografijos muziejuje 2025 m. balandžio 10 d. – gegužės 11 d. veikia Virgilijaus Šontos (1952–1992) fotografijų ciklo „Mokykla – mano namai“ paroda.

Virgilijus Šonta – žinomas Lietuvos fotografas, aktyviai dirbęs XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, iki tragiškos mirties 1992 m. Jo kūryba pastebimai skyrėsi nuo tuometės Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijos, nes autorius nesilaikė savicenzūros ir aktyviai eksperimentavo su naujomis idėjomis bei temomis. Žinomiausiame jo fotografijų cikle „Mokykla – mano namai“, kurį autorius sukūrė 1980–1983 m. Šiaulių ir Kauno pagalbinėse mokyklose – internatuose, užfiksuota vaikų kasdienybė namuose, skirtuose specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Sovietmečiu tokie žmonės – vaikai ir suaugusieji – buvo izoliuojami ir slepiami nuo viešumos, todėl V. Šontos pasirinkta tema tuo metu buvo provokuojanti ir politiškai problemiška.

V. Šonta šiame cikle pavaizdavo, kaip atrodo vaikų, augančių atskirtyje nuo visuomenės, gyvenimas. Jie, kaip ir dauguma žmonių, patiria įvairiausių dalykų – nuo vaikiškos laimės sportuojant, mėgaujantis saule ar sniegu, iki vienatvės ar sumišimo jausmo, nuo meilės iki neapykantos, nuo draugystės iki tarpusavio ginčų ir konfliktų. Autorius aprėpia visą šių mažame uždarame rate gyvenančių vaikų jausmų ir patirčių pasaulį.

1983 m. Šiauliuose vykusioje Baltijos šalių fotografijos parodoje „Gintaro kraštas“, V. Šontai už ciklą „Mokykla – mano namai“ komisija skyrė Didįjį prizą. Tačiau įsikišo Maskvos pareigūnai, pasipiktinę, kad fotografijose vaizduojami sovietinei santvarkai nepageidaujami asmenys. Parodos komisija sprendimą atšaukė ir galiausiai tais metais parodos pagrindinis prizas visai nebuvo paskirtas.

Dabar Fotografijos muziejuje surengta paroda simboliškai ištaiso istorinę skriaudą. Joje eksponuojami atspaudai iš nuskenuotų V. Šontos negatyvų. Fotografijos neretušuotos ir tai yra sąmoningas kuratorių sprendimas, rodantis pagarbą autoriui ir siekiantis išlaikyti darbų autentiškumą. Nors artimas V. Šontos bičiulis fotografas Romualdas Požerskis, skaitmeninęs jo archyvą, pažymėjo, kad pats autorius, siekdamas techninio tobulumo, paprastai retušuodavo savo fotografijas, parodos kuratoriai nusprendė originalų savo nuožiūra nekeisti. Tokiu pasirinkimu pabrėžiamas pasipriešinimas skaitmeninio ar dirbtinio retušavimo tendencijoms, kurios šiuolaikinėmis technologinėmis intervencijomis pakeičia autentišką vizualinį istorinį įrašą.

Daugelis parodoje eksponuojamų fotografijų niekada nebuvo viešai rodytos. Pateikiamas dinamiškas ir energingas vizualinis pasakojimas, atspindintis vaikų gyvenimo tempą ir juos supančio pasaulio pažinimą. Tačiau centrinė parodos dalis santūri ir statiška, simbolizuojanti šių vaikų atskirtį ir atitolimą nuo visuomenės.

Parodoje eksponuojami kūriniai yra V. Šontos šeimos nuosavybė, parodiniai atspaudai spausdinti iš Romualdo Požerskio skaitmeninio archyvo.

Parodos kuratorius – Valentyn Odnoviun
Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus
Projektą finansuoja LR Kultūros ministerija


Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47, Šiauliai)


Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)

Paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“
Nuo 2025 m. vasario 16 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) eksponuojama Istorinės LR Prezidentūros Kaune paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“. Ši paroda kviečia sugrįžti į Vasario 16-osios Lietuvą ir iš arčiau pažvelgti į vieną iš svarbiausių ją kūrusių asmenybių – Antaną Smetoną.

Paroda parengta 2023 m., minint Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 150-ąsias gimimo metines. Ji eksponuota Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune, o šiais metais atkeliavo į kitų tarpukario Lietuvos visuomenės, politikos veikėjų – Venclauskių – namus. Tiesa, reikia pastebėti, kad namų šeimininkas Kazimieras Venclauskis A. Smetonos politikai nepritarė. K. Venclauskio, kaip socialdemokratų partijos veikėjo, politinės pažiūros buvo visai kitokios. Tuo tarpu Stanislavos Venclauskienės požiūris buvo artimesnis A. Smetonai. S. Venclauskienė priklausė Tautos pažangos partijai, o vėliau buvo viena iš Lietuvos tautininkų sąjungos Šiaulių skyriaus steigėjų, kovojo dėl skyriaus pirmininkės posto.

Paroda „Antanas Smetona: nelengvi pasirinkimai“ lankytojų dėmesiui pateikia 17 svarbių pasirinkimų, kuriuos teko priimti A. Smetonai asmeniškai arba kolegialiai. Kiekvienas pasirinkimas išnagrinėtas remiantis istorine medžiaga – archyviniais dokumentais, atsiminimais, moksline istoriografija, parengti „prieš“ ir „už“ argumentai, kurie leidžia suprasti ir asmenybės, ir bendražygių, ir tuomečio politinio konteksto įtaką priimtiems sprendimams. Didesnės ar mažesnės dilemos veda lankytojus A. Smetonos gyvenimo keliu iki 1940 m. birželio 15 d. apsisprendimo pasitraukti iš šalies ir leidžia geriau pažinti ne tik šį kertinį istorijos veikėją, bet ir visą nepriklausomos Lietuvos epochą.

Paroda interaktyvi, ją tyrinėti galima keliais skirtingais būdais. Paprasčiausias būdas – tiesiog chronologiškai susipažinti su A. Smetonos pasirinkimais jo gyvenimo ir politinės veiklos kelyje. „Pasimatavus Prezidento batus“ gali atsiverti nauji horizontai! Vertinantys savirefleksiją turėtų rinktis lyginamąjį kelią ir pabandyti atsakyti, o ką aš daryčiau tokioje situacijoje? Kodėl nepasikalbėjus apie tai su kitais parodos lankytojais, o gal tikrai būta kitų alternatyvių kelių? Parodos organizatoriai tiki, kad bet kuris pasirinktas kelias leis ne tik geriau pažinti A. Smetonos asmenybę, bet ir pajusti istorinių sprendimų atsakomybės naštą.

Parodą papildo Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi su Antanu Smetona susiję eksponatai: knygos, fotografijos, atvirukai. Eksponuojamas ir kvietimas, ant kurio – autentiškas A. Smetonos parašas. Tai 1941 m. gegužės 1 d. Lietuvos Prezidentui priimti komiteto Klivlande kvietimas Marės ir Justino Miščikų šeimai, kurio kitoje pusėje yra Prezidento autografas. Išskirtinis eksponatas – iki šiol neeksponuotas Antano Smetonos portretas, kurį 1938 m. sukūrė žinomas tarpukario Lietuvos dailininkas Adomas Varnas.

Parodos kuratorė – dr. Ingrida Jakubavičienė

Paroda veikia iki 2025-06-15.

Parodos organizatoriai:
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, Šiaulių „Aušros“ muziejus