Parodos

Kasdieninis valstiečių apavas

Nuo seniausių laikų kasdienis lietuvių moterų ir vyrų apavas buvo namų darbo naginės, vyžos, čempės ir klumpės. Naginės ir vyžos buvo paplitusios visoje Lietuvoje, čempės – Dzūkijoje, klumpės – Žemaitijoje ir Vakarinėje Užnemunėje. Valstiečiai, nešiodami kasdienį namų darbo apavą, kojas dažniausiai vyniojo autais arba apsimaudavo megztas vilnones kojines.

Nagines raukdavo iš stiprios, storos galvijų, kartais ir iš kiaulių odos. Paimdavo priekyje platesnį, užpakalyje siauresnį pailgą keturkampį odos gabalą, sulenkę išilgai priekį ir užpakalį susiūdavo plonomis, stipriomis virvutėmis (užraukais). Kalteliu aplinkui iškaldavo skylutes, apverdavo stipria virvute ar odine juostele, padarydavo užraukimą. Kojas apvyniodavo autais, įsiaudavo į nagines, užtraukdavo, virvutes apvyniodavo apie kojas ir surišdavo (1, 2 nuotr. galerijoje).

Vyžas pindavo iš karklo arba liepos karnų. Šonuose padarydavo ausis, per kurias perkišdavo apvalius pagaliukus. Padus sutvirtindavo, kad ilgiau laikytų. Kad šokant labiau taukšėtų, pritvirtindavo dervuotas virveles. Apyvarus darydavo iš 2 arba 3 gijų kanapinės, kartais pakulinės virvės. Liepos karnos turi gydomųjų savybių, saugo kojas nuo grybelio bei sąnarių skausmų, tad avint vyžomis kojos buvo sveikesnės (3–6 nuotr. galerijoje).