Lankytojams

Prūdelio tvenkinys

Šiaulių miesto centro pašonėje tyvuliuojantis kalvų apsuptas Prūdelis – XIX a. pradžioje, užtvenkus Kulpės upelį, suformuotas dirbtinis vandens telkinys. Tvenkinio plotas 4 ha. Ilgis – 290 m, plotis 150 m. Vidutinis gylis – 2,5 m.

Nors ir sukurtas žmogaus, Šiaulių Prūdelis kuria natūralios urbanizacijos nepaliestos erdvės įspūdį, sustiprina miestui būdinga urbanistinio ir gamtos peizažų sambūvį.  

XIX a. miestui priklausęs vandens telkinys buvo nuomojamas ir taip papildydavo miesto biudžetą. Be to, neegzistuojant šiandien tokiam įprastam patogumui, kaip vandentiekis, Talkšos vanduo miestiečių naudotas kasdienėms reikmėms.

Tarp Prūdelio ir geležinkelio sankasos esančioje šiandien retai žmonių lankomoje pelkėtoje vietoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918) veikė tuomečio sklypo savininko Teofilio Sudimto įrengtos vandens gydyklos. „Kurortu“ arba „voniomis“ vadintos maudyklos buvo lankomos tiek šiauliečių, tiek aplinkinių vietų gyventojų. Tyrimais buvo nustatyta, kad maudyklas pasiekdavęs natūralus netoliese esančių šaltinių vanduo pasižymėjo gydomosiomis savybėmis, turėjo vertingų mineralų, teigiamai veikdavo sergant reumatu, artritu, bronchitu, širdies ligomis, malšindavo sąnarių skausmą. Maudyklas sudarė atskirai moterims ir vyrams įrengti mediniai statiniai be stogo. Kas nutiko su netoli Prūdelio buvusiais šaltiniais ir kodėl po Pirmojo pasaulinio karo nebuvo atkurtas kurortas su vandens gydyklomis, nežinoma. Tačiau dar ir šiandien greta Prūdelio esanti miesto dalis kartais miestiečių vadinama Kompeliu (lenk. „kąpiel“ – maudyklės).

Prūdelio vandenį gamybai naudojo Frenkeliams priklausęs odų perdirbimo fabrikas. Kaip ir kituose Šiaulių vandens telkiniuose, Prūdelyje netrūko gamybinių ir buitinių atliekų. 1933 m. miesto savivaldybė prie Prūdelio ėmėsi kurti maudykles bei poilsio zoną su paplūdimiu. Iš vandens telkinio išvalytas dumblas, išžvyruoti pakraščiai, prileista švaresnio vandens, pastatytos persirengimo kabinos. Darbus iki galo užbaigti sutrukdė tai, jog dalis prie Prūdelio esančios žemės priklausė privačiam savininkui. Už sklypo pardavimą jis prašė didžiulės tam laikotarpiui sumos – 60 tūkst. Lt. Žemės klausimas buvo pasiekęs net Vidaus reikalų ministeriją.           
Žiemos metu Prūdelyje veikė čiuožykla. Kaip rodo tarpukario ikonografinė medžiaga, galbūt dėl netoliese buvusios sinagogos, vandens telkinyje žydų bendruomenės buvo atliekamas „tašlich“ (išmetimo) ritualas. Jo metu, susirinkusieji prie vandens telkinio, iškratydavo drabužių kišenes. Toks veiksmas žydų kultūroje simbolizuoja nuodėmių atsikratymą. Per daugelį metų vakarinė Prūdelio pakrantė tapo viena iš šiauliečių poilsio ir laisvalaikio vietų, ypač šiltuoju metų laiku. Čia įrengtas paplūdimys, tinklinio aikštelės, prižiūrima aplinka, nuolat stebima vandens kokybė.   



Iš atsiminimų

Ištrauka iš Pelikso Bugailiškio atsiminimų:

„Šiaulių miesto savivaldybė, išvaliusi vadinamąjį Prūdelį prie Frenkelio fabriko ir švarų vandenį atvedusi į jį iš Rėkyvos ežero, įrengė pliažą, <...>“.

Peliksas Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais. Šiauliai, 1994. P. 164  

„Reumatizmu ir padagrą 5 metus sirgau, nuo kurių ligų turėjau visuomet rankų ir kojų sąnarius sutinusius ir be didelio skausmo negalėjau lankstyti jų. Negaudamas pagalvos nuo gydytojų, kreipiausi prie įsteigėjo Šiaulių miestę vandenų gydyklos p. Teofilio Sudimto. Prijėmęs 20 šiltų vanų pajutau didelį palengvinimą: skausmas sumažėjo, sutinimas pražuvo. Toliaus prijėmiau dar 20 vanų ir visai radausi sveikas. Užtai esmu labai dėkingas p. Sudimtui. Jo gydykla yra leista valdybos ir prižiūrima gydytojų. Vanduo į vanas teka iš versmių (arba verdenių), netoli nuo gydyklos esančių. Ringos politechnikos chemijos laboratorija, tyrinėdama tą vandenį, rado jamę geležį, sėrą ir kitas druskas ir gazus“.

Antanas Pauliukas [Reklaminis skelbimas be pavadinimo]. Nėdėldienio Skaitymas. 1906 04 19. P. 8

„Maudyklių-prūdelio įrengimo darbai baigti. Bet nepavykus susitarimo keliu nupirkti pliažui žemės, kuri yra prašoma ministerių kabineto miestui nusavinti, - naujų patogumų prie prūdelio šiemet negalės būt įrengta. Tačiau čia bus galima maudytis taip, kaip ir pernai, ir dar geriau, nes prūdelis galutinai išvalytas ir išžvyruotas.“

Maudysimės, kur tik norėsim. Mūsų kraštas. 1934 04 29. P. 3.

„Tą pačią dieną svečiai išvyko namo linksmoje nuotaikoje, kurią sukėlė jiems Šiaulių burmistras, labai linksmu ir sąmojingu pasakojimu ir aiškinimu įvairių miestiškų dalykų. Pav., maudymosi prūdelį jis apibūdino jūra, kurią miesto savivaldybė dariusi, bet visiškai padaryti nepavykę, nes trūksta bangų ir t. t.“

Pabaltijo burmistrai Šiauliuose. Mūsų kraštas. 1935 07 14. P. 7 C.

„Sekamai, birželio 3 d. įvykusiame Šiaulių miesto tarybos posėdy buvo svarstytas maudyklių klausimas. Knyva praneša, kad Šiaulių maudyklių (prūdelio) įrengimui išleista per 123.000 lt., tačiau maudyklės dar nesančios sutvarkytos. Prūdely nešvarus vanduo, vandeny plaukioja visokios atmatos. Griovys, kuriuo iš Rekyvos į prūdelį bėga vanduo, esąs neišvalytas, užterštas. Prūdelį reikėtų valyti kasmet, kelioms dienoms visiškai išleidžiant iš prūdelio vandenį. Reikėtų pasamdyti bent 2 bedarbius, kurie išrankiotų iš vandens kanalo nudvėsusias šunes ir kates. Be to, siūlo nutarti, kad savivaldybė imtųsi žygių pagreitinti esančio prie prūdelio sklypo (kalno) nusavinimą. Sargui, kuris prižiūri maudykles, reikėtų primokėti, kad jis stropiau žiūrėtų švaros.

Burmistras atsako, kad iš maudyklių buvo užsimota padaryti didelis dalykas, tačiau visa sustojo dėlto, kad atsirado kliūčių, kurios neleido kultūringai įrengti maudyklių krantą. Tas klausimas užsitęsė ir artimoje ateityje neišsispręs. Prūdelio vanduo pats valosi, nes nuolat bėga. Kanalas bus išcementuotas, sutvarkytas. Manyta visą prūdelį apdėti cementiniu bortu, kaip jau dalis yra padaryta, tačiau pasirodė, kad iš vieno šaltinio bėgąs į prūdelį vanduo turi aktyvaus deguonio ir tas vanduo cementinius bortus suėdė – sunaikino. Cementinius bortus teks keisti mediniais, o gal ir akmeniniais. Naujo žvyro į prūdelį bus atvežta, tačiau norint prūdelį pagrindiniai išvalyti, kad iš dugno kyląs dumblas neterštų išvalytų vietų, reikalinga laukti, kol išsispręs kranto klausimas. Iš prūdelio vandenį visiškai išleisti – negalima, nes Frenkelio fabrikas turi amžiną sutartį, kuria jis turi teisę naudotis prūdelio vandeniu, ir 2–3 savaites būti be vandens fabrikas negali. <...> Apie prūdelį spiečiasi visa biednuomenė, prūdelis, kaip maudyklės, yra naudingas ir reikalingas daugeliui gyventojų, todėl prūdelį raikalinga ir toliau tvarkyti.“

Maudyklės, nauja mašina, abejingi sklypų savininkai... (Iš miesto tarybos darbų). Įdomus mūsų momentas. 1937 06 13. P. 1.