Parodos

Atgal

Šiauliai istorijos šaltiniuose. III dalis

Trečioji parodos „Šiauliai istorijos šaltiniuose" dalis apima laikotarpį nuo 1918 m. iki šių dienų. Joje atsispindi Šiaulių istorija Pirmosios Lietuvos Respublikos, sovietų ir vokiečių okupacijos, Atgimimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais. Parodoje publikuojami Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), Šiaulių apskrities archyve (ŠAA) ir Šiaulių „Aušros" muziejuje (ŠAM) saugomi ikonografiniai šaltiniai.

Šiauliai Pirmosios Lietuvos Respublikos metais (1918–1940)

Šiaulių miesto ir apskrities savivalda
1918 m. atkurtoje Lietuvos Respublikoje pradėta rūpintis vietos valdžia ir kurti savivaldos institucijas. Vidaus reikalų ministras Vladas Stašinskas 1918 m. lapkričio 12 d. pavedė Šiaulių apskrities valdymą ir apsaugos organizavimą vyriausybės atstovui Česlovui Milvydui. 1918 m. lapkričio 25 d. Č. Milvydo rašte, siųstame Vidaus reikalų ministerijai, Šiauliuose numatyta įsteigti savivaldos instituciją – apskrities komitetą (1 pav.). Kitas svarbus žingsnis – tų pačių metų gruodžio 7 d. įvykęs valsčių komitetų ir Šiaulių miesto atstovų suvažiavimas, per kurį išrinkta apskrities taryba. Yra išlikęs 1919 m. kovo 28–30 d. Šiaulių apskrities tarybos suvažiavimo protokolas, kuriame užfiksuoti svarstyti klausimai ir priimti sprendimai (2 pav.). Steigiamasis seimas 1921 m. balandžio 4 d. paskelbė Savivaldybių rinkimų įstatymą, kurio vykdymą nustatė atskirai išleistose taisyklėse. Pagal jas vykdomoji miesto valdžia buvo miesto taryba, sudaryta iš 40 narių. Miesto taryba rinko miesto valdybą iš 5–7 narių. Valdybos pirmininkas tapdavo miesto burmistru. Tuometinės Šiaulių miesto valdybos nariai išvardyti 1921 m. liepos 5 d. sąraše (3 pav.). 1922 m. fotografijoje užfiksuoti miesto valdybos nariai (4 pav.). Šiaulių miesto savivaldybėje daugėjo darbo, todėl buvo didinamas tarnautojų skaičius, steigiami nauji skyriai. 1928 m. Savivaldybių departamento patvirtintoje lentelėje matome, kokie tuo metu etatai buvo Šiaulių miesto savivaldybėje ir kokie buvo darbuotojų atlyginimai (5 pav.).

Urbanistinė plėtra
Per Pirmąjį pasaulinį karą 65 % Šiaulių miesto centrinės dalies buvo sugriauta, sudeginta. Po karo buvo siekiama greičiau atstatyti miesto centrą. Iki 1929 m. Šiaulių miesto centrinė dalis buvo beveik sutvarkyta: išvalyti griuvėsiai, ištiesintos gatvės ir šaligatviai, įvestas elektros apšvietimas, telefono linijos. Per 1919–1937 m. buvo pastatyti 578 mūriniai ir 2853 mediniai namai. ŠAM saugomas medinio namo, tuo metu statyto Šiauliuose, Vilniaus ir A. Mickevičiaus g. kampe, projektas (6 pav.). Apie 1930 m. darytoje fotografijoje užfiksuotas panoraminis Vasario 16-osios ir P. Višinskio g. vaizdas (7 pav.). Labai vertingas ir informatyvus 1934 m. Šiaulių miesto planas, patvirtintas miesto tarybos, kuriame pažymėtos ir apibrėžtos miesto statybų ribos (8 pav.). 1936 m. fotografijoje, darytoje iš Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (dab. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra) bokšto, atsiveria panoraminis tarpukario Šiaulių centro vaizdas (9 pav.). LCVA saugomas 1940 m. Šiaulių miesto planas, kuriame matosi suplanuota miesto teritorija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse (10 pav.).

Pramonė, verslas, prekyba, susisiekimas
Po Pirmojo pasaulinio karo miesto pramonė pamažu pradėjo atsigauti. Dar iki karo odų pramonė Šiauliuose užėmė vieną iš svarbiausių vietų tarp kitų pramonės šakų. Deja, karo metais ji patyrė didelių nuostolių, neteko plačios Rusijos rinkos, tad pokario metais teko ją atkurti iš naujo. 1925 m. susijungę stambiausi odų fabrikai įsteigė avalynės fabriką „Batas" Ch. Frenkelio odų apdirbimo fabrike. Odos buvo išdirbamos pusiau rankomis, pusiau mašinomis. 1932 m. įamžintas Ch. Frenkelio odų fabriko cechas (11 pav.). Iš apdirbtų odų buvo gaminami batai, puspadžiai, rankinukai, lagaminai, portfeliai, arklių pakinktai, diržai ir kt.

Antrąją vietą pagal gamybos dydį užėmė maisto pramonė – saldainių, šokolado, miltų, mėsos, pieno produktų, alaus, spirito ir kt. gamyba. Šiauliuose buvo keletas privačių kepyklų. Išlikusi fotografija iliustruoja Fabijano Kavaliausko cukrainės ir kepyklos Vilniaus g. veiklos fragmentus (12 pav.). Privatūs asmenys, norintys steigti valgyklas, maisto prekių parduotuves, kepyklas, arbatines, turėjo gauti Šiaulių miesto burmistro pasirašytą verslo liudijimą. ŠAM saugomas įdomus dokumentas – 1939 m. išduotas patentas alkoholiniams gėrimams pardavinėti (13 pav.), o LCVA – 1928 m. kovo 13 d. Šiaulių miesto valdybos privalomasis įsakymas Nr. 40 dėl arbatinių, valgyklų, aludžių ir smuklių veiklos (14 pav.).

Tarpukario fotografijose puikiai matosi vyravęs krautuvių ar kitų įmonių eksterjeras, reklamos ir iškabos, kurios priviliodavo klientus. ŠAM fonduose saugomas XX a. 3–4 deš. „J. Petrikaičio valgomųjų daiktų ir kolonialių prekių krautuvės" vaizdas (15 pav.). Taip pat yra išlikęs 1929 m. Šiaulių įmonių sąrašas, kuriame išvardytos Prekybos departamente užregistruotos įmonės (16 pav.).

Po Pirmojo pasaulinio karo Šiauliuose, kaip ir kituose miestuose, vyravo arklių transportas. Vežikai vežiojo žmones ir krovinius. Tačiau jau 1929 m. Šiauliuose buvo pastatyta didelė autobusų stotis. Rodome įdomią fotografiją, kurioje užfiksuota, kaip 1929 m. rugsėjo 8 d. pirmasis autobusas įvažiuoja į Šiaulių autobusų stotį (17 pav.).

Šiaulių prekybininkai palaikė glaudžius ryšius su užsienio šalių prekybos bendrovėmis. Į miestą buvo atvežama daug užsienio šalyse pagamintų prekių. Šias prekes pardavinėjo Šiaulių prekybinės akcinės bendrovės. Štai V. Masiulio ir J. Baltrušaičio „Prekybos namai" pardavinėjo žemės ūkio mašinas, šienapjoves, javų kertamąsias, motorus. Išlikusi 1933 m. V. Masiulio ir J. Baltrušaičio „Prekybos namų" Šiauliuose sąskaita (18 pav.). Akcinė bendrovė „Dubysa" prekiavo motociklais, dviračiais, radijo ir elektros prekėmis. Rodome 1934 m. prekybos ir pramonės bendrovės „Dubysa" išrašytą sąskaitą (19 pav.).

Švietimas. Visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas
Miesto savivaldybė nuo pat pirmųjų pokario metų didelį dėmėsį skyrė švietimo reikalams. Tarpukariu mieste veikė įvairaus tipo mokyklų: 13 pradžios mokyklų, 3 gimnazijos, 1 progimnazija, mokytojų seminarija, muzikos mokykla, prekybos, amatų mokyklos, 1939 m. buvo įkurta aukštoji mokykla – Prekybos institutas. LCVA saugomas 1935 m. sudarytas Šiaulių miesto pradžios mokyklų sąrašas (20 pav.).

Po karo sunkumų ir okupacijos metų gana greitai atgijo visuomeninis Šiaulių gyvenimas. 1930 m. Šiauliuose įregistruotos 52 įvairios organizacijos. Mieste kūrėsi religinio, tautinio, literatūrinio pobūdžio draugijos ir organizacijos. Jos į saviveiklą įtraukė daug žmonių, organizavo įvairius kursus, saviveiklos būrelius, rengė valstybines šventes, jubiliejus, vakarus, gegužines, spektaklius. Viena iš reikšmingiausių mieste veikusių organizacijų – VII Šiaulių šaulių rinktinė. 1935 m. Šiaulių rinktinės būrys nufotografuotas prie Šiaulių parodos paviljono (21 pav.).

Šiauliečiai siekė savo mieste turėti profesionalų teatrą. 1931 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių miesto burmistras Juozas Valančius išsiuntė telegramą švietimo ministrui Konstantinui Šakeniui dėl teatro Šiaulių mieste steigimo (22 pav.). Švietimo ministras sutiko ir 1931 m. buvo įkurtas Kauno valstybės teatro Šiaulių skyrius, pavadintas Šiaulių dramos teatru.

Šiauliai sovietų ir vokiečių okupacijos metais (1940–1990)
1940 m. birželio 15 d. prasidėjo pirmoji sovietų okupacija. 1940 m. lapkričio 15 d. Šiaulių miesto vykdomojo komiteto (VK) pirmininku buvo paskirtas Antanas Ulpis, o jo pavaduotoju – Petras Kareckas. ŠAA saugomas 1941 m. vasario mėn. dokumentas, kuriame išvardyti Šiaulių miesto vykdomojo komiteto nariai (23 pav.). 1941 m. kovo 8 d. VK pirmininkas A. Ulpis pateikė raštą Statistikos skyriui apie miesto plotą, gyventojų skaičių, švietimo ir kultūros įstaigų tinklą (24 pav.).

Šiaulių apskrityje buvo dislokuoti gausūs raudonarmiečių daliniai. Buvo sprendžiamas jų apgyvendinimo klausimas. Mieste esančių kareivinių neužteko, gyventojai buvo priversti užleisti gyvenamuosius namus. Šiaulių miesto VK išleido nutarimą „Apie užtvirtinimą Šiaulių įgulos Butų skyriui karių užimto gyvenamojo ploto privatinių savininkų namuose" (25 pav.).

1941 m. birželio 26 d. vokiečių kariuomenei užėmus Šiaulius, pradėjo veikti apskrities viršininko administracija ir miesto savivaldybė. Apie to meto savivaldybės veiklą galima daug sužinoti iš ŠAA saugomų miesto burmistro įsakymų. 1941 m. rugpjūčio 2 d. žydams uždrausta vaikščioti šaligatviais, būti poilsio vietose ir naudotis viešuoju transportu (26 pav.).

Sovietmečiu Šiauliai išaugo. 1952–1989 m. Šiaulių miesto teritorija padidėjo du kartus – nuo 35,3 iki 70 km2. Sparčiai išaugo miesto gyventojų skaičius. 1990 m. surašymo duomenimis, Šiauliuose gyveno 147,5 tūkst. gyventojų (27 pav.).

Atgimimas Šiauliuose 
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) grupė Šiauliuose susikūrė 1988 m. liepos 19 d. Lietuvos komunalinio ūkio projektavimo instituto Šiaulių skyriuje. Ji buvo pavadinta „Tautos – tautai" vardu. 1988 m. liepos 22 d. Saulės laikrodžio aikštėje įvyko mitingas, kuriame buvo paskelbtos LPS idėjos ir nuspręsta pradėti organizacinius Sąjūdžio darbus Šiauliuose (28 pav.). Išskirtinis Sąjūdžio dėmesys buvo sutelktas į esminį – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės – klausimą. 1988 m. spalio 17 d. Šiaulių dramos teatre įvyko LPS Šiaulių grupių steigiamoji konferencija. Konferencijoje dalyvavo apie 350 Sąjūdžio rėmimo grupių atstovų. Tai dailininkai, inžinieriai, pedagogai, darbininkai, dvasininkai, studentai ir moksleiviai. Konferencijoje buvo priimta net 16 rezoliucijų. Vienoje rezoliucijoje pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos TSR liaudies kontrolės komiteto pirmininku Jonu Lukausku, kuris 1975–1985 m. vadovavo LKP miesto komitetui (29 pav.). Konferencijoje demokratiškai išrinkta ir LPS Šiaulių miesto taryba. 1988 m. lapkričio 15 d. LPS patvirtino Šiaulių miesto tarybos antspaudo projektą (30 pav.). 1989 m. rugpjūčio 23 d. buvo minimos 50-osios Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metinės. Šiauliečiai prisijungė prie „Baltijos kelio" akcijos dalyvių. Tai buvo vienas iš reikšmingiausių Atgimimo įvykių, kai trijų Baltijos tautų žmonės pareiškė savo valią, vienybę ir susitelkimą. 1990 m. vasario 16-oji švęsta jau kaip valstybinė šventė – Valstybės atkūrimo diena.

Šiauliai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė istorinės reikšmės dokumentą – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktą. 1990 m. kovo 24 d. pirmą kartą demokratiškai buvo renkamos miestų ir rajonų tarybos. Į 67 vietų Šiaulių miesto tarybą buvo iškelti 204 kandidatai. Miesto tarybos rinkimus laimėjo Sąjūdis, kuris su jį palaikančiomis organizacijomis gavo apie 40 vietų, miesto pramonininkų asociacija – 5 vietas. Dauguma pirmosios demokratiškai išrinktos miesto tarybos narių buvo nepartiniai. Taryboje buvo 24 inžinieriai, 8 mokytojai, 6 teisininkai. ŠAM fonduose saugoma vinjetė su pirmosios (1990–1995) Šiaulių miesto tarybos deputatais (31 pav.). 1990 m. balandžio 4 d. Šiaulių miesto taryba pradėjo darbą. Tais pačiais metais Šiaulių liaudies deputatų taryba pavadinta Šiaulių taryba, o miesto vykdomasis komitetas – miesto valdyba. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms buvo pavesta rengti teritorijos ekonominės ir socialinės raidos ilgalaikes programas bei prognozes, rūpintis sveikatos ir gamtos apsaugos, socialinės rūpybos, švietimo, kultūros reikalais, užtikrinti piliečių teises ir laisves, viešąją tvarką, vadovauti vietinio ūkio įmonėms, reguliuoti ūkinę veiklą, nustatyti įkainius ir tarifus už visų teritorijoje esančių įmonių gyventojams teikiamas paslaugas ir kt. 1991 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių miesto savivaldybę pasiekė Lietuvos Respublikos Vyriausybės telegrama, pranešanti apie TSRS karinių komisariatų veiklos nutraukimą (32 pav.).