Parodos

Iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus Geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinio
Atgal

Ryškiausios geležinės paminklų viršūnės

Geležinės viršūnės – neatskiriama bažnyčių, koplyčių, varpinių, šventorių ir kapų vartų dalis. Jos vainikuoja ir laukuose, pakelėse, sodybose stovinčius koplytstulpius, stogastulpius, kryžmiškus kryžius, koplytėles, antkapinius paminklus. Daug geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių sukaupta Lietuvos muziejų rinkiniuose. Šiaulių „Aušros" muziejuje saugomas 186 vienetų XVIII–XX a. pr. geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys, surinktas Žemaitijoje. Keletas viršūnių yra ir iš Aukštaitijos.

Šioje parodoje pateikiamas ne visas geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys, kuris, bėgant laikui, įgauna vis didesnę reikšmę ir prasmę, o tik dalis jame esančių viršūnių. Virtualia ekspozicija dar kartą bandoma atskleisti lietuvių liaudies kalvių dirbinių subtilų grožį, ornamentų turtingumą ir įvairovę, itin didelį meistriškumą, gebėjimą naudoti plastines geležies savybes.

Geležinės memorialinių paminklų bei kulto pastatų viršūnės atspindi tradicinę etninę lietuvių kultūrą. Geležiniai kryžiai ir viršūnės ne vien liaudies architektūros, bet ir senomis tradicijomis pasižyminčios Lietuvos kalvystės dalis. Kalvių meninė prigimtis, grožio ir aplinkos darnos supratimas lėmė darbų originalumą ir individualumą. Kiekvienas kryžius ar geležinė viršūnė įkūnija ir perteikia meistrų kūrybinę išmonę bei senąją pasaulėjautą (gausūs pagoniški motyvai: saulė, mėnulis, žvaigždės, žalčiai ir kita simbolika). Kaltų kryžių archaika, pagoniškos kilmės ornamentika glaudžiai siejasi su krikščioniška simbolika (lotyniško tipo kryžius, krikščioniški ikonografijos įrašai, kita krikščioniška emblematika). Tai išskirtinis lietuviškų kryžių sinkretizmo reiškimasis.

XVIII–XX a. Lietuvoje kryžiai visiškai prigyja ir taip paplinta, suauga su kraštovaizdžiu ir mūsų tauta. Žemaitija net pradedama vadinti Šventa kryžių žeme. Didžioji dalis Šiaulių „Aušros" muziejaus Etnografijos skyriuje saugomų geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinio eksponatų yra surinkta per 1929–1941 m. ekspedicijas po Žemaitiją. Nors beveik pusė rinkinio vertybių neturi metrikos (nepažymėti kryžių kalėjai ir nuo kokių paminklų jos yra), pagal išmatavimus (nuo 26 x 18 cm iki 159 x 80 cm) galima spėti, kad tai koplytėlių, stogastulpių, varpinių, šventorių vartų geležinės viršūnės. Dešimt parodos viršūnių (žr. pav. 1, 2, 9, 11, 15, 19, 24, 28, 38, 39) 1993 m. eksponuotos Švarcenau (Schwarzenau, Austrija) mieste surengtoje Lietuvių senosios tautodailės parodoje iš Šiaulių „Aušros" muziejaus rinkinių. Informacija apie visas parodos viršūnes yra skelbiama kataloge „Geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys Šiaulių „Aušros" muziejuje" (sudarytoja Skaistė Mockutė, 2003 m.). Virtualioje parodoje pateikiami ryškiausių, geros būklės viršūnių, kurių ornamentikos visumą galima atsekti, vaizdai.

Pirmoji rinkinio viršūnė (žr. pav. 1) pagal prieškarines inventorines knygas įsigyta 1929 m. iš V. Žeimelio, Kretingos apskr., Skuodo vlsč., Užluobės k. Geležinės viršūnės kryžmas sudaro kiauriniai kryželiai. Tarpus tarp kryžmų puošia po vieną banguotą spindulį. Jie įstrižai kyla nuo centre esančio tuščiavidurio apskritimo – saulės disko, kurį puošia širdies formos simbolis. Po kryžma, ant kryžiaus stiebo, įkomponuotas populiarus pagoniškos kilmės geležinių viršūnių atributas – pusmėnulis. Po juo pritvirtintas vėjarodis, kuriame iškaldinta data „1825", nurodanti viršūnės sukūrimo metus.

Geležinės kulto ir memorialinių paminklų viršūnės yra skirtingų meninių formų. Sudėtingos kompozicijos juostinio tipo geležinė viršūnė, ant kiekvienos kryžmos turi po perkryžmį, kurį sudaro kryželiai (žr. pav. 2). Jų galai užbaigti labai stilizuotais ir geometrinių formų lelijų ar tulpių žiedais. Centre matyti tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas su keturiais kryželiais. Tarpus tarp kryžmų puošia smulkių spindulių (dviejų banguotų ir vieno tiesaus) kompozicija. Šiuos spindulius juosia po du trumpesnius ir storesnius banguotus spindulius. Kryžmelė apatinėje viršūnės dalyje puošta keturiais banguotais spinduliais, po ja – mėnulio pjautuvas su užriestais galais į viršų. Viršūnės puošyba labai turtinga krikščioniškosios ikonografijos ir pagoniškos kilmės simbolių. Ją pagal ornamentų formas galima būtų priskirti tiek prie rombinių, tiek prie rėminių kryžių grupių.

Rinkinyje esama ir paprastesnės kompozicijos viršūnių (žr. pav. 3). Geležinių juostų kaltinė paminklo viršūnė. Kryžmų galai užbaigti kirvelinės formos kryželiais. Tarpus tarp kryžmų puošia po vieną banguotą spindulį. Tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas – juosia centre susikertančias kryžmas. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje įkomponuotas pusmėnulis – būdingas geležinių viršūnių puošybos motyvas. Viršūnės dekoras saikingas, aiškių apibendrintų formų.

Pagal konstrukciją rinkinio viršūnes galima skirstyti:

1. Kryžiaus formos su juostinėmis ar kiaurapjūvėmis geležies kryžmomis
Juostinio tipo geležinė viršūnė (žr. pav. 4). Jos kryžmų galai užbaigti augaliniu motyvu – plokščiais smailėjančiais lapeliais. Centre esantis tuščiaviduris apskritimas simbolizuoja saulę. Jos viduryje susikertančios kryžmos sudaro kryžių. Tarpuose tarp kryžmų įkomponuoti keturi banguoti spinduliai. Apatinę kryžiaus dalį puošia mėnulio pjautuvas su nukreiptais į viršų smaigaliais. Kryžiaus dekoro elementai artimi pagoniško tikėjimo simbolikai.

Geležinės viršūnės kryžmos kiaurinės (žr. pav. 5). Horizontaliąją kryžmą užbaigia kiauriniai kryželiai. Viršutinėje vertikaliosios kryžmos dalyje iškeltas kryželis, kurio galai papuošti rombo formos elementais. Tuščiaviduriame apskritime (saulės diske) kryžmos sudaro kvadratą. Tarpai tarp kryžmų puošti trumpais dvišakais spinduliais. Vertikaliosios kryžmos apačioje pritvirtintas pusmėnulis su dvišakiais galais. Geležinės viršūnės dekore dominuoja dangaus kūnų simboliai, ažūrinė kompozicija yra lakoniška ir aiški.

2. Saulės formos
Saulės pavidalo geležinė viršūnė (žr. pav. 6). Kryžmos ir jų susikirtimo vietoje esantis saulės diskas yra kiauriniai. Tarpus tarp kryžmų puošia po du banguotus spindulius, tarp kurių yra po vieną tiesų spindulį. Visų spindulių ir kryžmų galai užbaigti kryželiais. Viršūnę sudaro du pagrindiniai simboliai – saulė ir kryžius.

3. Daugiakryžmės 
Daugiakryžmė geležinė viršūnė su dviem horizontaliosiomis kryžmomis (žr. pav. 7). Kryžmų galai puošti kryželiais. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje įkomponuotas pusmėnulis. Kryžius dekoratyvus, aiškios kompozicijos.

4. Viršūnės su vėjarodžiais 
Geležinė viršūnė yra rato formos (žr. pav. 8). Vertikalioji kryžma iškilusi virš rato ir baigiasi aukščiausiai esančiu pagrindiniu simboliu – kryželiu. Horizontalioji kryžma kartu su įstrižais spinduliais papuošti stilizuotais tulpių-lelijų žiedais. Tarpus tarp kryžmų ir spindulių užpildo po du banguotus spindulius su plokščiais stilizuotais lapeliais galuose. Centre esantis ažūrinis tuščiaviduris apskritimas simbolizuoja saulę arba monstranciją. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje pritvirtintas tvorelės formos vėjarodis. Jis puoštas dviem stilizuotais plokščiais lapeliais ir trimituojančio angelo figūra, simbolizuojančia Paskutinįjį teismą.

Seniausia datuota viršūnė su vėjarodžiu (žr. pav. 9). Geležinė viršūnė su kryžmomis ir kryžmelėmis, sudarančiomis kryželius. Kryželių galai yra plokščių ir smailėjančių stilizuotų lapų formos. Kryžmas ir kryžmeles puošia po keturis banguotus spindulius. Kryžiaus centre įkomponuotas tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas. Jame esančios raidės „M", „A" – Švč. Mergelės Marijos vardo monograma. Vertikaliosios kryžmos viršuje pritvirtintas vėjarodis (likęs tik fragmentas) su data „177" (paskutinis skaitmuo nulūžęs), o apačioje įkomponuotas pusmėnulis. Kryžius vertingas dėl išlikusios gana tikslios bei senos datos ir originalus, nes įprasmina Švč. Mergelės Marijos vardą.

Išsiskiriantis rinkinio eksponatas – geležinis kryžius su žmogaus pavidalo vėjarodžiu (žr. pav. 10). Geležinės paminklo viršūnės kryžmos kiaurinės, galai kryželio formos. Tarpus tarp kryžmų puošia po du banguotus spindulius. Jie šakojasi nuo centre esančio tuščiavidurio apskritimo – saulės disko, kuriame kryžmos sudaro geometrines figūras. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje įkomponuotas pusmėnulis. Po juo – originalus vėjarodis su gana nemaža Mykolo Arkangelo trimitininko figūra, simbolizuojančia Paskutiniojo teismo dieną.

5. Laisvos formos viršūnės
Tokio tipo pavyzdys yra (žr. pav. 11). Originali ir netipiška paminklo viršūnė nukalta iš vientiso geležies skardos lakšto, su kiaurinėmis skylutėmis. Kryžių sudaro pagrindinė kryžma su perkryžmiu. Kryžmų galai užbaigti smailėjančių lapelių motyvais. Horizontaliojoje kryžmoje skylutėmis iškaltos raidės „LMH". Apatinėje stiebo dalyje pritvirtinti širdies formos ir pusmėnulio simboliai bei dvišakos vėliavėlės formos vėjarodis su jame iškalta data „1880".

Geležinių viršūnių puošybą sudaro dekoruoti dangaus kūnų motyvai: pilnaviduriai, ažūriniai, kiaurapjūviai saulės diskai, pusmėnuliai, žvaigždės, augmenijos motyvai, ikonografiniai įrašai. Puošybą papildo ir pagyvina tiesūs, banguoti (primenantys žalčiukus), spiralės, liepsnos pavidalo, galuose užbaigti žvaigždutėmis, kryželiais spinduliai.

Kryžiuose dominuoja saulės motyvai. Ją simbolizuojantys saulės diskai vaizduojami pilnaviduriai, kartais sudarantys saulių sistemą (žr. pav. 12). Rėminės formos geležinei viršūnei būdingos besikartojančios kiaurinės kryžmos. Kryžmų ir kryžmelių susikirtimo vietose susidaro penki pilnaviduriai apskritimai – saulės diskai, nuo kurių įstrižai kyla banguoti spinduliai. Geometrinių formų viršūnė įprasmina saulės simbolį.

Puošyboje vyrauja kiaurapjūviai saulės diskai su kryželiais (žr. pav. 13). Geležinio kryžiaus kiaurinėse kryžmose įkomponuoti banguoti spinduliai. Kryžmų galus užbaigia po nedidelį kryželį. Tarpus tarp kryžmų puošia po du banguotus spindulius, tarp kurių yra po vieną tiesų spindulį. Jie užbaigti stilizuotais trilapiais lelijų žiedais. Kryžiaus centre dominuoja tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas su kryželiu centre. Prie jo ir pritvirtinti puošnūs spinduliai bei kryžmos. Rato formos ažūrinio profilio kryžių papildo pusmėnulio simbolis su kylančiais smaigaliais į viršų.

Geležinės viršūnės kryžmos sudarytos iš kiaurinių kryželių su banguotais spinduliais (žr. pav. 14). Tarpai tarp kryžmų taip pat puošti banguotais spinduliais. Kryžiaus centre įkomponuotas tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas su mažu kryželiu. Vertikaliosios kryžmos apačioje pritvirtintas vienas iš dažniausių dangaus kūnų motyvų – pusmėnulis su smaigaliais, nukreiptais į viršų.

Kiaurapjūviuose saulės diskuose dominuoja ikonografinis užrašas „IHS" – Jėzaus vardo monograma (žr. pav. 15). Dėl kiaurinės širdies formos geležinė viršūnė priskirtina ratinių kryžių grupei. Iš širdies į išorę kyla banguoti ir tiesūs, smailėjantys spinduliai. Centre ant horizontaliosios kryžmos pritvirtintos raidės „IHS" – Jėzaus vardo monograma. Po monograma įkomponuotas pusmėnulis su kylančiais galais į viršų. Viršutinės vertikaliosios kryžmos galai užbaigti kryželiais su stilizuotais tulpių-lelijų žiedais.

Geležinės viršūnės kiaurinėse kryžmose įkomponuoti banguoti spinduliai (žr. pav. 16). Kryžmų ir įstrižų tiesių spindulių galai užbaigti stilizuotais gėlių motyvais. Be tiesių spindulių, tarpus tarp kryžmų dar puošia po du banguotus spindulius. Spinduliai ir kryžmos sudaro rato formos kryžių. Jo centre dominuoja pilnaviduris apskritimas – saulės diskas, kuriame ažūrine monograma „IHS" įprasmintas Jėzaus vardas. Monograma su kryželiu atitinka krikščioniškosios ikonografijos kanonus.

Geležinės viršūnės kryžmos kiaurinės, užpildytos juostiniais karpytais spinduliais (žr. pav. 17). Kryžmų galai dekoruoti mažais kryželiais. Tarpus tarp kryžmų puošia po du banguotus spindulius, tarp kurių yra po vieną tiesų spindulį. Visi spinduliai užbaigti žvaigždutėmis. Kryžiaus centre įkomponuotas tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas. Jame ant horizontalios juostelės raidės „IHS" – Jėzaus vardo monograma, po ja – širdelė. Ant „H" raidės horizontaliosios skersinės pritvirtintas kryželis. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje įkomponuotas pusmėnulis. Geležinės viršūnės dekoras turtingas pagoniškų ir krikščioniškų puošybos elementų.

Pusmėnulis puošia daugelį rinkinio viršūnių. Dažniausiai jis yra stiebo apačioje (žr. pav. 18). Geležinės viršūnės kompozicija yra kombinuota, netipinė, išraiškinga ir originali, tačiau atpažįstami būdingiausi simboliai: augaliniai motyvai kryžmų galuose, kiaurinis saulės diskas su kryželiu centre, mėnulio pjautuvas apatinėje stiebo dalyje su nukreiptais į viršų galais. Mėnulio simbolį papildo ant jo pritvirtinta žvaigždė. Lotyniškojo kryžiaus kryžmos išryškintos platėjančiais trikampiais ažūriniais rėmais. Tokiu pačiu principu akcentuojamas ir saulės disko apskritimas, juosiantis spindulius.

Neįprastos ir netradicinės formos geležinė paminklo viršūnė (žr. pav. 19). Kryžmos kiaurinės. Viršutinę vertikaliąją kryžmą pratęsia juostinis kryžius su kryžmelėmis galuose. Tarpus tarp kryžmų puošia po vieną tiesų, gale platėjantį, dvišakį spindulį. Kiaurinių kryžmų tarpuose yra po du tokius pat spindulius. Kiaurinėje horizontaliojoje kryžmoje iškaldinti metai „1885". Jos galai užbaigti pusmėnuliais ir mažais apskritimais. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje taip pat atkartotas pusmėnulio motyvas su smailėmis, nukreiptomis į viršų.

Pusmėnulio motyvu puošiamos ir viršūnių kryžmos (žr. pav. 20). Juostinio tipo geležinė viršūnė. Kryžmos su perkryžmiais puošti pusmėnuliais. Centre įkomponuotas tuščiaviduris apskritimas – saulės diskas su kryželiu. Nuo jo į viršų kyla du tiesūs, augaliniais motyvais stilizuoti spinduliai, o į apačią leidžiasi du banguoti spinduliai. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje pritvirtintas pusmėnulis. Kryžiaus puošyba detali ir stilizuota, sieja krikščioniškos ir pagoniškos pasaulėjautų simboliką.

Juostinio tipo geležinė viršūnė (žr. pav. 21). Kryžmos su perkryžmiais puošti pusmėnuliais. Tokia kompozicija sudaro rėminio kryžiaus formą. Nuo centre esančio tuščiavidurio saulės disko tarp kryžmų kyla po vieną tiesų, augaliniais motyvais stilizuotą spindulį. Saulės diske iškalta Jėzaus vardo monograma „HIS" ir kryželis. Kryžiaus puošyba sujungia krikščioniškus ir pagoniškus motyvus.

Viršūnių, puoštų augmenijos motyvais, rinkinyje nėra daug. Jų kryžmų galai užbaigti stilizuotais lapeliais, tulpėmis-lelijomis (žr. pav. 22). Kalta juostinio tipo geležinė paminklo viršūnė. Kryžiaus kompozicijoje dominuoja spinduliai, sklindantys nuo centre esančio tuščiavidurio saulės disko ir sukuriantys saulutės formą. Vieni jų yra banguoti, kiti – tiesūs, užbaigti augaliniu motyvu – ryškiomis trilapėmis šakelėmis. Vertikaliosios kryžmos viršūnė papuošta stilizuota gėle. Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje pritvirtintas pusmėnulis, o pačiame kryžiaus centre įtaisytas kryželis. Puošyba dekoratyvi, pasižyminti krikščioniškų ir pagoniškų simbolių sinkretizmu.

Geležinė paminklo viršūnė yra juostinio tipo (žr. pav. 23). Kryžmų galai puošti stilizuotais gėlių žiedais (lelijų-tulpių). Apatinėje vertikaliosios kryžmos dalyje įkomponuotas pusmėnulis. Viršūnės kompozicija aiški ir nesudėtinga, būdinga daugeliui geležinių viršūnių.

Geležinės viršūnės, kaip ir Lietuvos kryžiai, yra nesenstantys ir neįkainojamos vertės kultūriniai objektai. Apibūdinant „Aušros" muziejuje saugomas geležines kulto ir memorialinių paminklų viršūnes, galima drąsiai teigti, kad jos prasmingai papildo bendrą Lietuvos etninės kultūros paveldą. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. įtrauktos į UNESCO žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, todėl parodos medžiaga tampa dar reikšmingesnė ir aktualesnė.

Parengta pagal Šiaulių „Aušros" muziejaus katalogo „Geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys Šiaulių „Aušros" muziejuje“ informaciją.