Lankytojams

Atgal

Šiauliai istorijos šaltiniuose. II dalis

Antroje parodos dalyje „Šiauliai istorijos šaltiniuose" publikuojame Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centrinio valstybės ir Kauno apskrities archyvų bei Šiaulių „Aušros" muziejaus carinės Rusijos valdymo metų miesto dūmos ir kitų valdžios įstaigų dokumentus, projektinius miesto planus, įvairių statinių projektus ir senuosius Šiaulių atvirukus.

Šiauliai carinės Rusijos valdymo metais (1795–1918)

Miesto valdymas
1795 m. Šiauliai buvo paskelbti apskrities centru. XVIII a. pab. Šiauliuose veikė Pilies ir Žemės teismai, kuriuose buvo nagrinėjamos bajorų bylos. Smulkesnes bajorų luomo civilines bylas nagrinėjo Šiaulių pavieto žemės teismas. Viena iš tokių bylų – valstiečio Juozapo Petkaus priklausymas Šiaulių pavieto pakamariui Antanui Gorskiui. 1823 m. Šiaulių pavieto žemės teisme ji buvo išnagrinėta ir priimtas sprendimas (žr. 1 pav.). Stambesnes civilines ir baudžiamąsias bylas sprendė Pilies teismas. 1827 m. išraše iš Šiaulių pavieto pilies teismo knygų rašoma, jog Adomas Daujotas iškėlė bylą Uršulei ir Juozui Choromanskiams dėl melagingų parodymų (žr. 2 pav.). Kilmingieji turėjo ne tik privilegijų, bet ir prievolių, pvz., dvarininkas turėjo nuspręsti, kurį vyrą atiduoti į karinę tarnybą. Tai patvirtina ir 1846 m. Šiaulių valsčiaus rekrutų komisijos išduotas kvitas Beržėnų dvarininkui Adomui Gorskiui, kad buvo pristatytas rekrutas (žr. 3 pav.). Iki XIX a. vid. rekrutams tekdavo tarnauti 25-erius metus.

XIX a. pr. miesto administracijos ir ūkio reikalus tvarkė rotušė. 1866 m. visos baudžiamosios ir civilinės bylos buvo perduotos apskrities teismui. Tais pačiais metais panaikinta rotušė, o miesto ūkis pavestas tvarkyti dūmai, kurią sudarė gubernatoriaus skiriamas burmistras ir keturi jo kanceliarijos nariai. Išlikęs 1904 m. Šiaulių miesto burmistro raštas Kauno gubernatoriui įrodo gražią miesto valdžios iniciatyvą – norima apdovanoti miesto garbės pilietį C. Volpę (žr. 4 pav.).

Urbanistinė plėtra
XIX a. pr. Šiauliai ėmė sparčiai augti, į miestą kėlėsi vis daugiau gyventojų, intensyviai plėtojosi ekonominis gyvenimas. Dėl to pradėta daugiau projektuoti ir statyti visuomeninės paskirties pastatų ir gyvenamųjų namų.

Rusijos valstybiniuose archyvuose saugomi unikalūs Šiaulių miesto planai, visuomeninių pastatų planai ir projektai. Seniausią iki šiol žinomą 1800–1801 m. Šiaulių miesto planą turi Rusijos valstybinis karo istorijos archyvas (žr. 5 pav.). Šiame archyve taip pat rasime 1839 m. akmeninio tilto per Rūdės upelį (dab. Vilniaus gatvė) projektą (žr. 6 pav.). Ten pat saugomas 1856 m. Šiaulių kalėjimo (dab. Vilniaus gatvė) perstatymo projektas (žr. 7 pav.). Dar vienas labai vertingas kartografinis šaltinis – 1871 m. projektinis Šiaulių miesto planas, atspindintis miesto urbanistinę raidą (žr. 8 pav.).

Kauno apskrities archyvo fonduose saugomi XIX–XX a. pr. visuomeninės paskirties pastatų, objektų ir keleto gyvenamųjų namų projektai. Rodome 1820 m. mūrinio Šiaulių pašto pastato projektą (žr. 9 pav.). Mieste viešajai tvarkai palaikyti 1833 m. buvo sukurtas medinės daboklės projektas (žr. 10 pav.). Archyve saugomas ir 1851 m. kolegijos sekretoriaus P. Pavlovskio gyvenamojo namo projektas (žr. 11 pav.). Ne ką mažiau įdomus 1851 m. ešafoto (pakyla mirties bausmei vykdyti) statymo Šiauliuose projektas su pridėtais Kauno gubernijos statybos komisijos dokumentais (žr. 12 pav.). Kad miestas buvo atviras žydų religijai, liudija 1908 m. žydų maldos namų projektas Varpo gatvėje (buvusi Nikolajevskaja ulica) (žr. 13 pav.). Nuo seno Šiaulių urbanistinį peizažą puošė malūnai, be kurių sunkiai įsivaizduojamas miesto ir jo apylinkių ūkinis gyvenimas. Rodome 1909 m. mūrinio Šimšės malūno projektą, kuris dabar išlikęs tik ikonografiniuose šaltiniuose (žr. 14 pav.). Šiaulių „Aušros" muziejuje saugomi atvirukai suteikia neįkainojamos, be galo vertingos informacijos apie miesto architektūrą ir jame vykusius įvykius. Apie 1910 m. vienas iš pirmųjų Šiaulių fotovaizdinių atvirukų leidėjų, fotografas Bronislavas Zatorskis užfiksavo Šiaulių miesto panoramą (žr. 15 pav.). Stambiausias XX a. pr. atvirukų leidėjas Edvardas Pavlovskis išleido 1915 m. sugriauto miesto panoramos vaizdą nuo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios (dab. Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros) bokšto į rytus (žr. 16 pav.). Be to, publikuojame vienos iš seniausių miesto gatvių – dabartinės Vasario 16-osios gatvės – vaizdus (žr. 17–20 pav.). XX a. I p. ji buvo vadinama Policijos gatve, nes pastate prie bažnyčios buvo įsikūrusi apskrities policija.

Pramonė, verslas, susisiekimas
Miestas pradėjo sparčiai augti, kai XIX a. II p. carinė administracija suformavo geležinkelių ir sausumos kelių transporto mazgą ties miestu. Rodome neįprastą 1865 m. išduotą leidimą dvarininkui Bronislavui Gruževskiui keliauti pašto traktu iš Šiaulių į Rygą (žr. 21 pav.). Jau 1897 m. Šiauliai buvo antras miestas po Kauno pagal gyventojų skaičių, pralenkęs Ukmergę, Panevėžį, Raseinius. 1909 m. miesto gyventojų daugumą sudarė žydai 56,4 %. XIX a. pab. sparčiai augant vidaus rinkai ir plečiantis miestui, daugėjo įvairių specialybių atstovų: statybininkų, maisto ruošėjų, batsiuvių, laikrodininkų, stalių, kalvių, siuvėjų ir kt. Į miestą žydus pramonininkus viliojo patogus susisiekimas su Rusijos pramonės centrais. Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, brolių Rogalinų sukurta odų pramonė išgarsino Šiaulių vardą. Ch. Frenkelio garinis odų fabrikas su moderniomis to laikotarpio technologijomis išaugo į žinomą visoje Rusijos imperijoje ir Pabaltijyje odų fabriką (žr. 22 pav.). „Aušros" muziejuje saugomas unikalus firminis 1914 m. Ch. Frenkelio odų fabriko raštas, kuriame vaizduojami odų fabriko pastatai su jam priklausančia teritorija (žr. 23 pav.). Vertingų žinių suteikia 1908 m. brolių Nurokų odų fabriko elektros energijos perdavimo ir apšvietimo projekto byla (žr. 24–25 pav.). Ne ką mažiau vertingas eksponatas – firminis 1914 m. brolių Kaganų garinio šokolado fabriko raštas, kuriame išvardyti visi fabriko nuopelnai ir apdovanojimai (žr. 26 pav.). Tarpukariu miesto pramonę ir prekybą kreditavo žydų bankai, pvz., Š. Nuroko banko namai (žr. 27 pav.). Didelę konkurenciją miesto pramonės įmonėms sudarė grafų Zubovų Aleksandrijos ir Gubernijos dvarų pramonė. Rodome 1900 m. Gubernijos dvare įsteigtos stambiausios Zubovų metalo apdirbimo įmonės planą (žr. 28 pav.).

Agrarinės veiklos laimėjimai
Žemės ūkio parodos Šiauliuose pradėtos rengti nuo 1875 m. (žr. 29 pav.). Miestas turėjo geležinkelio mazgą, tad atgabenti eksponatus ir atvykti į parodą buvo paprasčiau. Parodas finansiškai rėmė grafai Zubovai. Šiauliuose 1879 m. pasiturinčių dvarininkų surengtoje trečiojoje parodoje buvo pristatytos brangios arklių, avių, kiaulių veislės, lenkų mokslininkų išvesti vaismedžiai, ratų tepalas, mielės, miltai, pakinktai, Panevėžyje gaminamos kuliamosios, Rygos žemės ūkio mašinos ir įrankiai. Parodos eksponatus vertino komisija. Apdovanojimai eksponatų savininkams – aukso, sidabro ir bronzos medaliai, pagyrimo raštai, piniginės premijos – buvo įteikiami skambant orkestro maršui. Išlikęs įdomus ir labai gražus 1879 m. Šiaulių žemės ūkio parodos pagyrimo lapas, išduotas Aleksandrui Naryškinui už parodoje eksponuotus triušius (žr. 30 pav.).

Švietimas
Išsilavinimas bajorų imtas vertinti kaip kilmingumo kriterijus, todėl iškilusiems poreikiams patenkinti 1851 m. pradėjo veikti Berniukų gimnazija. Lietuvos valstybės istorijos archyvo fonduose saugomas XIX a. II p. Šiaulių gimnazijos pastato fasado brėžinys ir situacinis sklypo planas (žr. 31 pav.). Didžioji dauguma mokinių buvo miesto ir apskrities bajorų vaikai. Įdomios informacijos pateikia 1894 m. išduotas Šiaulių gimnazijos pedagogų tarybos liudijimas, patvirtinantis ne tik moksleivio Jono Sidoravičiaus Šiaulių parapinės mokyklos baigimą, bet ir garantuojantis atleidimą nuo karinės tarnybos (žr. 32 pav.). Fotografijose įamžinta 1900 m. Vyrų gimnazijos laida (žr. 33 pav.) ir 1910–1915 m. gimnazijos mokytojai (žr. 34 pav.). 1898 m. Vladimiro Zubovo sklype pastatyta ir atidaryta Mergaičių gimnazija, kurioje mokėsi miestiečių luomo atstovės. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas įspūdingas pagyrimo raštas, 1909 m. išduotas Šiaulių mergaičių gimnazijos mokinei Minai Rubinštein (žr. 35 pav.).

Visuomeninis ir kultūrinis gyvenimas
XIX a. pab.–XX a. pr. Šiauliai tapo vienu iš svarbiausių nacionalinės inteligentijos telkimosi ir veiklos židinių. Besimokantys ar baigę gimnazijas moksleiviai dažnai buvo pagrindiniai visuomeninio ir kultūrinio miesto gyvenimo organizatoriai, aktyvūs jo dalyviai. 1904 m. būreliui šviesuolių šiauliečių kilo idėja pirmą kartą Lietuvoje viešai suvaidinti spektaklį „Amerika pirtyje" (žr. 36 pav.). 1908 m. rugsėjo 19 d. jau buvo įregistruota Šiaulių literatūros, dramos ir muzikos draugija „Varpas". Šiaulių „Aušros" muziejaus fonduose saugoma fotografija, kurioje įamžinta 1909 m. išrinkta „Varpo" draugijos valdyba. Iš kairės: sėdi S. Bogušytė-Skipitienė, K. Venclauskis (pirmininko pavaduotojas), V. Bielskis, A. Mikševičius (pirmininkas), stovi A. Povylius, A. Dokalskis ir P. Kairiūnas (iždininkas) (žr. 37 pav.). 1908–1914 m. „Varpo" draugija pastatė daugiau kaip 100 spektaklių, surengė daug koncertų ir šviečiamojo pobūdžio paskaitų.

Parengė Silva Lengvinaitė