1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos

Prieš 150 metų per buvusias Abiejų Tautų Respublikos žemes nusirito sukilimas, kurio pagrindinis siekis buvo išsivaduoti iš carinės Rusijos priespaudos. 1863 m. sukilimo dalyviai kovojo už tėvynės, tikėjimo laisvę, už išsivadavimą iš baudžiavinių santykių. Tai skelbė sukilimo šūkiai: „Už mūsų ir Jūsų laisvę", „Dieve, išgelbėk Tėvynę" ir kt. 1863 m. sukilimas buvo paskutinis Abiejų Tautų Respublikos mėginimas atkurti buvusią valstybę. Deja, jis baigėsi pralaimėjimu, turėjusiu itin skaudžių pasekmių Lietuvai: žuvę, ištremti žmonės, uždrausta lietuviška spauda, sustiprinta rusinimo politika, apribota katalikų bažnyčios veikla.

Simboliška, kad 90-metį švenčiantis Šiaulių „Aušros" muziejus jubiliejų paminėjo 1863 m. sukilimui skirta paroda. Dar 1933 m. muziejuje buvo surengta sukilimo 70-mečiui skirta paroda. Ruošdamiesi šiai parodai, to meto muziejininkai atliko didžiulį darbą – bendraudami su sukilėlių artimaisiais, atsišaukimais kreipdamiesi į gyventojus, jie surinko daug sukilimo vertybių. Dalis jų pateko į muziejaus rinkinius. Tarpukario muziejininkų įdirbis šiandien „Aušros" muziejui leidžia didžiuotis vienais iš gausiausių sukilimo eksponatų rinkinių Lietuvoje.

Šiaulių „Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) 2013 m. kovo 11-ąją buvo atidaryta tarptautinė paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos", kuri veikė iki 2013 m. spalio 31 d. Parodoje mėginta papasakoti sukilimo istoriją pasitelkus sukilimo dalyvių gyvenimo istorijas, nes sukilimas – tai ne tik kova, siekiai, tai atskirų žmonių išgyvenimai, viltys, netektys. Paroda kvietė paklaidžioti stilizuotame miško labirinte, kuriame atsivėrė vis kita sukilimo įvykiuose dalyvavusio žmogaus istorija.

Miško tema parodoje buvo pasirinkta neatsitiktinai. Sukilėliai dažniausiai įsikurdavo miškuose, kur žinojo visus takelius, klampynes ir tankumynus. Iš miškų jie užpuldinėdavo caro kariuomenės dalinius. Sukilėliai vengdavo atvirų mūšių, puldavo iš pasalų, paskui vėl traukdavosi į mišką.

Parodoje buvo eksponuojami vertingiausi šios temos Lietuvos dailės muziejaus (LDM), Trakų istorijos muziejaus (TIM), Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM), Kėdainių krašto muziejaus (KėKM), Rokiškio krašto muziejaus (RKM), Biržų krašto muziejaus „Sėla" (BKM), Panevėžio kraštotyros muziejaus (PKM), Kelmės krašto muziejaus (KKM), Žemaičių muziejaus „Alka" (ŽMA), Ukmergės kraštotyros muziejaus (UkKM), Nalšios muziejaus (NM) eksponatai, ją papildė eksponatai iš Gardino valstybinio istorijos ir archeologijos muziejaus (GVIAM). Sukilimo eksponatų Lietuvos muziejuose nėra daug, tad Šiaulių „Aušros" muziejuje (ŠAM) buvo sudaryta išskirtinė proga pamatyti juos vienoje vietoje.

Dabar pateikiama šios tarptautinės parodos virtuali versija.

Nuo 2013 m. lapkričio mėn. tarptautinė paroda „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos" yra eksponuojama Baltarusijoje, Gardino valstybiniame istorijos ir archeologijos muziejuje, nuo 2014 m. vasario mėn. – Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, Klaipėdoje.

1863 m. sukilimo tikslai ir organizatoriai
Sukilimo eiga ir dalyviai
Sukulimo malšinimas, tremtys
1863 m. sukilimo istorinė atmintis