Chaimo Frenkelio vila
Venclauskių namai
ŠAM Edukacijos centras
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba
Poeto Jovaro namas
Informacija
- Titulinis
- Informacija
- Muziejaus rinkiniai
- Dailės skyriaus rinkiniai
Dailės skyriaus rinkiniai
Dailės kūriniai „Aušros“ muziejuje kaupiami nuo jo įkūrimo 1923 m.
1933 m. įrengtoje muziejaus ekspozicijoje buvo pristatomas liaudies menas, tapyba, medžio skulptūra ir raižiniai, ksilografija, molio ir metalo dirbiniai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretai, XX a. 3–4 deš. profesionalių dailininkų kūriniai. 1936 m. muziejus jau turėjo 82 paveikslus, 10 skulptūrų.
Daug dailės kūrinių į muziejų pateko 1940 m., kai pagal Kultūros paminklų apsaugos įstatymą muziejininkai registravo ir paėmė saugoti nacionalizuojamas Šiaurės Lietuvos meno vertybes.
1969–1979 m. muziejaus Dailės skyriaus vedėjas Vincentas Vaitiekūnas (1908–1987) užmezgė ryšius su daugeliu profesionalių dailininkų ir tautodailininkų. Tai padėjo sparčiai gausinti skyriaus rinkinius.
1986 m. Venclauskių namuose įrengta pirma muziejaus istorijoje dailės ekspozicija, kurioje buvo pristatoma senoji ir šiuolaikinė dailė ir tautodailė.
2003 m. Chaimo Frenkelio viloje atidaryta nauja ekspozicija „Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid. – XX a. vid.“
Šiuo metu Dailės skyriaus fonduose saugoma apie 27 tūkst. liaudies, tautodailės ir profesionaliosios dailės eksponatų kurie suskirstyti į rinkinius.
Rinkinį galima suskirstyti į kelias grupes: 1) XVII–XIX a. tapyba ir grafika; 2) XX a. I p. tapyba ir grafika; 3) XX a. II p. tapyba ir grafika; 4) XIX–XX a. liaudies tapyba ir grafika.
Seniausi XVII a. tapyti portretai Lauryno Mykolo Odlianickio-Počobuto ir jo žmonos Marijonos Daumantaitės-Siesickytės-Počobutienės. XVIII–XIX a. tapybos rinkiniui priklauso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų kolekcija (16 vnt.), kurią muziejui padovanojo
Sukaupta vertinga Vilniaus mokyklos atstovų Pranciškaus Smuglevičiaus, Vincento Smakausko, Vincento Slendzinskio kūrinių kolekcija.
Šiame rinkinyje saugoma užsienio šalių dailininkų paveikslų kolekcija. Ją reprezentuoja Francesco Trevisani’io (1656–1746) „Šventoji Šeima“, Balthasar’o Paul’o Ommeganck’o (1755–1826) „Peizažas su avimis“, Artur’o Ricci’io (1854–1919) „Buitinė scena“, Francois Girard’o (1789–1870) „Moters portretas“, Victor’o Gebisson’o (1805–1860) „Barokinės bažnyčios vidurinė nava“, XIX a. nežinomo autoriaus kopija pagal Francesco Albani’io (1578–1660) paveikslą „Europos pagrobimas“ ir kitų autorių kūriniai.
Atskirą rinkinio dalį sudaro didžiausia Lietuvoje klasikinių japonų Edo laikotarpio graviūrų kolekcija (21 vnt.). Tai Ando Hiroshige’ės, Kikugawa Eizan’o, Utagawa Kunisada’os, Katasushika Hokusai ir kitų autorių kūriniai.
XVIII–XIX a. grafikos rinkiniui priklauso dailininko Bernar’o Picart’o (1673–1733) ir Gérard’o Audran’o (1640–1703) graviūros, kuriose vaizduojami Romos imperijos istorijos fragmentai. Šios graviūros į muziejų pateko 1940 m. iš Renavo dvaro (Mažeikių r.) rinkinių. Taip pat rinkinyje saugomi italų dailininko Giovanni’io Battista’os Piranesi’io grafikos kūriniai, Jono Kazimiero Vilčinsko „Vilniaus albumo“ 105 lakštai, nežinomo autoriaus Kryžiaus kelio stotys, sukurtos XVIII a. Frehling’o dirbtuvėse (Vokietija, Augsburgas), ir Martin’o Engelbrecht’o (1684–1756) vario raižiniai, spalvinti ranka.
XX a. I p. tapybos rinkinyje – Lietuvoje ir išeivijoje kūrusių lietuvių tapytojų darbai. Rinkinio pagrindą sudaro lietuvių dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Adomo Varno, Justino Vienožinskio, Jono Mackevičiaus, Marcės Katiliūtės, Stasio Ušinsko kūriniai.
Tapybos rinkinyje saugomas dailininkės Sofijos Romerienės (1885–1972) paveikslų rinkinys (84 vnt.).
XX a. I p. grafikos rinkinyje yra Marcelės Katiliūtės, Kazio Šimonio, Mečislovo Bulakos, Mstislavo Dobužinskio, Gerardo Bagdonavičiaus ir kitų autorių kūrinių.
XX a. II p. tapybos rinkinyje įdomūs Antano Gudaičio, Jono Švažo, Aloyzo Stasiulevičiaus, Sofijos Veiverytės, Prano Poručio, Silvestro Džiaukšto kūriniai.
Atskirą rinkinio grupę sudaro šiauliečių menininkų Vitolio Trušio, Arūno Vasiliausko, Eduardo Juchnevičiaus, Povilo Dobkevičiaus, Vidmanto Zarėkos, Bonaventūro Šalčio, Antano Visockio, Vytauto Tribandžio sukurti darbai.
Turima didelė Antano Krištopaičio akvarelių kolekcija – ciklas „Lietuvos bažnyčios“ (500 vnt.) ir „Malūnai“ (100 vnt.).
XX a. II p. grafikos rinkiniui priklauso Albinos Makūnaitės, Birutės Žilytės, Domicelės Tarabildienės, Sigutės Valiuvienės, Samuelio Rozino, Petro Repšio, Vlado Žiliaus kūriniai. Iš šiauliečių dailininkų įtraukti Eduardo Juchnevičiaus, Bronislovo Rudžio, Rimanto Buivydo lakštai.
XIX–XX a. liaudies tapybai ir grafikai priskirti 233 kūriniai. Rinkinyje saugomas didžiausias Lietuvoje (70 vnt.) liaudies medžio raižinių rinkinys. Tai K. Grigalausko, A. Vinkaus, S. Kuneikos ir kitų autorių darbai. Taip pat turima vertinga senosios liaudies sakralinės tapybos kolekcija.
Rinkinį sudaro 6 072 eksponatai.
Grafikos eksponatai aprėpia Lietuvos, Vakarų Europos, Rusijos ir Artimųjų Rytų dailininkų pavienius darbus ir kolekcijas nuo XVI a. iki šių dienų.
Seniausias eksponatas – Agostino de Musi’io (1490–1540) išraižyta kompozicija „Apollo e Dafne“ („Apolonas ir Dafnė“, metalo raižinys, 1518). Rinkinyje saugoma Napoleono Ordos litografijų kolekcija, Jono Mateikos (1838–1893) raižinių albumas, gausi karikatūrų, skirtų karikatūros konkursams „Velocartoon“, kolekcija (XX a. 9–10 deš., 2 200 vnt.), ekslibrisų, skirtų „Gubernijos“ alaus daryklos 340-mečiui, ir kitų ekslibrisų kolekcija (756 vnt.), Juozapo Ozemblovskio (1805–1878) chromolitografijos.
Reikšmingą rinkinio dalį sudaro lietuvių dailininkų kūriniai, sukurti įvairiais laikotarpiais – tai Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997) iliustracijos, atliktos medžio raižinio technika, ir piešiniai (148 vnt.), Saulės Kisarauskienės (g. 1937), Vinco Kisarausko (1934–1988), Petro Repšio (g. 1940), Gražinos Didelytės (1938–2007), Česlovo Kontrimo (1902–1989), Elenos Urbaitis (1922–2006) ir kiti kūriniai.
Rinkinyje suformuota profesionalių šiauliečių dailininkų kūrinių kolekcija, kurią sudaro Edmundo Birgėlos, Stanislovo Buzo, Vaidoto Janulio, Eduardo Juchnevičiaus (1942–2011), Jeronimo Kmieliausko (1928–2008), Birutės Kuic, Viktoro Kunicko (1930–2008), Aloyzo Toleikio, Vitos Žabarauskaitės, Vaclovo Zigmanto (1948–1992), Arūno Vasiliausko kūriniai. Gausumu išsiskiria Šiaulių dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986), atidavusio visą gyvenimą, visą širdį ir visą talentą miestui, kūryba (2 611 vnt.), scenografės Juanos Taujanskienės (1924–1983) piešiniai ir eskizai (149 vnt.), Mindaugo Lukošaičio 100 piešinių ciklas „Žydai. Mano istorija II“, kuriame savita vaizdavimo maniera ir siužeto interpretavimu skleidžiasi požiūris į Lietuvos istoriją, tautos identitetą.
Grafikos rinkinyje esantys kūriniai atlikti įvairiomis raižymo, piešimo ir mišriomis technikomis. Rinkinys yra nuolat pildomas naujais kūriniais.
Vertingiausia dalis – Giovanni’io Bologna’os (1524–1608) skulptūra „Sabinės pagrobimas“, Jano Ostrovskio (1811–1872) sukurti vyro ir moters galvučių horeljefai, nežinomų XVIII–XIX a. autorių skulptūros „Berniukas ant ožio“, „Moteris“, „Komedijos mūza Talėja“ ir „Epinės poezijos mūza Kaliopė“.
XX a. lietuvių skulptūrai atstovauja Antano Aleksandravičiaus (1885–1970), Petro Aleksandravičiaus (1906–1997), Roberto Antinio (1898–1981), Bernardo Bučo (1903–1979), Jokūbo Dagio (1905–1989), Juozo Mikėno (1901–1964), Petro Rimšos (1881–1961), Henriko Rudzinsko (1909–1996), Juozo Zikaro (1881–1944), Alfonso Ambraziūno (g. 1933), Leono Strigos (g. 1930), Petro Vaivados (1906–1989), Broniaus Vyšniausko (1923–2015) kūriniai.
Atskirą kolekciją sudaro Šiaulių menininkų Petro Rakštiko, Alvydo Kurtinaičio, Viktoro Kunicko (1930–2008), Donato Lukoševičiaus (1935–2015), Birutės (1941–2016) ir Kazio (1941–2015) Kasperavičių, Aloyzo Toleikio, Aldonos Visockienės kūriniai.
XVIII a. vid. – XIX a. Europos keramika – tai Meiseno, Sevro, Berlyno manufaktūrų, Sankt Peterburgo imperatoriškojo fabriko ir M. S. Kuznecovo fabriko porcelianiniai dirbiniai: pietų ir kavos servizai, pavieniai porcelianiniai ir fajansiniai dirbiniai. Unikali fajanso ir porceliano iš Tolimųjų Rytų, daugiausia iš Kinijos, dirbinių kolekcija. Tai greičiausiai toje pačioje Chingų epochos menininko dirbtuvėje pagamintos vazos, vazonai, lėkštės, dubenys iš grafienei Jadvygai Potulickaitei-Hutten-Čapskienei priklausiusio Beržėnų dvaro (Šiaulių apskr., Šaukėnų vlsč.). Atskirą pogrupį sudaro vazos. Dauguma jų yra XIX a. vid. ir II p. masinės produkcijos pavyzdžiai.
XIX–XX a. stiklo rinkinį sudaro Bohemijos krištolo ar jam artimos produkcijos dirbiniai. Tai bespalvio ir žalio stiklo taurės su išgraviruotomis monogramomis JJB, taurių komplektas su išgraviruotu Renavo dvaro savininkų Melžinskių giminės herbu. Šį rinkinį papildo lėkštės, taurės, grafinai, įvairiaspalvio daugiasluoksnio stiklo kvepalų buteliukai, dekoruoti auksu.
Vietinės stiklo pramonės gaminių rinkinyje yra nedaug. Prie tokių priskirtina apeiginė taurė su išgraviruota masonų simbolika iš Adolfinai ir Zofijai Gruževskaitėms priklausiusio Kelmės dvaro (Šiaulių apskr.) ir kelios žvakidės.
Metalo plastikos rinkiniui priklauso XIX–XX a. pr. masinės gamybos dirbiniai – bronzinės, geležinės žvakidės, indai, skirti stalui serviruoti.
Senoji keramika – tai įvairiausių formų ir paskirties tradicinės taikomosios keramikos dirbiniai: puodai, puodynės, puodeliai, „palivonai“, „lekai“, lauknešėliai, aguonmalės, dubenys ir dubenėliai, vazos, žvakidės, indeliai švęstam vandeniui. Unikali šio laikotarpio ąsočių kolekcija. Rinkinį daugiausia sudaro iš Žemaitijos apylinkių surinkti eksponatai, atspindintys amato raidą ir meistrų talentą.
Tautodailininkų dirbinių grupė gausiausia – tai autorių sukurti keramikos dirbiniai nuo XX a. 7 deš. iki šių dienų. Joje žymiausi Šiaulių apskrities keramikų ir „puodžių karalių“ Jono Paulausko (1902–1974), Vlado Damkaus (1923–1990), Broniaus Radecko (1918–2014), Jono Vertelio (1916–1992) sukurti dirbiniai.
Rinkinyje yra dekoratyvinės keramikos dirbinių: molinių švilpukų, skulptūrėlių ir suvenyrų.
XX a. profesionaliosios keramikos grupėje – vertinga pirmųjų profesionalų keramikų Liudviko Strolio (1905–1996), Jono Mikėno (1899–1998), Vaclovo Miknevičiaus (1910–1898), Mykolo Vrubliausko (1919–1992), Birutės Zygmantaitės (1914–2003), Julijos Vyšniauskienės (g. 1926), Algirdo Lauciaus (1928–1995) darbų kolekcija, Vilniaus ir Kauno „Dailės“ kombinatų, „Jiesios“ gamyklos dailininkų sukurti darbai.
Unikali ir gausi savamokslio skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus (1865–1933) medžio skulptūrų kolekcija. Jis yra vienintelis žinomas lietuvis kunigas skulptorius, puoselėjęs kryždirbystės tradicijas katalikiškoje Latgaloje (Latvija). A. Rimavičius testamentu kūrinius paliko Šiaulių „Aušros“ muziejui. Rinkinyje saugomos 132 skulptūros – tai religinės tematikos kūriniai – Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, šv. Jono Krikštytojo, šv. Jono Evangelisto, šv. Pauliaus, šv. Kazimiero, šv. Teresės Avilietės, šv. Juozapo skulptūros ir Kryžiaus kelio stočių bareljefai. Puikus įrankių valdymas, medžiagos pažinimas, meninė ir intelektinė intuicija, tradicija ir kūrybinio proceso aistra, temperamentas – visa tai apibūdina įdomų ir savitą skulptorių A. Rimavičių.
Rinkinį papildo dievdirbio Gaudento Rimdeikio (1871–1975) iš Gruzdžių Pietos kolekcija (9 vnt.), Vincelio Mockaus, A. Vilkauskio, Juozo Buožio, Jono Remeiko, Augustino Patockio, Vinco Malioriaus, Juozo Daukinto ir kitų autorių, kūrusių tarpukario Lietuvoje, kūriniai.
Rinkinyje saugomos šv. Jono Nepomuko (55 vnt.), Pietos (91 vnt.), Nukryžiuotojo (213 vnt.) skulptūros, kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai, į muziejų patekę pokario metais ir įsigyti šiandien.
Rinkinyje dominuoja Šiaulių zonos – Šiaulių miesto ir Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kelmės ir Akmenės rajonų – tautodailininkų kūriniai. Ryškiausios Felikso Vargono (1912–1992) dekoratyvinių šaukštų, skulptūrėlių, Julijos Daniliauskienės (1926–2009) karpinių, Alfonso Girdžiūno (1898–1966), Stasio Kinčio (1912–1999) ir Juozo Rušino (1906–1986) skulptūrėlių, Danutės Šidlauskienės gintaro papuošalų, Vytauto Valiuko (1913–1988) prieverpsčių kolekcijos. Išskirtinumu pasižymi 1938 m. iš granito iškalta Antano Raudonio (1871–1939) sėdinčio Perkūno skulptūra. Ji ir dabar tebestovi prie Venclauskių namų (Šiaulių „Aušros“ muziejus).
Liaudies kūryba gyva ir šiandien. Muziejaus rinkiniai pasipildo vis naujais šio laikotarpio kūrėjų kūriniais.
Rinkinys pradėtas formuoti
Tautodailininkų memorialiniame rinkinyje yra 577 eksponatai. Šis rinkinys baigtas formuoti
Šiame rinkinyje yra 2 395 eksponatai. Rinkinys pasižymi kūrinių medžiagų ir atlikimo technikų įvairove. Kūriniai – paveikslai, plakatai, kvietimai, lankstukai, albumai, reprodukcijos, knygos, skulptūrėlės, keramika, suvenyrai ir kt.
