Rinkinį sudaro 9 312 eksponatų.
Rinkinį galima suskirstyti į kelias grupes: 1) XVII–XIX a. tapyba ir grafika; 2) XX a. I p. tapyba ir grafika; 3) XX a. II p. tapyba ir grafika; 4) XIX–XX a. liaudies tapyba ir grafika.
Seniausi XVII a. tapyti portretai Lauryno Mykolo Odlianickio-Počobuto ir jo žmonos Marijonos Daumantaitės-Siesickytės-Počobutienės. XVIII–XIX a. tapybos rinkiniui priklauso Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų kolekcija (16 vnt.), kurią muziejui padovanojo 1933 m. Latavėnų dvaro (Anykščių r.) savininkas Jonas Okuličius. Šį rinkinį papildo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės veikėjų, dvasininkų portretai, religinės kompozicijos.
Sukaupta vertinga Vilniaus mokyklos atstovų Pranciškaus Smuglevičiaus, Vincento Smakausko, Vincento Slendzinskio kūrinių kolekcija.
Šiame rinkinyje saugoma užsienio šalių dailininkų paveikslų kolekcija. Ją reprezentuoja Francesco Trevisani’io (1656–1746) „Šventoji Šeima“, Balthasar’o Paul’o Ommeganck’o (1755–1826) „Peizažas su avimis“, Artur’o Ricci’io (1854–1919) „Buitinė scena“, Francois Girard’o (1789–1870) „Moters portretas“, Victor’o Gebisson’o (1805–1860) „Barokinės bažnyčios vidurinė nava“, XIX a. nežinomo autoriaus kopija pagal Francesco Albani’io (1578–1660) paveikslą „Europos pagrobimas“ ir kitų autorių kūriniai.
Atskirą rinkinio dalį sudaro didžiausia Lietuvoje klasikinių japonų Edo laikotarpio graviūrų kolekcija (21 vnt.). Tai Ando Hiroshige’ės, Kikugawa Eizan’o, Utagawa Kunisada’os, Katasushika Hokusai ir kitų autorių kūriniai.
XVIII–XIX a. grafikos rinkiniui priklauso dailininko Bernar’o Picart’o (1673–1733) ir Gérard’o Audran’o (1640–1703) graviūros, kuriose vaizduojami Romos imperijos istorijos fragmentai. Šios graviūros į muziejų pateko 1940 m. iš Renavo dvaro (Mažeikių r.) rinkinių. Taip pat rinkinyje saugomi italų dailininko Giovanni’io Battista’os Piranesi’io grafikos kūriniai, Jono Kazimiero Vilčinsko „Vilniaus albumo“ 105 lakštai, nežinomo autoriaus Kryžiaus kelio stotys, sukurtos XVIII a. Frehling’o dirbtuvėse (Vokietija, Augsburgas), ir Martin’o Engelbrecht’o (1684–1756) vario raižiniai, spalvinti ranka.
XX a. I p. tapybos rinkinyje – Lietuvoje ir išeivijoje kūrusių lietuvių tapytojų darbai. Rinkinio pagrindą sudaro lietuvių dailės klasikų Antano Žmuidzinavičiaus, Petro Kalpoko, Adomo Varno, Justino Vienožinskio, Jono Mackevičiaus, Marcės Katiliūtės, Stasio Ušinsko kūriniai.
Tapybos rinkinyje saugomas dailininkės Sofijos Romerienės (1885–1972) paveikslų rinkinys (84 vnt.). 1986 m. į rinkinį pateko didelis šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) kūrinių palikimas (daugiau kaip 3 tūkst.).
XX a. I p. grafikos rinkinyje yra Marcelės Katiliūtės, Kazio Šimonio, Mečislovo Bulakos, Mstislavo Dobužinskio, Gerardo Bagdonavičiaus ir kitų autorių kūrinių.
XX a. II p. tapybos rinkinyje įdomūs Antano Gudaičio, Jono Švažo, Aloyzo Stasiulevičiaus, Sofijos Veiverytės, Prano Poručio, Silvestro Džiaukšto kūriniai.
Atskirą rinkinio grupę sudaro šiauliečių menininkų Vitolio Trušio, Arūno Vasiliausko, Eduardo Juchnevičiaus, Povilo Dobkevičiaus, Vidmanto Zarėkos, Bonaventūro Šalčio, Antano Visockio, Vytauto Tribandžio sukurti darbai.
Turima didelė Antano Krištopaičio akvarelių kolekcija – ciklas „Lietuvos bažnyčios“ (500 vnt.) ir „Malūnai“ (100 vnt.).
XX a. II p. grafikos rinkiniui priklauso Albinos Makūnaitės, Birutės Žilytės, Domicelės Tarabildienės, Sigutės Valiuvienės, Samuelio Rozino, Petro Repšio, Vlado Žiliaus kūriniai. Iš šiauliečių dailininkų įtraukti Eduardo Juchnevičiaus, Bronislovo Rudžio, Rimanto Buivydo lakštai.
XIX–XX a. liaudies tapybai ir grafikai priskirti 233 kūriniai. Rinkinyje saugomas didžiausias Lietuvoje (70 vnt.) liaudies medžio raižinių rinkinys. Tai K. Grigalausko, A. Vinkaus, S. Kuneikos ir kitų autorių darbai. Taip pat turima vertinga senosios liaudies sakralinės tapybos kolekcija.