Radijo ir televizijos muziejus (Vilniaus g. 174)

2023-03-24–2023-12-30

O gal Šiauliai inžinierių miestas? Vartydami miesto istorijos albumą, jame aptinkame pasakojimų apie iškilius išradėjus ir jų išradimus. 

Pirmojo Pasaulinio karo metais Šiauliai buvo stipriai nuniokoti, tačiau griuvėsiuose skendinčiame mieste netrūko inovatyvių, išradingų miestiečių. Tuo metu pasaulyje buvo pradėta garsiau kalbėti apie radijo išradimą ir šios technologijos nepaprastas galimybes bei perspektyvas. Šiauliuose  Boleslovas Tolutis, tik prieš kelerius metus baigęs pradinius telegrafisto mokymus caro kariuomenėje, susimeistravo radijo siųstuvą ir imtuvą bei pradėjo pirmus radijo technologinius bandymus, o po dešimtmečio jau radijo ryšiu bendravo su visų kontinentų radijo novatoriais, entuziastais. Taip B. Tolutis padėjo pamatus radijo sportui ir trumpabangininkų kultūrai Lietuvoje ir 1932 m. pats pirmasis šalyje gavo radijo šaukinį. B. Tolučio pasiekimai įkvėpė ir kitus miestiečius eksperimentuoti, kurti radijo įrenginius. Stasys Brašiškis įkūrė radijo laboratoriją, kurioje pirmasis šalyje pradėjo masinę radijo imtuvų gamybą. Negana to, S. Brašiškis, 1930 m. susimeistravęs pirmąjį Lietuvoje televizijos imtuvą, pradėjo turgaus dienomis transliuoti bandomąsias Vokietijos televizines laidas.

Po Antrojo Pasaulinio karo šis įdirbis neišnyko. Vėliau mieste įsikūrė Šiaulių televizorių gamykla, pradėjusi serijinę lietuviškų televizijos imtuvų gamybą, nuo 1968 m. gaminusi pirmuosius „Tauro“  televizorius, kurių pavadinimas sietas su istorine Lietuva bei ilgainiui tapęs kokybės ženklu.

1968 m. įsikūrė dar viena gamybos įmonė, kurioje, kaip ir televizorių gamykloje, dirbo ne vienas tūkstantis miestiečių – tai integracinių mikroschemų gamykla „Nuklonas“. Joje gamintos aukštos kokybės modernios mikroschemos, daugiausiai karo pramonei, tad šios gamyklos veikla buvo slapta. Gamykloje XX a. 9 deš. buvo gaminami ir vieni pirmųjų kompiuterių „PK-01“.