Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
- Titulinis
- Lankytojams
- Parodų archyvas
- Venclauskių namai-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
2023 m.
Venclauskių namuose-muziejuje 2023 m. sausio 12 d.–vasario 26 d. veikė fotomenininko Stanislovo Žvirgždo paroda „Lietuvos peizažai“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, pristatanti menininko kūrybą.
Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas gimė 1941 m. Balbieriškyje, Prienų r. Po studijų Vilniaus valstybinime universitete, Liaudies meno institute Maskvoje, S. Žvirgždas apsigyveno Vilniuje (nuo 1981 m.). Už darbus jam 1992 m. suteiktas nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas, 2004 m. jis tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Menininko kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. S. Žvirgždo darbų saugoma ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose. Dalį jo kūrinių lankytojai gali pamatyti parodoje Venclauskių namuose-muziejuje, atskleidžiančioje menininko labiausiai pamėgtą žanrą – peizažą. Šis žanras tapo svarbiausia S. Žvirgždo kūrybos sritimi, kurią jis puoselėja daugiau nei keturis dešimtmečius. Nuoseklus darbas, fotografijos technologijos išmanymas leido kūrėjui pasiekti itin aukšto meistriškumo ir įgalino jį perteikti žiūrovui gamtos nuotaikas, sudaryti galimybę pajusti akimirkos subtilumą. S. Žvirgždo kūryboje jaučiama istorinės fotografijos įtaka. Pasak menotyrininkų, S. Žvirgždo peizažuose atsikartoja tarptautinis piktorializmo stilius (tapybą imituojantis fotografijos stilius, ypač populiarus XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje). Jo darbuose perteikiama idealizuota gamta be civilizacijos ženklų, o peizažai su išskirtais planais, išryškintomis detalėmis primena grafikos piešinius.
Parodoje kvietėme susipažinti su peizažais iš svarbiausių menininko kurtų darbų serijų: „Lietuviški peizažai“, „Vilniaus panoramos“ ir kt.
2022 m.
2022 m. liepos 7 d.-lapkričio 13 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytuato g. 89, Šiauliai) veikia paroda „Kartą skautas – visad skautas: skautų judėjimas Šiauliuose ir pasaulyje“, skirta Gražbylės Venclauskaitės 110-osioms gimimo metinėms. Skautybė – tai idėja, kuri gyvuoja beveik 115 metų ir vienija įvairaus amžiaus žmones visame pasaulyje. 1907 m. Robertas Baden-Powellis suorganizavo eksperimentinę berniukų stovyklą ir joje pritaikė specialią ugdymo programą. Tai tapo skautų judėjimo pradžia. 1908 m. oficialiai įkurtas skautų judėjimas, kuris sulaukė didžiulio susidomėjimo, ypač į jį įsitraukė jaunimas ir vaikai. 1918 m. šis judėjimas pasiekė Lietuvą, kur Petro Jurgelevičiaus-Jurgėlos iniciatyva tų metų rudenį Vilniuje buvo įkurti pirmieji skautų vienetai. Greitai judėjimo idėjos išplito Kaune, Rietave, Šiauliuose ir kituose miestuose.
Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių namai garsėjo kaip vieta, kurioje tarpukariu visuomet buvo laukiami ir mielai priimami skautai. Šie namai buvo vadinami ne tik Šiaulių, bet ir Žemaitijos skautų būstine. S. Venclauskienė su dukromis Danute, Gražbyle ir kone visais augintais vaikais buvo įsitraukę į skautų judėjimą. Jie aktyviai dalyvavo Šiaulių ir Lietuvos skautų veikloje – sueigose, renginiuose, iškylose, stovyklose. Kai kurie iš jų padėjo lietuvių skautybės pamatus.
Jaunesnioji Venclauskių dukra Gražbylė Venclauskaitė žinoma kaip aktyvi tarpukario Šiaulių skautų veikėja – Mirgos draugovės draugininkė, Šiaulių rajono tunto adjutantė, Šiaulių skaučių tunto vadė. Studijų metais ji buvo įsitraukusi į Kaune įsikūrusio Lietuvos skaučių štabo veiklą, taip pat atstovavo Lietuvos skautams tarptautinėse stovyklose, mokymuose ir kitur. G. Venclauskaitė – ne tik tarpukario skautė, bet ir asmenybė, kuri sujungė dvi skirtingas epochas. 1940 m. sovietai Lietuvoje uždraudė skautų judėjimą. 1988–1989 m. skautai pamažu pradėjo atgimti. G. Venclauskaitė buvo viena iš tų, kuri 1990 m. padėjo atkurti skautų judėjimą ne tik Šiauliuose, bet ir Žemaitijoje. Jos iniciatyva apie 1989 m. pradėti burti skautai Šiauliuose, o vėliau ji teikė visokeriopą pagalbą ir paramą skautų judėjimui Lietuvoje. 2022 m. minimos G. Venclauskaitės 110-osios gimimo metinės.
Eksponuojama paroda sugrąžina skautišką dvasią į Venclauskių namus. Parodos rengėjai – Šiaulių skautai. Kuruojami muziejininkų, būrelis skautų parengė parodos koncepciją, surinko ir susistemino medžiagą, sukūrė savitą parodos dizainą. Lankytojai parodoje kviečiami susipažinti su skautų istorija, esminiais skautybės principais ir bruožais, pagrindine veikla ir kitomis judėjimo subtilybėmis.
Parodos organizatorius – Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, partneriai: Žemaitijos skautų organizacijos Šiaulių šv. Jurgio skautų draugovė, Lietuvos skautijos Šiaulių skautų tuntas. Parodą iš dalies finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.
2022 m. birželio 21 d.-liepos 31 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, skirta šio pogrindinio leidinio 50-mečiui.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika – ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių Lietuvos kunigų susirinkimai. Pirmasis leidinio numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Simno miestelyje. Leidinio redaktoriumi, leidybos koordinatoriumi tapo vienas Vilkaviškio vyskupijos veiklių kunigų sambūrių neoficialių vadovų – kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar – Kauno arkivyskupas emeritas), iki savo arešto 1983 m. Kronikos leidimą organizavęs Simne ir Kybartuose. 1983–1989 m. Kronikos leidimui vadovavo kunigas Jonas Boruta SJ (dabar – Telšių vyskupas).
Nepaisant KGB persekiojimų ir represijų, palietusių dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų Kronikos bendradarbių ir platintojų, Kronika buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Iki Atgimimo išėjo 81 Kronikos numeris (paskutinis – 1989 m. kovo 19 d.). JAV lietuvių pastangomis visi Kronikos numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neįskaitant leidimų užsienio kalbomis).
Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojamą parodą sudarė dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“. Parodos temos pasakoja apie Kronikos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus – archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.
2022 m. vasario 1 d.–gegužės 29 d. d. Venclauskių namuose-muziejuje veikė paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Joje buvo pristatomos tarpukario šviesuolių šeimos ir atskleidžiamos žinomų to meto Lietuvos šeimų istorijos. 2021 m.
Nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. sausio 23 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikė paroda „Žymių Lietuvos šeimų ženklai Šiaulių berniukų gimnazijoje“. Paroda buvo skirta Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos 170-mečiui.
Muziejuje eksponuojami darbai, sukurti tapybos magistro studijų Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete metu (2020–2021 m.). Jie sukurti ne dažnai taikoma technika – tapyti gėlėmis, iš jų išgaunant autentiškas spalvas ir išskirtinius raštus.