2023 m. birželio 30d.–rugsėjo 17 d. Venclauskių namuose-muziejuje veikia paroda „Olegas Truchanas – šiaulietis, tapęs Australijos legenda“.
Venclauskių namuose-muziejuje 2023 m. sausio 12 d.–vasario 26 d. veikė fotomenininko Stanislovo Žvirgždo paroda „Lietuvos peizažai“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, pristatanti menininko kūrybą.
Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas gimė 1941 m. Balbieriškyje, Prienų r. Po studijų Vilniaus valstybinime universitete, Liaudies meno institute Maskvoje, S. Žvirgždas apsigyveno Vilniuje (nuo 1981 m.). Už darbus jam 1992 m. suteiktas nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas, 2004 m. jis tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Menininko kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. S. Žvirgždo darbų saugoma ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose. Dalį jo kūrinių lankytojai gali pamatyti parodoje Venclauskių namuose-muziejuje, atskleidžiančioje menininko labiausiai pamėgtą žanrą – peizažą. Šis žanras tapo svarbiausia S. Žvirgždo kūrybos sritimi, kurią jis puoselėja daugiau nei keturis dešimtmečius. Nuoseklus darbas, fotografijos technologijos išmanymas leido kūrėjui pasiekti itin aukšto meistriškumo ir įgalino jį perteikti žiūrovui gamtos nuotaikas, sudaryti galimybę pajusti akimirkos subtilumą. S. Žvirgždo kūryboje jaučiama istorinės fotografijos įtaka. Pasak menotyrininkų, S. Žvirgždo peizažuose atsikartoja tarptautinis piktorializmo stilius (tapybą imituojantis fotografijos stilius, ypač populiarus XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje). Jo darbuose perteikiama idealizuota gamta be civilizacijos ženklų, o peizažai su išskirtais planais, išryškintomis detalėmis primena grafikos piešinius.
Skautybė – tai idėja, kuri gyvuoja beveik 115 metų ir vienija įvairaus amžiaus žmones visame pasaulyje. 1907 m. Robertas Baden-Powellis suorganizavo eksperimentinę berniukų stovyklą ir joje pritaikė specialią ugdymo programą. Tai tapo skautų judėjimo pradžia. 1908 m. oficialiai įkurtas skautų judėjimas, kuris sulaukė didžiulio susidomėjimo, ypač į jį įsitraukė jaunimas ir vaikai. 1918 m. šis judėjimas pasiekė Lietuvą, kur Petro Jurgelevičiaus-Jurgėlos iniciatyva tų metų rudenį Vilniuje buvo įkurti pirmieji skautų vienetai. Greitai judėjimo idėjos išplito Kaune, Rietave, Šiauliuose ir kituose miestuose.
Kazimiero ir Stanislavos Venclauskių namai garsėjo kaip vieta, kurioje tarpukariu visuomet buvo laukiami ir mielai priimami skautai. Šie namai buvo vadinami ne tik Šiaulių, bet ir Žemaitijos skautų būstine. S. Venclauskienė su dukromis Danute, Gražbyle ir kone visais augintais vaikais buvo įsitraukę į skautų judėjimą. Jie aktyviai dalyvavo Šiaulių ir Lietuvos skautų veikloje – sueigose, renginiuose, iškylose, stovyklose. Kai kurie iš jų padėjo lietuvių skautybės pamatus.
Jaunesnioji Venclauskių dukra Gražbylė Venclauskaitė žinoma kaip aktyvi tarpukario Šiaulių skautų veikėja – Mirgos draugovės draugininkė, Šiaulių rajono tunto adjutantė, Šiaulių skaučių tunto vadė. Studijų metais ji buvo įsitraukusi į Kaune įsikūrusio Lietuvos skaučių štabo veiklą, taip pat atstovavo Lietuvos skautams tarptautinėse stovyklose, mokymuose ir kitur. G. Venclauskaitė – ne tik tarpukario skautė, bet ir asmenybė, kuri sujungė dvi skirtingas epochas. 1940 m. sovietai Lietuvoje uždraudė skautų judėjimą. 1988–1989 m. skautai pamažu pradėjo atgimti. G. Venclauskaitė buvo viena iš tų, kuri 1990 m. padėjo atkurti skautų judėjimą ne tik Šiauliuose, bet ir Žemaitijoje. Jos iniciatyva apie 1989 m. pradėti burti skautai Šiauliuose, o vėliau ji teikė visokeriopą pagalbą ir paramą skautų judėjimui Lietuvoje. 2022 m. minimos G. Venclauskaitės 110-osios gimimo metinės.
Eksponuojama paroda sugrąžina skautišką dvasią į Venclauskių namus. Parodos rengėjai – Šiaulių skautai. Kuruojami muziejininkų, būrelis skautų parengė parodos koncepciją, surinko ir susistemino medžiagą, sukūrė savitą parodos dizainą. Lankytojai parodoje kviečiami susipažinti su skautų istorija, esminiais skautybės principais ir bruožais, pagrindine veikla ir kitomis judėjimo subtilybėmis.
Parodos organizatorius – Šiaulių ,,Aušros“ muziejus, partneriai: Žemaitijos skautų organizacijos Šiaulių šv. Jurgio skautų draugovė, Lietuvos skautijos Šiaulių skautų tuntas. Parodą iš dalies finansavo Šiaulių miesto savivaldybė.
2022 m. birželio 21 d.-liepos 31 d. Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) veikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, skirta šio pogrindinio leidinio 50-mečiui.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika – ilgiausiai leistas, plačiausiai pasklidęs, persekiojamos, bet nepalūžusios Bažnyčios simboliu tapęs pogrindinis žurnalas, kurio ištakos – slapti veiklių Lietuvos kunigų susirinkimai. Pirmasis leidinio numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Simno miestelyje. Leidinio redaktoriumi, leidybos koordinatoriumi tapo vienas Vilkaviškio vyskupijos veiklių kunigų sambūrių neoficialių vadovų – kunigas Sigitas Tamkevičius (dabar – Kauno arkivyskupas emeritas), iki savo arešto 1983 m. Kronikos leidimą organizavęs Simne ir Kybartuose. 1983–1989 m. Kronikos leidimui vadovavo kunigas Jonas Boruta SJ (dabar – Telšių vyskupas).
Nepaisant KGB persekiojimų ir represijų, palietusių dešimtis įkalintų ir šimtus šantažuotų Kronikos bendradarbių ir platintojų, Kronika buvo reguliariai leidžiama iki pat laisvės atgavimo. Iki Atgimimo išėjo 81 Kronikos numeris (paskutinis – 1989 m. kovo 19 d.). JAV lietuvių pastangomis visi Kronikos numeriai išleisti dešimties tomų rinkiniu (neįskaitant leidimų užsienio kalbomis).
Venclauskių namuose-muziejuje eksponuojamą parodą sudarė dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“. Parodos temos pasakoja apie Kronikos gimimą, pasiaukojantį kunigų, vienuolių ir pasauliečių darbą, slaptą leidinio kelią į Vakarus, sklaidą Vakarų žiniasklaidoje ir vaidmenį kovoje už tikinčiųjų ir žmogaus teisių suvaržymus Sovietų Sąjungoje, KGB bandymus susidoroti su pogrindinio leidinio leidėjais ir platintojais.
Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių katalikų religinės šalpos archyvo, Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Simno filialo archyvo, Kauno arkivyskupijos muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, privačių asmenų – Gintės Damušytės, Onutės Grigaitės, Jono ir Elenos Dainauskų, Jolantos Noreikienės, Romualdo Juknelevičiaus – archyvų ir fotografų Juozo Žvinakevičiaus ir Gedimino Kanapicko nuotraukos.
Jūs sėkmingai užprenumeravote naujienlaiškius!
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |