Lankytojams

Atgal

Šiaulių istorijos muziejus




2022 m.

PARODA „ANICETA, STASYS, TERESĖ, JONAS, JANĖ, PETRAS, MYKOLAS, URŠULĖ, ANUPRAS IR KITI. ČIABUVIŲ PASAKOJIMAI“
Nuo 2022 m. vasario 16 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus paroda „Aniceta, Stasys, Teresė, Jonas, Janė, Petras, Mykolas, Uršulė, Anupras ir kiti. Čiabuvių pasakojimai“. Paroda veiks iki 2022 m. gegužės 31 d.


Rekonstruojant kultūrinę atmintį

Čiabuvių pasakojimus aktyvuojančios parodos objektas yra lietuvių etnosas, tiksliau, mažiausią XIX–XX a. visuomenės modernizavimo įtaką patyrusių ir autentiškiausią bei archajiškiausią kultūrą išsaugojusių kaimo gyventojų sluoksnis. Tai yra tie kiti, unikalios etninės tapatybės nešėjai, be kurių nesirastų tauta, nebūtų sukurta nacija. Tačiau tų kitų visuomeninis statusas ir vaidmuo istorinėje perspektyvoje visada išlikdavo nereikšmingas, antraplanis. Savi, bet kiti. Didžiųjų istorijų iškelti ir visuomenės kultūrinėje atmintyje dominuojantys reiškiniai, ideologizuotos atrankos principais pagrįsti ir paskleisti romantizuoti vaizdiniai, archetipų įprasminimas į paraštes nustūmė kaimo socialinę realybę.

Išskleidžiant trijų istorinių epochų (carinės Rusijos, pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos, sovietmečio) gilaus kaimo panoramą, apeliuojama į svarbiausius mažojo žmogaus būties dėmenis – laiką ir erdvę. Parodoje iš čiabuvių pasakojimų, išreikštų pačių sukurtais artefaktais ir fotografų, kraštotyrininkų, etnologų, tautosakininkų surinktais liudijimais, audžiamas kraštovaizdis atveria kaimo žmogaus savastį, jos lėtą raidą, atidengia tykios kultūros sluoksnį.

 

Margarita Matulytė

Garso instaliacija

Autorius Marius Juknevičius. Vilnius, 2021

Parodoje skambantys garso įrašai – autentiški vietinių pasakojimai. Nuo XX a. pradžios etnografinių ekspedicijų metu rinkta lietuvių tautosaka yra saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Šie unikalūs garso dokumentai savyje slepia mažuosius naratyvus, leidžiančius prisiliesti prie unikalių kiekvieno čiabuvio ar čiabuvės kurtų mikrokosmų.

Paradoksalu, bet lemiamą žodį kuriant garso instaliaciją tarė pandemija – dėl jos negalėdami naudoti ausinių ir garsą išleisdami į bendrą erdvę konkretaus įrašo neuždarome į muziejinį „narvelį“, o išgirstame balsus, skambančius atvirame „lauke“, persidengiančius, susišaukiančius su kitais mažaisiais pasakojimais. Galbūt šie išlaisvinti garsai padės „susapnuoti“ neideologizuotą ir į rėmus mažiau spraudžiamą kaimo kultūros paveikslą.

 

Marius Juknevičius

Seniausio archeologinio radinio paroda „Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“


Nuo 2022 m. birželio 1 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikia  Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta paroda ,,Lyngby kirvis: 13 000 metų garantija“. Paroda veiks iki rugpjūčio 31 d.

2014 m. visiškai atsitiktinai Biržų rajone, Parupės kaime, buvo rastas seniausias kirvis Lietuvoje. Kadaise ten telkšojusio didelio ir seklaus vandens telkinio pakrantėje jis pragulėjo nuo akmens amžiaus. Tyrimai leidžia spėti, kad tai buvo patraukli vieta laikinai stovyklavietei. Iš šiaurės elnio rago pasigamintas, tais laikais klajoklių bendruomenėms nepamainomas įrankis – Lyngby tipo kirvis – greičiausiai buvo pamestas medžioklės metu. Per tūkstančius metų šioje vietoje plytėjusią tundrą pakeitė lapuočiai, o ir ežero šiandien čia jau neberasime – savo vagą čia prasigraužė upė. Paprastai rago dirbiniai per tūkstančius metų sunyksta, tad tikras stebuklas, kad šis kirvis pasiekė mūsų laikus.

Tikslios priežasties, kodėl kirvis buvo pamestas būtent šioje vietoje ir išbuvo čia tokį ilgą laiką, ko gero, nesužinosime. Tačiau, ką tikrai žinome – šiam kirviui yra net 13 000 metų, o netikėtai atrastas, jis bematant tapo seniausiu šiuo metu žinomu archeologiniu radiniu Lietuvoje ir įsitvirtino labai retai Europoje randamų Lyngby tipo dirbinių sąraše. 

Parodoje rasite kirvelio kopiją, kurią parodos eksponavimo metu bus galima palaikyti rankose, taip pasijaučiant tų laikų elnių medžiotoju.

Paroda ,,Pasaulis semiotiko akimis“

Nuo 2022 m. balandžio 19 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) veikia  Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos iniciatyva parengta paroda ,,Pasaulis semiotiko akimis“.  Paroda veiks iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 

Paroda buvo sukurta minint lietuvių ir prancūzų semiotiko, mitologo, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) šimtąsias gimimo metines. A. J. Greimas susijęs su Šiauliais – 1929–1931 m. jis mokėsi Berniukų gimnazijoje. Vėliau, 1934–1935 m. studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete, o 1936–1939 m. studijavo kalbotyrą Grenoblio universitete. 1939 m. grįžo į Lietuvą, nuo 1940 m. rudens dėstė prancūzų ir lietuvių kalbas Šiaulių mergaičių gimnazijoje, Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos Neo-Lithuania narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių, vertė teatro pjeses, konsultavo aktorius literatūros klausimais 1944 m. A. J. Greimas išvyko į Prancūziją. Dėstė Prancūzijoje, Egipte, Turkijoje. A. J. Greimas – žinomiausias lietuvis pasaulinėje humanitarikoje, sukūręs Paryžiaus arba greimiškąją semiotikos mokyklą. A. J. Greimo semiotika neapsiribodama ženklų sistemos aprašymu, suvokia reikšmę kaip procesą. Būtent Paryžiaus aukštojoje socialinių mokslų mokykloje savo kelią pradėjo ir ši paroda. Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje eksponuota paroda buvo pristatyta ir Lietuvoje – Vilniuje, Kaune.

Parodą sudaro kelios dalys – „Semiotizatorius“ (skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti kasdienybės objektai) ir trys pasakojimai: apie Greimo gyvenimo vaidmenis, jo įkurtą semiotikos mokyklą ir kelias svarbias semiotines sąvokas. Semiotizatorius – tai instaliacija, suteikianti galimybę kiekvienam parodos lankytojui išmėginti semiotinį žvilgsnį į pasaulį, skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti pasiūlytus kasdienybės fragmentus. „Semiotizuojami“ objektai (laiškas, vynas ir šuo Rudis) buvo ypatingai svarbūs Greimui: jis nuolat susirašinėjo su bendraminčiais ir kolegomis visame pasaulyje, šalia savęs turėjo keturkojį bičiulį Rudį, mėgdavo gurkšnoti vyną. „Semiotizatoriaus“ tekstuose pabraukti žodžiai – tai nuorodos į komiksus, pristatančius kelias Greimo semiotikos sąvokas: reikšmė, sakymas, būsena, utopija. Komiksai padeda susidaryti įspūdį apie semiotinių tyrinėjimų pobūdį. Parodoje taip pat eksponuojamas žemėlapis, pristatantis Greimo semiotikos mokyklos idėjų paplitimą pasaulinės semiotinės minties fone.

Parodą rengė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kūrybinė grupė: kuratorė Gintautė Žemaitytė, architektai Justinas Dūdėnas, Jurgis Dagelis, kuratorės asistentas Paulius Jevsejevas, grafikos dizainerės Aušra Lisauskienė, Kamilė Lisauskaitė, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, tekstų autoriai Dmitrij Gluščevskij, Paulius Jevsejevas, Austėja Oržekauskienė, Gintautė Žemaitytė, koordinatorė Milda Valančiauskienė.

Parodos partneriai ir rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie UNESCO, Vilniaus dailės akademija, Prancūzijos semiotikų asociacija, Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.