Leidiniai

Leidinys „Šiaulių herojai“

Ši knygelė, skirta jauniesiems skaitytojams, pasakoja apie išskirtines asmenybes, susijusias su Šiauliais, – istorijos veikėjus, rašytojus, kovotojus už laisvę, maištininkus, miesto statytojus, išradėjus, menininkus ir tuos, kurie savo darbais bei drąsiomis idėjomis įkvėpė kitus. Tai asmenybės, gyvenusios skirtingais istoriniais laikotarpiais, nemažai jų mūsų amžininkai. Jas pavadinome Šiaulių herojais. Siekdami sukurti artimesnį santykį su skaitytoju, daugelį jų vadiname vardais. Visgi yra keletas istorijos veikėjų, vadinamų pavardėmis – atpažįstamomis ir jau apipintomis legendų. Tiesa, į šią knygelę tilpo tik nedidelė dalis Šiaulių herojų. O kiek jų dar liko nepaminėta! Tikimės ateityje pratęsti savo pasakojimą apie Šiaulių herojus, kurie ne tik atskleis nepaprastą miesto istoriją, bet ir įkvėps skaitytojus ieškoti herojiškumo savyje.

Leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė

Kaina – 8,00 Eur

Parodos „Molyje įamžinta istorija“ katalogas

2022 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus įgyvendino projektą „Molyje įamžinta istorija“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Projektas suteikė galimybę parengti parodą apie Šiaurės Lietuvos dvarų koklius ir pristatyti katalogą, pasakojantį apie parodoje „Molyje įamžinta istorija“ eksponuotus Šiaurės Lietuvos dvarų koklius ir koklines krosnis. Gausios koklių kolekcijos sukauptos archeologinių tyrinėjimų metu yra saugomos Lietuvos muziejų rinkiniuose. Parodoje buvo eksponuoti kokliai iš šių muziejų rinkinių: Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio ir Kelmės krašto muziejaus. Kataloge pristatomi kokliai iš keleto Šiaurės Lietuvos dvarų: Biržų dvarvietės, Papilio, Mantagailiškio, Kelmės, Pakruojo, Kurtuvėnų, Burbiškio bei Kražių dvaro ir pilies.

Katalogo objektas – Šiaurės Lietuvos dvarų krosnių keramika – kokliai, kurių tyrimai ir rezultatai suteikia galimybę plėsti žinias apie koklines krosnis. Kada ir kokiomis kryptimis pirmosios koklinės krosnys pasiekė Lietuvos teritoriją ir konkrečiai Šiaurės Lietuvos dvarus? Kaip atrodė ankstyviausios koklinės krosnys pairinktoje teritorijoje bei kokiais pavidalais jos vystėsi iki XX a.?

Kaina – 21,00 Eur

Lieporių kapinynas – IV–VIII a. žemaičių bendruomenės gyvensenos atspindys

IV–VIII a. Lieporių kapinynas priklauso vienam didžiausių ir vertingiausių geležies amžiaus archeologinių kompleksų Lietuvoje. Kompleksą, esantį Šiaulių miesto pietiniame pakraštyje, sudaro kapinynas ir dvi senovės gyvenvietės. Kapinynas buvo atrastas 1983 m., o 1987 m. pradėtas tyrinėti. Pirmoji kapinyno tyrinėtoja – Lietuvos Istorijos instituto archeologė prof. dr. I. Vaškevičiūtė, vėliau tyrimus tęsė Šiaulių ‚Aušros“ muziejaus archeologė dr. B. Salatkienė. Kapinynas tyrinėtas 1987, 1990, 1991 metais, aptikti 95 kapai. Lieporių kapinyne mirusieji buvo laidojami su gausiomis įkapėmis, iš viso rasti 445 archeologiniai radiniai. Išskirtinis Lieporių kapinyno bruožas tas, jog čia pavyko aptikti laidojimo apeigų vietą. Pačioje kalvelės viršūnėje buvo rasti 45 židiniai ir 70 stulpaviečių. Iš įkapių ir laidosenos bruožų galima spręsti, kad Lieporių kapinyną paliko žemaičių bendruomenė, IV–VIII a. gyvenusi žiemgalių arealo paribyje, ir patyrusi jų kultūrinę įtaką. Lieporių I gyvenvietės tyrinėjimai iš dalies (metalurgija) aprašyti B. Salatkienės monografijoje „Geležies metalurgija Lietuvoje. Archeologijos duomenys“ (Šiauliai, 2009). Tuo tarpu Lieporių kapinyno medžiaga dar nebuvo tyrinėta, išanalizuota ir moksliškai aprašyta. Ši mokslinė monografija užpildys šią spragą.

Knygą sudaro dvi viena kitą papildančios dalys: šaltinio publikacijos, t. y. kapų, stulpaviečių ir židinių aprašai, bei išsami laidosenos ir radinių analizė. Tokia archeologijos paminklo skelbimo ir nagrinėjimo schema yra priimta daugelyje šalių, ji naudojama ir Lietuvoje. Leidinyje gausu Lieporių archeologinio komplekso radinių iliustracijų, kapų planų, brėžinių, suvestinių duomenų lentelių ir kt. Monografijos recenzentai – dr. Gediminas Petrauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir dr. Ernestas Vasiliauskas (Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos universitetas), dizainerė – Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, kalbos redaktorė – Daina Kovalčikienė, vertėja į anglų kalbą – Solveiga Sušinskienė, vertėjas į latvių kalbą – Krišs Kapenieks.

Leidinys skirtas Lietuvos archeologų bendruomenei ir visiems besidomintiems krašto istorija. Leidinio santrauka latvių ir anglų kalbomis padaro jį prieinamą Latvijos ir kitų šalių archeologams.

Kaina – 22,00 Eur

Michaelis Breneris: laisvas kritimas

Pirmą kartą Lietuvoje ir Europoje Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje buvo surengta išeivio litvako skulptoriaus M. Brennerio skulptūrų paroda. Šiame parodos „Michaelis Brenneris: laisvas kritimas. Šiauliai–Niujorkas–Paryžius–Šiauliai“ kataloge sudėti išlikusių M. Brennerio skulptūrų vaizdai. Jas Šeduvos žydų istorijos muziejui „Dingęs štetlas“ padovanojo skulptoriaus sūnus Josephas su žmona Nadya.

Michaelis Brenneris (1885–1969) gimė Šiauliuose kūrybingoje žydų šeimoje. Buvo antras iš penkių vaikų. Jo vyresnis brolis Viktoras, sulaukęs devyniolikos, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Niujorką, kur tapo garsiu raižytoju ir medalių kūrėju – 1909 jis sukūrė JAV vieno cento monetą. 1895 m. jo pėdomis pasekė ir į Niujorką iškeliavo visa Brennerių šeima.

Brennerio polinkis kurti išryškėjo jaunystėje. Brolio Viktoro globojamas pamažu atsiskleidė kaip talentingas menininkas. Baigė Meno studentų lygą Niujorke, kuri buvo ypač populiari tarp litvakų dailininkų. Meno studentų lyga buvo naujų idėjų kalvė. Čia dėstytojais dirbo iš Europos grįžę ir su moderniu menu susipažinę menininkai. Šios aplinkybės turėjo įtakos Michaelio meninės pasaulėžiūros formavimuisi.

Paskatintas mokytojo August’o Saint-Gaudens’o Michaelis 1901 m. išvyko į Paryžių, kur toliau lavino savo meninius įgūdžius prestižinėse Paryžiaus dailės akademijose, taip pat uoliai studijuodamas kitų dailininkų darbus, eksponuotus muziejuose ir parodose. 1909 m. jis įkūrė savo studiją, kuri veikė iki 1962 m.

Paryžiuje Michaelis buvo greitai pastebėtas garsios rašytojos modernistės Gertrūdos Štein. Ji žavėjosi jo talentu, stojo jam pozuoti bei įtraukė į savo meno salono gyvenimą, į kurį rinkdavosi geriausi ir žymiausi to meto menininkai – rašytojai Ernestas Hemingvėjus ir Frensis Skotas Ficdžeraldas, dailininkai Pablo Pikaso ir Anri Matisas, bei daug kitų garsenybių.

Nepaisant amžininkų pripažinimo, M. Brenneris pasirinko tylaus kūrėjo kelią. Jis bet kokia kaina vengė viešumos. Retai įsileisdavo jo kūryba besidominčius asmenis į savo studiją, dar rečiau eksponuodavo ar parduodavo savo darbus, prie kurių dirbdavo ilgai ir kruopščiai. Iš dalies todėl, kad, jo nuomone, menas turi būti kuriamas dėl meno, o taip pat ir todėl, kad beveik niekada nebuvo patenkintas savo darbais. G. Štein kartą jį pavadino „skulptoriumi, kuris niekada nieko nebaigė“.

Anot meno istorikės Vilmos Gradinskaitės, Brennerio skulptūros būtų sukėlusios sensaciją parodose. Jis buvo labai modernus ir plataus mąstymo dailininkas. „Jo sukurtos žmonių figūros ar portretai pasižymi itin ekspresyvia plastika ir emocionalumu. Dailininkas puikiai valdo formą ir perteikia vaizduojamų asmenų – Gertrūdos Štein ar mago Alisterio Kroulio – charakterius. Michaelio Brennerio skulptūrose matosi kiekvienas autoriaus rankos prisilietimas ir kūrybos eiga, bylojanti apie skulptoriaus vidinę laisvę, profesionalumą ir talentą.“

Kaina – 10,00 Eur

Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai. Leidėjas Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2021.

Chaimas Frenkelis (1857–1920) ir jo sūnus Jokūbas (1883–1967) Šiauliuose sukūrė modernią odos pramonę ir išvystė ją iki pasaulinio lygmens, davė postūmį Šiaulių miestui tarpukariu tapti stambiu pramonės, kultūros ir visuomeninio gyvenimo centru. Per vieno gyvenamojo namo-vilos istoriją knygoje atskleidžiamas garsios žydų šeimos gyvenimas, parodoma jos įtaka Šiauliams ir sudėtingas jų likimas. Knygoje paliečiama Šiaulių pramonės istorija, reprezentuojanti Šiaulius kaip svarbų Lietuvos žydų kultūros paveldo miestą, atskleidžiami žydų gyvensenos ypatumai. Frenkelių šeimos istorija tapo neatsiejama Šiaulių miesto tapatybės ir vietovės genius loci dalimi.

Ši knyga – tai mokslininkų ir muziejininkų kolektyvinio darbo rezultatas.

Kaina – 20,00 Eur

Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis. 2005–2017. Leidėjas Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla, 2021.

Tai antrasis Šiaulių „Aušros“ muziejaus metraštis, apimantis 2005–2017 m. laikotarpį. Muziejus tęsdamas tradiciją, knygoje pateikia susistemintą informaciją apie savo įvairiapusę veiklą.

2005–2017 m. – labai svarbūs „Aušros“ muziejaus istorijoje. Šiuo laikotarpiu muziejus sutvirtino savo, kaip modernios kultūros institucijos, nuosekliai ir išmintingai vykdančios iškeltus uždavinius, įvaizdį. Sustiprėjo muziejaus pozicijos Lietuvos muzijininkystės kontekste, jis tapo išskirtine miesto kultūrinės ir istorinės atminties institucija. Visa tai atsispindi ir metraštyje, kuriame pritaikyta ankstesnio metraščio koncepcija: straipsnius atskiromis muziejaus veiklos temomis rašė patys muziejininkai.

Kaina – 10,00 Eur

Susuitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė. Parodos katalogas. Sudarytoja Odeta Stripinienė.  – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2019. 192 p.

Kataloge pristatoma tarptautinė paroda „Susuitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė“, kurios tikslas – suvienyti Šiaulių „Aušros“ ir Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus (Rėzeknė, Latvija) muziejinius išteklius.

Kaina – 8,00 Eur

Rožės kodas. Parodos katalogas. Sudarytoja Jūratė Kaučikaitė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2019. 120 p.: iliustr.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos rožynas, įveistas 2018 m. pavasrį, įkvėpė idėją surengti parodą apie rožes. Kataloge pateikti ne tik parodoje buvusių eksponatų, saugomų įvairiuose Lietuvos muziejuose, vaizdai, bet ir eksponatų vaizdai iš įvairių „Aušros“ muziejaus rinkinių, kurie papildo rožės temą ir leidžia skaitytojui susipažinti su gausiais „Aušros“ muziejaus rinkiniais.

Kaina – 13,00 Eur



Giedrius Liagas. Liagalizacija. Fotografija. Albumas. Sudarytoja Ieva Meilutė-Svinkūnienė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2019. 168 p.: iliustr. Tiražas 300 egz.

Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva. Parodos katalogas. Sudarytoja Jūratė Kaučikaitė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2018. 48 p. Tiražas 400 egz.
A. Gudaitis yra vienas iš svarbiausių tapytojų, kurie įtvirtino modernios tautinės tapybos mokykloje ekspresionistines tendencijas. Jo kūryba išaugo iš Lietuvos, jos gamtos, žmonių, liaudies meno. A. Gudaičio darbuose vaizduojami žmonės, paukščiai ir kt. objektai primena liaudies meistrų – medžio drožėjų – darbus. Žmonių veidai atrodo tarsi medinių skulptūrų: griežti, apibendrinti, lakoniški, paveikslų koloritas – lyg nužiūrėtas iš liaudies audėjų audinių.
A. Gudaitį galima pavadinti Lietuvos dailės titanu, nes jis įkvėpimo sėmėsi iš kasdieniškos, lietuviškos aplinkos, liaudies meno ir paprastų žmonių.

Kaina – 5 Eur

Remigijus Pačėsa. Shtai. Sudarytojai: Agnė Narušytė, Gintaras Zinkevičius. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2018. 248 p. Tiražas 300 egz.
Fotografą Remigijų Pačėsą (1955-2015) kolegos prisimena kaip „matytoją“. Šviesai jis turėjo absoliučią klausą. Jo nufotografuoti paprasti daiktai ir nuobodūs peizažai tapdavo begalybės įžvalgomis. Jis klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesio, šaipėsi iš egzaltuoto kultūros rimtumo. Jis visada buvo autsaideris, atsiribojęs nuo meno madų, nepataikaujantis biurokratams, niūriai sarkastiškas, net ir savo paties atžvilgiu. Jo mėgtas žodelis „shtai“ yra kalbos pirštas: štai – žiūrėk. 

Kaina – 35,00 Eur

Julija Daniliauskienė. Būtis karpiniuose. Sudarytojai: Viktorija Daniliauskaitė, Odeta Stripinienė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2017. –303 p. :iliustr., portr. Tiražas 500 egz.
Leidinyje, susidedančiame iš albumo ir katalogo, pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje sukauptas tautodailininkės, tarptautinį pripažinimą pelniusios popieriaus karpinių meistrės Julijos Daniliauskienės (1926–2009) kūrybinis palikimas. Susipažindinama su J. Daniliauskienės asmenybe, apžvelgiama jos kūrybą, pateikiama bibliografija. Albumas iliustruotas meniniu požiūriu vertingiausiais karpiniais, atspindinčiais karpinių meistrės kūrybos šaltinius – tautodailę, gamtą ir jautrią meninę prigimtį. Kataloge pateikiami Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomų kūrinių aprašai. Leidinys skiriamas visiems, besidomintiems tradicine Lietuvos daile, kultūra ir istorija.

Kaina – 10,00 Eur

Antanas Rimavičius. Dievui ir žmogui. Sudarytojai: Raimundas Balza, Odeta Stripinienė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2017. – 95 p. :iliustr., portr. Tiražas 700 egz.
„Kryždirbystė yra vienas iš unikaliausių lietuvių liaudies meno ir kultūros reiškinių. Sakralinio turinio medžio paminklai (kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, šventųjų skulptūros) yra savitas lietuvio kultūrinės, meninės ir dvasinės raiškos būdas, atspindintis prašymą, maldavimą, padėką, džiaugsmą ar skausmą, liudijantis menininko talentą, įaugęs į peizažą, bendruomenės gyvenimą, apipintas papročiais. Kryždirbystė dėl gyvybingumo, gajumo ir meninės brandos, 2001 m. UNESCO pripažinta pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru.
Antanas Rimavičius – vienintelis žinomas lietuvis ir kunigas skulptorius, puoselėjęs kryždirbystės tradicijas katalikiškoje Latgaloje (Latvija). Tai spontaniška ir nuoširdi asmenybė, turėjusi gilų vidinį ryšį su Dievu, su kuriamomis skulptūromis ir su žmonėmis. Palikęs ryškius ganytojiškus ir kūrybinės veiklos pėdsakus Latvijoje, ten ir atgulęs amžino poilsio, iškilusis šakyniškis, didelę dalį skulptūrų testamentu paliko tėvynei Lietuvai. Šias skulptūras saugo ir jomis didžiuojasi Šiaulių „Aušros“ muziejus.“

Kaina – 5,00 Eur.

Antanas Dilys. Iš fotoarchyvo. Sudarytoja Vilija Ulinskytė-Balzienė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2017. – 204 p. :iliustr., portr. Tiražas 800 egz.
Antanas Dilys – vienas iš Lietuvos fotografijos pirmeivių, pasišventęs įprasminti savąjį laiką istorijoje darbais, kurių reikšmė neaprėpiama amžininkams ir visiškai atsiskleis tik žvelgiant iš tolimesnės laiko perspektyvos. Pradėjęs fotografo kelią laikais, kai kūrybinė fotografija Lietuvoje buvo apimta štilio, A. Dilys netrukus stoja greta kitų aktyvistų įsisiūbuojančio organizuoto fotomeno judėjimo priešakyje. Tačiau jis ne tik telkė bendraminčius kurti, skleisti kūrybą, aktyviai kūrė pats, bet ir įžvelgė prasmę netrukti ir čia pat įamžinti esamąjį laiką, surinkti ir išsaugoti visa, kas jį reprezentuoja. Atsigręžė į praeitį, Lietuvos fotografijos ištakas, ir pradėjo nuosekliai rinkti karų ir suiručių išdraskytą ir išblaškytą senųjų fotografijos meistrų palikimą ir mūsų praeities fotografinės kultūros reliktus. A. Dilys iškėlė Lietuvos fotografijos muziejaus idėją ir talentingai ją įgyvendinęs paklojo tvirtus mūsų fotografijos paveldo išsaugojimo tradicijos pamatus. A. Dilio įkurtame Fotografijos muziejuje Šiauliuose šiandien saugomas ir jo neatlygintinai muziejui perduotas fotografinės veiklos ir kūrybos palikimas. Atidavęs visą save muziejui ir fotografų bendruomenei, savajai kūrybai plačiau pristatyti pastangų kukliai teskyrė. Tad daugeliui iki šiol nepažintą A. Dilio laiką ir žmones atrasime šiame pirmajame fotografo albume.

Albume pirmą kartą retrospektyviai pristatoma fotografo Antano Dilio kūrybos palikimas, kurio didžioji dalis saugoma jo įkurtame Fotografijos muziejuje Šiauliuose. 

Kaina – 20,00 Eur

1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos. Katalogas / Sudarytojai: R. Balza, V. Šiukščienė. – Šiauliai: Šiaulių „Aušros" muziejaus leidykla, 2013. 356 p. Tiražas 1000 egz.

Mano miesto portretai. Vilmantas Dambrauskas. Fotografijos muziejus. - Šiauliai: Šiaulių "Aušros" muziejaus leidykla, 2013.  146 o. Tiražas 400 egz.

Autoriaus dėka pirmą kartą Šiaulių miestas pristatomas ne tradiciniais miesto vaizdiniais, ne tuo, kas mieste sukurta, o per tuos, kas jį kuria. Miestas neatsiranda savaime, jį sukuria žmonės. Bet jo kūrėjai dažnai lieka savo kūrinio šešėlyje. Miestas išlieka, o kūrėjai išeina. Leidinyje pristatomi tiek garbaus amžiaus sulaukę kūrėjai, tiek pradedantys savo kelią menininkai. Tai žmonės, kuriuos autorius pažįsta. Pasak V. Dambrausko, vieni jų buvo jo mokytojais, iš kitų jis mokėsi pats. Tai žmonės, kurie autorių žavėjo ar sužavėjo. Vieni spinduliuoja išmintį, kiti – trykšta jaunyste. Jaunų, tik pradedančių savo kūrybinį kelią, kūrėjų atsiradimas fotografijų albume – tarsi avansas, paskatinimas dirbti garsinant miesto vardą. Miestas šiame kontekste pateikiamas kaip kartų atsinaujinimo, patirties perdavimo iš kartos į kartą simbolis.

Kaina – 10,00 Eur

Kaina – 1,70 Eur

 Stanislovo Žvirgždo ir Skirmanto Valiulio straipsnyje apžvelgiama Kryžių kalno ir jo vaizdo fiksavimo istorija. Pateikiama per 50 meniškų Kryžių kalno fotografijų.

Dešimtieji Povilo Višinskio skaitymai, sud. D. Striogaitė, 2008, Šiauliai, 106 p., iliustr.

0

Kaina – 14,40 Eur

Žinyne pristatomi žymiausi Šiaulių krašto kraštotyrininkai, publikuojama kiekvieno jų trumpa biografija.

Kaina – 1,40 Eur

Kaina – 1,40 Eur

Kaina – 0,80 Eur

Kaina – 0,80 Eur