Pastato istorija
1908 m. šalia klestinčio savo odų fabriko Chaimas ir Dora Frenkeliai pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą – vilą. Statybos metai spėjami pagal vėjarodę ant stogo, architektas nežinomas.
Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno epochos architektūros stiliaus objektų, fasadų ir interjerų dekore turintis modernizuotų kitų stilių elementų. Namo kompozicija simetriška, kurią kiek sušvelnina kairiajame kampe esantis bokštelis su smaile. Gatvės ir kiemo fasadai simetriški, tačiau tarpusavyje skirtingi, organizuoti pagal skersinę simetrijos ašį, lyg suglaudžiant du namus-dvynius.
Vidaus patalpos suplanuotos veidrodinio atspindžio tvarka. Dešinėje pusėje holas per du aukštus, jame mediniai laiptai, koklių židinys, masyvios durys su švieslangiais iš krištolinio stiklo, dekoruoto tulpių motyvu. Interjerai išsiskiria gausia medžio apdaila. Pirmo aukšto salėse puošnios buazerijos, lubos medinių sijų arba kesonų, kai kurios dekoruotos lipdiniais
Už namo buvo įrengtas parkas su puošniu fontanu. Į parką nusileidžiama laiptais iš atviros terasos.
Ch. Frenkelio viloje buvo įgyvendintos visos XX a. pradžios technikos naujovės: vandentiekis, centrinis šildymas, elektra, telefonas.
Iki Pirmojo pasaulinio karo viloje gyveno Ch. ir D. Frenkelių šeima. Tarpukario metais Frenkeliai naudojosi viena namo puse su atskiru įėjimu, o kitoje namo pusėje veikė Šiaulių Hebrajų gimnazija.
Nuo 1940-ųjų prasidėjo Ch. Frenkelio vilos – karo ligoninės istorijos etapas, trukęs daugiau kaip 50 metų. Vilai teko priglausti sovietų karo ligoninę, po to Vermachto lazaretą, o nuo 1944 m. joje įsikūrė Sovietų armijos Pabaltijo karinės apygardos ligoninė. Sovietmečiu 7-ajame dešimtmetyje vykdant pastato rekonstrukciją, buvo sugadintas vilos eksterjeras. Stebėtina, kad išliko nesunaikinta didžioji dalis vidaus interjerų: išliko interjerai su medžio aptaisais, mediniai laiptai, mediniai paneliai, ąžuoliniai ornamentuoti parketai, durys su įspūdingais švieslangiais, dekoruotais tulpių motyvais ir pan.
1993 m. rudenį, pasitraukus sovietinei kariuomenei, Šiaulių miesto savivaldybės sprendimu vila perduota Šiaulių „Aušros“ muziejui. UAB „Paminklų restauravimo institutas“ ir architektės D. Skrebienė ir J. Kalmantienė parengė pastato restauravimo ir pritaikymo muziejui projektą.
1995–2006 m. etapais vyko Ch. Frenkelio vilos restauravimo darbai. Pirmiausia pagal išlikusius analogus pagamintomis čerpėmis buvo uždengtas stogas, įrengta nauja šildymo sistema, išlaikant senosios elementus, restauruotas ir nudažytas fasadas.
Vėliau remontuotos II aukšto salės, atkuriant autentišką patalpų išplanavimą ir vidaus interjerus. Restauruojant ir pritaikant vilą muziejaus reikmėms, buvo stengiamasi maksimaliai atkurti pirminį interjero vaizdą. Architektams ir restauratoriams tai buvo sudėtingas uždavinys, kadangi nėra išlikę jokios ikonografijos ar istorinės medžiagos.
Po penkerių restauravimo metų, 2000-aisiais, visuomenė buvo pakviesta į pirmąsias parodas, renginius ir koncertus – Kazimiero Švainausko grafikos darbų parodą, Pelikso Bugailiškio premijos įteikimo iškilmes, Šiaulių senosios muzikos ansamblio koncertą.
Nuo 2003 m. Ch. Frenkelio vilos restauravimo darbai ženkliai paspartėjo, nes objektas buvo įtrauktas į valstybės finansuojamų investicijų projektų sąrašą.
2003 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Ch. Frenkelio vila paskelbta kultūros paminklu.
2003 m. kovo 11 d. restauruotoje vilos dalyje (antro aukšto salėse) atidaryta ekspozicija „Provincijos dvaras“, kurioje panaudojant gausius muziejaus rinkinius dvarų kultūros tema, kuriama stilizuota XIX a. pab.–XX a. pr. dvaro aplinka.
2005–2006 m. muziejinė, parodinė, kultūrinė ir koncertinė veikla jau plėtojosi pirmajame vilos aukšte.
2006 m. kartu prasidėjo Ch. Frenkelio vilos parko ir pastatų projektavimo ir rekonstrukcijos darbai.
2008 m. įrengta ekspozicija „Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“, baigtas ekspozicijos „Provincijos dvaras ir miestas“ įrengimas.
Dabar Ch. Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, atveriantis lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir visos Europos kultūros paveldą, kviečiantis į muziejinę ekspoziciją, pateikiantis miesto bendruomenei platų kultūrinių renginių, parodų ir koncertų spektrą.