Antrojo pasaulinio karo metu, kas penktas vokiečių kariuomenės kareivis turėjo asmeninį fotoaparatą. Kareivių forografiniai fronto dienoraščiai labai artimi turistinėms fotografijoms. Tai asmeniniai foto reportažai apie kelionę į nežinomos šalies vidų ir karo nežinią. Tokie dienoraščiai kartais būna daug įdomesni už ideologiškai teisingus oficialius karo žurnalistų reportažus. Tai akimirkos estetika, tirpstančių fragmentų ir momentinių įspūdžių vaizdai. Jie labai kontrastuoja su grėsminga karo mašina ir ideologiškai nušlifuotais vaizdais. Vertingiausia tai, kad jie priverčia į mirties mašinomis užgriozdintą karo sceną pažvelgti nekaltai nustebusio „turistaujančio“ kareivio akimis.