Data: | 2025-04-17 |
Laikas: | 16:00 val. |
Vieta: | Šiaulių istorijos muziejus |
Adresas: | Aušros al. 47, Šiauliai |
Vilniaus medicinos-chirurgijos akademija (toliau – Akademija) buvo išskirtinis reiškinys XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos kultūros ir politikos istorijoje. „Kultūros“ – todėl, kad po 1830–1831 m. sukilimo čia perėję studijuoti uždaryto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai ir vėliau įstoję jaunuoliai gyveno ta pačia Universiteto dvasia, puoselėjusia atsakomybės ir pareigos jausmus, švietėjišką veiklą (kova su girtuokliavimu ir etc). „Politikos“ – todėl, kad per dešimt Akademijos gyvavimo metų čia buvo susektos dvi slaptos anticarinės organizacijos, palaikiusios ryšius su Simonu Konarskiu, vykdžiusios antivyriausybinę veiklą. Nuo 1841 m. Rusijos caro nurodymu Akademiją baigusių studentų, kurių buvimo vietos buvo nežinomos, sąrašai buvo siunčiami Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos pareigūnams, siekiant buvusius absolventus medikus surasti, iškratyti, apklausti, o kilus įtarimui – suimti ir tardyti. Būtent tuo metu Odesos generalgubernatoriaus akiratin pateko gydytojas Motiejus Lovickis, buvęs Pranciškaus Savičiaus vadovaujamos „Demokratų draugijos“ narys.
Kratos metu pas jį rasti Simono Daukanto jaunesniojo brolio, Chersono karo ligoninės gydytojo Aleksandro Daukanto laiškai. Po A. Daukanto apklausos ir bandymo nusižudyti ši byla pasiekė carą, įsakiusį detaliai viską ištirti ir apie tai jį asmeniškai informuoti. Kitos anticarinės organizacijos dalyviui, Akademijos studentui Petrui Smuglevičiui, dailininko Pranciškaus Smuglevičiaus brolio Pilypo anūkui, tremties pavyko išvengti. Po gero dešimtmečio P. Smuglevičius Jaunsvirlaukoje (Latvija, Jelgavos raj.) išsinuomojo dvarą (lietuviškų leidinių knygynui, laikraščio leidybai ir etc), kuriame kurį laiką gyveno Simonas Daukantas, Mikalojus Akelaitis, lankėsi būsimo 1863–1864 m. sukilimo dalyviai.
Paskaitoje pirmą kartą bus pristatyti Ukrainos archyvų dokumentai. Prisimindami Akademijos aliumnų likimus, pagerbsime Chersono karo ligoninėje tardymo metu nusižudžiusio A. Daukanto atminimą. Koks jų ryšys ryšis su dabar už laisvę ir nepriklausomybe kovojančia Ukraina? Ar visa tai tik tolima istorija?
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |