Kada nors bent trumpam Niujorke buvusių tautosaka yra virtęs posakis, kad susitikimas su J. Meku ir jo aplinka iš karto keisdavo viską – susisvarbinimas virsdavo nereikšmingumo švente, kartotė – unikalumu, rimtumas – juoku. Antologijos filmų archyvas ir ten anuomet gyvenę ir kūrę žmonės įtraukdavo į savo būrį kaip atviros pasauliui ir atradimams asmenybės. Būtent ten daugelis minėtų jaunų žmonių susiformavo kaip kūrėjai, atradę individualią stilistiką, – J. Mekas, nors, atrodytų, galėjo būti savotiškas vadovas, šios pozicijos sąmoningai atsisakydavo. Antologijos filmų archyve susitikę draugai buvo sukūrę nehierarchinę atmosferą.

Simboliška yra tai, kad R. Andrijausko fotografijų paroda eksponuojama Šiauliuose – mieste, kur menininkas gimė ir praleido vaikystę. Parodoje matomi nuotraukų lakštai yra tarsi kūrėjo sugrįžimas namo, primenant, kad fotografija, net ir turinti didžiulę dokumentinę vertę, visų pirma, randasi kaip žaidimas, lyg būnant mažu vaiku ir paimant į rankas fotoaparatą ir pradedant bandyti fotografijos meno galimybes. R. Andrijausko parodą „Susitiksim Antologijoj“ galima suprasti ir kaip kvietimą žiūrovams siaurai neriboti savojo kūrybinio smalsumo, nebijoti gyvenimo ir drąsiai megzti draugystę su greta esančiais – taip Antologijos filmų archyvas šiandien gali turėti tąsą ir Lietuvoje, ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Dr. Ramūnas Čičelis