Daugiau nei tris dešimtmečius apimanti retrospektyva atspindi gyvenimą, kuris beveik visas sukosi apie fotografiją. Jo kaip menininko, pedagogo, Bialystòko INTERPHOTO festivalio įkūrėjo ir meno vadovo atsidavimas šiai meninės išraiškos formai peržengia jo paties kūrybos ribas – savo darbu jis nuosekliai kūrė erdves, platformas ir galimybes kitiems. Tačiau savo paties kūryboje autorius nepaliaujamai užduoda tą patį klausimą: kaip laikas, atmintis ir galia formuoja žmogiškąją realybę ir kas galiausiai nusprendžia, ką bet kuris iš jų gali reikšti.

Autoriaus vizualinę kalbą lengva suprasti, tačiau jos gylis slypi tame, ką ji vertina. Peržvelgus tris dešimtmečius, matyti, kad Jarmocewicziaus darbai veikia kaip socialinis barometras, pakaitomis pridedamas prie atminties, istorijos ir šiuolaikinės kontrolės mechanizmų, kad parodytų, kokį poveikį tam tikras momentas padarė jį išgyvenusiems žmonėms ir kokią reakciją jis galėjo sukelti.