Fotografijos muziejuje 2019 m. vasario mėnesį buvo atidaryta šiauliečio fotografo Vlado Mikalausko (1942–2011) fotografijų paroda „Šiauliai. Vilniaus gatvė“. V. Mikalausko fotografijose užfiksuota pagrindinės Šiaulių gatvės ir viso miesto būsena bei kasdienybė sovietmečio epochos saulėlydyje XX a. 9 dešimtmečio viduryje.

Fotografijos muziejaus studijoje nuo kovo 16 d. lankytojai taip pat gali išvysti debiutinę fotografo Edvardo Tamošiūno fotografijų parodą „buvo ir yra“. Pasitelkdamas atkartojimo žanrą, E. Tamošiūnas iš šių dienų perspektyvos mėgina pažvelgti į XX a. I pusėje senųjų meistrų įamžintas įvairias Šiaulių miesto vietas.

Šias dvi parodas sieja istorija, sustabdytas praėjusių epochų laikas, bandymas užfiksuoti Šiaulių miesto kaitą neramumų pilname XX amžiuje. Ar po dviejų pasaulinių karų, didelio masto sugriovimų, viešųjų erdvių perplanavimų Šiauliai tebeturi ką nors, kas juos skirtų iš kitų miestų – savitą atmosferą, charakterį, tapatumą ir visa tai identifikuojančius ženklus? Trumpiau tariant, ar Šiauliai turi savo „genius loci“ – vietos dvasią? Jei ne, tai kodėl? O jei taip, tai kur ji slypi?

Į šiuos ir kitus klausimus mėginsime atsakyti diskusijoje „Fotografija ir Šiaulių „vietos dvasia“.