Baltijos kelias – per 600 km nusitęsusi rankomis susikibusių žmonių grandinė, jungusi trijų Sovietų sąjungos okupuotų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Taip 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, Baltijos valstybių gyventojai išreiškė norą būti laisvais.
Baltijos kelią surengė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Kelias ėjo ruožu: Vilnius–Ukmergė–Panevėžys–Pasvalys–Bauskė–Ryga-Cėsys-Valmiera-Rūjiena-Viljandis-Tiūris-Rapla-Talinas. Spėjama, kad iš viso Baltijos kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų beveik 1 mln. – iš Lietuvos. Baltijos kelias buvo įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Šiauliuose 1989 m. rugpjūčio 23-oji prasidėjo teatralizuotomis akcijomis, skirtomis Molotovo-Ribentropo pakto metinėms. Gatvėmis važinėjo paktą simbolizuojantys Stalino ir Hitlerio personažai, vyko piketai prie Šiaulių karinio komisariato, KGB pastato, monumento sovietiniam kareiviui. Po šių renginių autobusų kolona iš Saulės laikrodžio aikštės išvyko į Baltijos kelią. Dauguma šiauliečių vyko į Panevėžio–Pasvalio r., kur numatytose kelio atkarpose stojo į gyvąją grandinę. Atrodė, kad į kelią išvyko visas miestas. Minint įvairias Baltijos kelio sukaktis ir siekiant įprasminti šį įvykį, prie Pumpėnų (Pasvalio r.) šiauliečiai pastatė Baltijos kelio atminimo ženklus, kuriuos sukūrė skulptoriai: Gediminas Pyragas, Juozas Šilenskis, Gintautas Lukošaitis.