Vakaronėje dalyvavo, gerą žemaitišką nuotaiką skleidė, pašokti ir uždainuoti kvietė Akmenės r. savivaldybės kultūros centro Ventos kultūros namų folkloro ansamblis „Volungė“, Šiaulių m. kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ bei Telšių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Spigėns“.
Žolinę – senovišką vasaros darbų pabaigtuvių šventę, kuri jau nuo V a. krikščionių minima kaip Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė, geriausiai simbolizuoja magiška gražiausių darželio ar lauko gėlių puokštė. Į ją galima įmaišyti ir javų ar vaistažolių. Žemaičiai Žolinės puokštėje kartais paslėpdavo ir usnį, sakydami, kad pasodinta darže šaknimis į viršų pašventinta usnis saugos laukus nuo piktžolių.
Lietuvių liaudies patarlė byloja „Nuo Žolinės diena šuoliais trumpėja“. Iki to laiko svarbiausias darbas – javapjūtė – jau pasibaigusi, o diena sutrumpėja beveik pustrečios valandos (2 val. 25 min.). Tą dieną šventinami ne tik žolynai ir užaugintas derlius, žiemkenčių sėkla, bet ir duona, iškepta iš naujo rugių derliaus. Žaliūkių malūnininko sodyboje svečiavosi Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo parapijos klebonas Saulius Paliūnas, kuris pašventino gaspadinių iškeptą Žaliūkių duonelę. Ja buvo vaišinami visi šventės dalyviai. Kiekvienais metais nuoširdžiai dalijamąsi naujo derliaus duona, linkint, kad namai būtų gausūs gėrybėmis.
Turbūt visi žino, kad pašventintų žolynų negalima išmesti, nes tada namus aplankys nelaimė. Tie, kurie atėję į šventę atsinešė pernykščius žolynus, buvo kviečiami drauge juos sudeginti – kas iš žemės atėję, tas turi į žemę ir grįžti.
Šventės metu netrūko pramogų: mažieji galėjo dūkti, šokinėdami ant šieno, malūnininkas parodė, kaip kuliama spragilais, buvo galima pasisverti senoviškomis svarstyklėmis, susimalti miltų rankinėmis girnomis, drauge austi spalvingą žolynų kilimą. Tik vienąkart metuose vykstančiame Žolynų turgelyje buvo galima nusipirkti įvairiausių augalų savo gėlynams ir darželiams, prieskoninių ir vaistingų žolelių, ką tik iškultų šiųmetinių javų, kaip ir kasmet – septynių žolynų puokščių, žadančių visokeriopą sėkmę, gerbūvį, laimę ir meilę, ir, žinoma, gardžios ką tik iškeptos Žaliūkių duonelės.
Per Žolinę Šiaulių universiteto Botanikos sode (Paitaičių g. 4, Šiauliai) veikė paroda „Iš senolių palikimo“, kurioje buvo galima pamatyti daug senus laikus primenančių ir mūsų senolių kūrybiškumą liudijančių Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatų.
Organizatorė – Žaliūkių malūnininko sodyba. Rėmėjos: LR Kultūros taryba, Šiaulių miesto savivaldybė.