Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
Naujienos
Virgilijaus Šontos fotografijų ciklo „Mokykla – mano namai“ paroda
Fotografijos muziejuje 2025 m. balandžio 10 d. – gegužės 11 d. veiks Virgilijaus Šontos (1952–1992) fotografijų ciklo „Mokykla – mano namai“ paroda.
Atidarymas – 2025 m. balandžio 10 d. 17.30 val.
Parodos atidaryme dalyvaus ciklo kūrimo liudininkas, V. Šontos bičiulis Virgis Stakėnas, menininko artimieji.
Virgilijus Šonta – žinomas Lietuvos fotografas, aktyviai dirbęs XX a. aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, iki tragiškos mirties 1992 m. Jo kūryba pastebimai skyrėsi nuo tuometės Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijos, nes autorius nesilaikė savicenzūros ir aktyviai eksperimentavo su naujomis idėjomis bei temomis. Žinomiausiame jo fotografijų cikle „Mokykla – mano namai“, kurį autorius sukūrė 1980–1983 m. Šiaulių ir Kauno pagalbinėse mokyklose – internatuose, užfiksuota vaikų kasdienybė namuose, skirtuose specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Sovietmečiu tokie žmonės – vaikai ir suaugusieji – buvo izoliuojami ir slepiami nuo viešumos, todėl V. Šontos pasirinkta tema tuo metu buvo provokuojanti ir politiškai problemiška.
V. Šonta šiame cikle pavaizdavo, kaip atrodo vaikų, augančių atskirtyje nuo visuomenės, gyvenimas. Jie, kaip ir dauguma žmonių, patiria įvairiausių dalykų – nuo vaikiškos laimės sportuojant, mėgaujantis saule ar sniegu, iki vienatvės ar sumišimo jausmo, nuo meilės iki neapykantos, nuo draugystės iki tarpusavio ginčų ir konfliktų. Autorius aprėpia visą šių mažame uždarame rate gyvenančių vaikų jausmų ir patirčių pasaulį.
1983 m. Šiauliuose vykusioje Baltijos šalių fotografijos parodoje „Gintaro kraštas“, V. Šontai už ciklą „Mokykla – mano namai“ komisija skyrė Didįjį prizą. Tačiau įsikišo Maskvos pareigūnai, pasipiktinę, kad fotografijose vaizduojami sovietinei santvarkai nepageidaujami asmenys. Parodos komisija sprendimą atšaukė ir galiausiai tais metais parodos pagrindinis prizas visai nebuvo paskirtas.
Dabar Fotografijos muziejuje surengta paroda simboliškai ištaiso istorinę skriaudą. Joje eksponuojami atspaudai iš nuskenuotų V. Šontos negatyvų. Fotografijos neretušuotos ir tai yra sąmoningas kuratorių sprendimas, rodantis pagarbą autoriui ir siekiantis išlaikyti darbų autentiškumą. Nors artimas V. Šontos bičiulis fotografas Romualdas Požerskis, skaitmeninęs jo archyvą, pažymėjo, kad pats autorius, siekdamas techninio tobulumo, paprastai retušuodavo savo fotografijas, parodos kuratoriai nusprendė originalų savo nuožiūra nekeisti. Tokiu pasirinkimu pabrėžiamas pasipriešinimas skaitmeninio ar dirbtinio retušavimo tendencijoms, kurios šiuolaikinėmis technologinėmis intervencijomis pakeičia autentišką vizualinį istorinį įrašą.
Daugelis parodoje eksponuojamų fotografijų niekada nebuvo viešai rodytos. Pateikiamas dinamiškas ir energingas vizualinis pasakojimas, atspindintis vaikų gyvenimo tempą ir juos supančio pasaulio pažinimą. Tačiau centrinė parodos dalis santūri ir statiška, simbolizuojanti šių vaikų atskirtį ir atitolimą nuo visuomenės.
Parodoje eksponuojami kūriniai yra V. Šontos šeimos nuosavybė, parodiniai atspaudai spausdinti iš Romualdo Požerskio skaitmeninio archyvo.
Parodos kuratorius – Valentyn Odnoviun
Parodos komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus
Projektą finansuoja LR Kultūros ministerija
