Naujienos

2024 m. balandžio 7 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) vyko Atvelykio šventė – Velykėlės. Praėjus savaitei po šv. Velykų kasmet šalia Žaliūkių vėjo malūno švenčiamas Atvelykis, taip šventinį Velykų laikotarpį baigiant pačia linksmiausia švente, kuri dar vadinama Velykėlėmis arba vaikų Velykomis.

Mažųjų šventės dalyvių laukė Velykės apsilankymas, margučių ridenimas, gražiausių ir stipriausių margučių rinkimai, gardžios kiaušinienės skanavimas, smagios rungtys, šokiai, liaudiški žaidimai, supynės, prizai ir siurprizai. Atsinešę nudažytus margučius, rideno juos specialiai tam padarytu loveliu. Šventėje išrinkome ir apdovanojome margučių karalius ir karalienes – tuos, kurie atsinešė gražiausius margintus kiaušinius. Žaidėme liaudiškus žaidimus, kiekvienas galėjo išbandyti jėgas įvairiose varžytuvėse, o norintys galėjo pasimokyti kiaušinių marginimo karštu vašku ir sužinoti molinių kiaušinių dekoravimo paslaptis.

Lankytojų džiaugsmui koncertavo itin daug kolektyvų: Šiaulių „Juventos“ progimnazijos lalauninkai (vad. Eglė Baranauskienė), gausus būrys Šiaulių Gegužių progimnazijos jaunųjų atlikėjų – folkloro klubas „Čiutulis“ (vad. Rima Šereivienė), folkloro ansamblis „Gasužis“ (vad. Rosita Kalinienė ir Gendvydas Karpavičius), tautinių šokių kolektyvai „Juostinas“ (vad. Edita Montvilienė) ir „Upynikė“ (vad. Daiva Virakienė).

Šventėje prisiminimė senovišką velykinio lalavimo tradiciją. Manoma, kad lalauninkų linkėjimai gero derliaus, sėkmingų metų ir laimingų vedybų būtinai išsipildys. Visi šventės svečiai galėjo paragauti tik vieną kartą metuose kepamos gardžios Atvelykio kiaušinienės – svarbiausio tradicinio šios šventės patiekalo. Nuo senų laikų Žemaitijoje kiaušinienė buvo kepama per įvairias pavasario šventes, ne tik per Atvelykį, bet ir Jurgines ar Sekmines. Žaliūkių malūnininko sodyboje Velykėlių kiaušinienė ruošiama lauke ant krosnies ir tikrai visada būna nepaprastai gardi. Sušalę ar ištroškę galėjo paskanauti čia pat išvirtos kvapnios vaistingų žolelių arbatos.

Kvietėme suptis sūpuoklėse. Juk žinome, kad per pavasario šventes kuo aukščiau išsisupsi, tuo linai didesni augs, o pats linksmesnis ir sveikesnis būsi visus ateinančius metus. Šventės metu sulaukėme ir Velykės. Paprastai Velykė vaikus aplanko namie pirmąją Velykų dieną, tačiau jau tapo tradicija per Atvelykį sulaukti jos ir Žaliūkių malūnininko sodyboje. Visus kvietėme drauge budinti žemę, padainuoti, pašokti, įsijungti į liaudišką ratelį, pasidžiaugti gražių šventinių tradicijų gausa.