Naujienos

2026 m. balandžio 12 d. Žaliūkių malūnininko sodyboje-muziejuje vyko Atvelykio šventė – Velykėlės. Lankytojai buvo kviečiami pasinerti į šventinę nuotaiką, kurią kūrė stilizuotais margučiais papuošta sodyba, jaunųjų atlikėjų pasirodymai, edukacinės veiklos ir žaidimai.

Žaliūkių malūnininko sodybą-muziejų šiais metais puošia 103 įvairaus dydžio margučiai, o šventinę programą ruošė gausus būrys jaunųjų atlikėjų: Šiaulių „Juventos“ progimnazijos folkloro ansamblis „Kleketukai“ (vad. Eglė Baranauskienė), Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos folkloro grupė (vad. Jolanta Butenienė), Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas Stankus) ir net trys kolektyvai iš Šiaulių Gegužių progimnazijos: folkloro klubas „Čiutulis“ (vad. Rima Šereivienė), folkloro ansamblis „Gasužis“ (vad. Rosita Kalinienė) ir tautinių šokių kolektyvas „Juostinas“ (vad. Edita Montvilienė).

Senais laikais Atvelykio ypač laukdavo vaikai ir jaunimas – per visą Gavėnią linksmintis buvo draudžiama, todėl Atvelykio šokiai tapdavo pačiais smagiausiais. Ir šios šventės metu lankytojai galės ne tik stebėti pasirodymus, bet ir patys įsitraukti – šokti, suktis rateliuose, žaisti liaudies žaidimus.

Šventėje laukė margučių ridenimas, daužavimas, supimasis sūpuoklėse ir kitos linksmybės, kurių netrūko ne tik vaikams, bet ir kartu atėjusiems tėveliams, krikšto tėvams bei seneliams. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, Velykos mūsų protėviams buvo ne tik sočių vaišių metas, bet ir bendrystės šventė, kurios ritualai tęsdavosi visą savaitę, o tokie papročiai kaip margučių dažymas, daužymas ar ridinėjimas turėjo gilią prasmę – jie skatino daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir stiprinti tarpusavio ryšius.

Visada smagu matyti, kokių gražių margučių atsinešama į Velykėlių šventę. Jei kas visus margučius jau buvo sudaužęs ne bėda: čia pat malūnininko troboje buvo galima sužinoti, kaip paprastą kiaušinį paversti margučiu. O tada jau buvo galima išrašyti kiaušinius vašku, pamerkti į ryškiaspalvius dažus ir dalyvauti rungtyse su ką tik numargintais margučiais. Ridenimas – populiariausias Velykų žaidimas. Manoma, kad kiaušinių ridinėjimą kadaise sumąstė kariai ir jau šimtus metų per Velykas šiomis varžybomis mėgaujasi tiek vaikai, tiek suaugusieji, o per Atvelykį – tik vaikai. Užsukę į šventę, ridinėjimo taisykles ir strategiją buvo galima sužinoti iš paties malūnininko.

Nuo seniausių laikų pagrindinis Atvelykio patiekalas yra kiaušinienė. Žemaitijoje ji buvo kepama per įvairias pavasario šventes: Atvelykį, Jurgines, Sekmines. Žaliūkių malūnininko sodyboje tęsiame šią tradiciją ir kvietėme paskanauti Velykėlių kiaušinienės, kuri kepama tik kartą metuose, ruošiama lauke ant krosnies ir visada būna nepaprastai gardi.
Tradiciškai per Atvelykį malūnininko sodyboje sulaukta Velykės su pilnu krepšeliu ar net vežimu dovanų.