Naujienos

2020 m. rugsėjo 9 d., trečiadienį, Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje Rėzeknėje (Latvija) įvyko parodos „Susitikimas: dailininkės Sofija Romerienė ir Ona Römerienė“ iš Šiaulių „Aušros“ ir Latgalos kultūros ir istorijos muziejų rinkinių atidarymas. Dalyvavo Lenkijos ambasados Latvijoje atstovė Kristina Barkovska, Rėzeknės lenkų bendruomenės vadovė Bernadeta Geikina-Tolstova, Rėzeknės miesto tarybos pirmininko pavaduotoja švietimo, kultūros ir socialiniais klausimais Lidija Ostapceva, Latgalos kultūros ir istorijos muziejaus direktorė Anastasija Strauta ir Dailės skyriaus vedėja Inesė Dundurė.
Römerienės – Sofija ir Ona (Sofija 1918 m. pakeitė pavardės rašybą ir tapo Romeriene) – talentingos dailininkės, skirtingos asmenybės, tačiau labai panašių likimų moterys. Abi – tapytojos, XX a. pr. įsiliejusios į dailininkų Römerių dinastiją. Ši paroda – tai puiki proga susipažinti, prisiminti, atrasti garsios Römerių giminės iškilias dailininkes, kurios paliko ryškų pėdsaką Lietuvos ir Latvijos meninėje kultūroje, yra itin svarbios ir reikšmingos atkuriant kai kuriuos primirštus ar visai nežinomus abiejų šalių kultūros istorijos faktus.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas didžiausias ir vertingiausias Lietuvoje dailininkės Sofijos Romerienės tapybos rinkinys (apie 80 kūrinių), kurio didžiąją dalį muziejui perdavė patys šeimos nariai, laimingai išvengę tremties. 2016 m. Römerių giminės atstovai Latgalos kultūros ir istorijos muziejui padovanojo dalį Onos Römerienės kūrybinio palikimo (110 akvarelių) ir archyvinę medžiagą (150 vnt.). Tai viena iš didžiausių Latvijos ir Lietuvos muziejuose esančių šios menininkės kūrybinio palikimo dalių. Paroda suvienijo abejų muziejų išteklius ir pirmą kartą Latvijoje pristatė bendrą garsios Römerių giminės dailininkų dinastijos atstovių Sofijos Romerienės (1885–1972) ir Onos Römerienės (1895–1974) kūrybos parodą, eksponuojami brandžiausi abiejų dailininkių kūriniai.
Dailininkių gyvenimai ir kūryba turi daug paralelių. Abi ištekėjo už Antanašės Römerių giminės linijos atstovų ir apsigyveno XX a. pr. klestėjusiuose dvaruose: Sofija – Tytuvėnų dvare Lietuvoje, Ona  – Janapolės dvare, netoli Rėžicos (dab. Rėzeknė, Latvija). Tiek Sofija, tiek Ona patyrė emigraciją ir tremtį. Abi buvo profesionalios dailininkės: Sofija studijavo Krokuvoje, Miunchene ir Paryžiuje, Ona mokėsi Varšuvoje. Jų kūrybai būdingas realizmas, raiškus piešinys, lengvas modeliuojamasis potėpis. Sofija tapė aliejumi, akvarele, piešė pieštuku ir pastele. Ona tapė tik akvarele, tačiau išgaudavo intensyvius tonus, kurie jos tapybą darė panašią į aliejinę.
Pagrindiniai dailininkių kūrybos žanrai – portretas, peizažas, natiurmortas. Mėgstamos temos: šeimos ir vaikų portretai, dvarų, kuriuose gyveno, interjeras ir peizažai, valstiečių portretai ir jų kasdienybė. Abi dailininkės 1921–1963 m. surengė nemažai asmeninių parodų Rygoje, Kaune, Vilniuje, Varšuvoje, Paryžiuje, Londone, Kaire, Granbyje, Toronte ir kt.
Dailininkių kūryba iliustruoja nepriklausomybę atgavusių Lietuvos ir Latvijos valstybių socialinį, ekonominį, kultūrinį, meninį gyvenimą. Ne visų Römerių dailininkų kūrybą šiandien galime įvertinti. Laikas pasiglemžė didžiąją dalį jų kūrinių: vieni jų sudegė, kiti išsibarstė po įvairias šalis ar tiesiog buvo sunaikinti.

Paroda 2020 m. rugsėjo 9 d. – lapkričio 7 d. eksponuojama Latgalos kultūros ir istorijos muziejuje (Rėzeknė, Latvija).