Naujienos

 

Austi kaklaryšiai ir šiandien laikomi lietuvybės simboliu bei patriotiškumo ženklu – tai mūsų etninės tekstilės dalis, kurios tradicija tęsiasi jau šimtmetį. Šiuos kaklaryšius dažnai vadiname kaklajuostėmis, tad pats žodis rodo, kad tai pirmiausiai yra juosta.

 

Parodoje eksponuojama unikali, senovišku būdu ant rėmelio austų kaklaryšių kolekcija, kurią sudaro dvi dalys. Pirmoje – kaklaryšiai, primenantys istoriją ir muziejuje saugomus dar praeitame šimtmetyje tarpukariu surinktus pavyzdžius. Juos tuomet ryšėjo: Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjas Peliksas Bugailiškis (1883–1965), filosofas ir rašytojas Vydūnas (Vilhelmas Stórostas, 1868–1953) ir kiti to meto šviesuoliai. Antroje kolekcijos dalyje – kaklaryšiai, atsispindintys visų 5 Lietuvos regionų rinktinių juostų ypatumus, sukurti pagal pačias įdomiausias ir autentiškiausias senąsias rinktines juostas.

 

Žvelgdami į mūsų tautos istoriją, matome, kad tautinis atgimimas ir susidomėjimas savo praeitimi, o tuo pačiu ir tuo, kaip gyvename, kalbame, elgiamės ir, žinoma, rengiamės, vis kartojasi. Įdomu, kad XX a. 3 deš. lietuviai vyrai pamėgo naują miestietišką madą – numetę šalin sermėgas, jie dažnai vilkėjo paprastą (miestietišką) kostiumą ir tuo metu pradėjo puoštis austais raštuotais kaklaryšiais. Nuo tradicinės rinktinės juostos, ryšėtos prie tautinio kostiumo, ji dažnai skyrėsi savo medžiagiškumu, joms austi buvo naudojami šilkiniai siūlai. Tokių kaklajuosčių yra ne tik Lietuvos muziejuose, bet ir kai kurių lietuvių spintose. Austais kaklaryšiais yra pasipuošę ir tokie žinomi asmenys kaip prof. Vytautas Landsbergis, Edmundas Jakilaitis, Jogaila Morkūnas. Juostų audėjos Vitalijos Monkienės žodžiais tariant „tai aksesuaras ir simbolis, nepavaldus laiko smūgiams, neišaugamas, nesuplyšta, neišeina iš mados, įperkamas kiekvienai šeimai. Tarnaus nuo abituriento iki prezidento!“

 

Sigita Milvidienė – Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja, Žemaitijos regioninės Etninės kultūros globos tarybos narė, folkloristė, tautodailininkė, sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkė. 2005 m. ir 2021 m. Respublikinės konkursinės tautodailininkų nominacijos „Aukso vainikas“, skirtos geriausiam liaudies meistrui, regioninio turo laimėtoja (I-osios vietos diplomas). Parodos autorė skaito pranešimus kalendorinių papročių, liaudies amatų, tautinio kostiumo, tradicinės tekstilės temomis; kaip lektorė dalyvauja seminaruose, konferencijose, iki šiol surengė 15 personalinių parodų. Moko tradicinių amatų įvairiuose kursuose ir seminaruose. Dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse, respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, ne kartą buvo ir užsienio šalių folkloro bei liaudies amatų festivaliuose (Ukrainoje, Suomijoje, Latvijoje, Danijoje, Lenkijoje, Vokietijoje).

 

Parodos autorė S. Milvidienė akcentuoja, kad „Istorijai sukantis ratu, paroda aktuali ne abstrakčiam tūlam lietuviui, bet tautos istoriją, tradicijas, savąjį tautinį identitetą branginančiam šiuolaikiniam žmogui, žinančiam savo kilmę, savo šaknis. Arba jų ieškančiam“.

 

Kūrybinėse dirbtuvėse buvo galima ne tik sužinoti apie kaklaryšių istoriją ir dermę šiuolaikiniame kontekste, susipažinti su rinktinių juostų audimo amatu, pamatyti, kiek kaklaryšių telpa viename metime bei patiems pabandyti austi.

 

Kolekcijos sukūrimą remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Paroda eksponuojama nuo 2025 m. lapkričio 25 d. iki gruodžio 21 d.

Parodos atidarymo akimirkos skelbiamos Žaliūkių malūnininko sodybos-muziejaus facebook paskyroje>>

Fot. K. Steponavičiūtė