Naujienos

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje eksponuojama Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Liaudies auditorija – Šiaulių istorijos liudininkė“ apžvelgia daugiau nei šimtmečio įvykius liudijančio pastato su sale, skirta miestiečių visuomeninėms ir kultūrinėms reikmėms, istoriją. Šis pastatas, pastatytas 1902 m., šiandien yra tapęs Šiaulių miesto savivaldybės pastatų komplekso dalimi.  

Istorinė salė, vienintelė tokia Šiauliuose, iki I pasaulinio karo buvo vadinama Liaudies auditorija, o tarpukariu – Liaudies namais. Salė susijusi su miesto savivalda, lietuviškojo teatro ištakomis, ilgus metus buvusi kino sale, vėliau – svarbia Šiaulių visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo vieta. Ji primena mums cariniu laikmečiu vykusį Lietuvos tautinį atgimimą, lietuviško teatro pradžią Šiauliuose. Joje 1904 m. spalio 31 d. buvo suvaidintas pirmasis Šiauliuose ir vienas pirmųjų Lietuvoje lietuviškas spektaklis – Juozo Vilkutaičio-Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Spektaklį režisavo šiaulietė, profesionali aktorė Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, spektaklyje vaidinusi kartu su sutuoktiniu advokatu Kazimieru Venclauskiu, pirmuoju Šiaulių burmistru.

Salė susijusi ir su pirmąja lietuviška savivalda, kuri kūrėsi 1918–1919 m. Didelė tikimybė, kad joje 1919 m. lapkričio 26 d. vyko pirmasis tarybos posėdis, o vėliau dirbo ir jau minėtas pirmasis lietuviškosios savivaldos miesto burmistras K. Venclauskis. 

Pirmosios Lietuvos Respublikos metais salėje veikė kinematografas „Fantazija“, kurį 1925 m. perėmė „Kultūros“ bendrovė, grąžinusi jam ankstesnįjį „Liaudies namų“ pavadinimą.  Čia buvo rodomi filmai (buvo ir nemokamų kino seansų miesto visuomenei, kariams ir moksleiviams), vykdavo koncertai, vaidinimai, šokių vakarai, įvairių organizacijų susirinkimai ir kt.

1944 m. rugsėjo mėn. pastate įsikūrė Šiaulių miesto kultūros namai, sovietmečiu kurį laiką veikė „Šviesos“ kino teatras. Vėliau istorinėje Liaudies namų salėje posėdžiavo sovietinė Šiaulių miesto liaudies deputatų taryba.

Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, salė tapo miesto politinio ir visuomeninio gyvenimo centru, joje vyko svarbiausi miesto įvykiai, posėdžiavo pirmoji šiauliečių išrinkta miesto Taryba, buvo inauguruojami miesto Garbės piliečiai. Jau antrą dešimtmetį salė pagal paskirtį nebenaudojama.

Išskirtinis statinys, saugantis istorinę atmintį, kuriantis miesto identitetą, šiandien laukia būti prikeltas naujam gyvenimui.