Naujienos

 

Kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą, dažnai minimi vyrai – bebaimiai kariai ir jauni šauktiniai.  O ką tuo metu veikė moterys? Savą atsakymą į šį klausimą pateikia dailininkė Lina Mumgaudytė. „Norėjau jų pamirštas istorijas iškelti į dienos šviesą ir leisti joms dar kartą sužydėti“, – sako savitą paminklą kare nukentėjusioms moterims – parodą „Šviesios moterys tamsiame laikotarpyje“ – sukūrusi menininkė. L. Mumgaudytės darbai atskleidžia iškilių vieną baisiausių žmonijos laikotarpių išgyvenusių moterų – fotografių, poečių, dailininkių – istorijas.

„Mano, kaip menininkės, tikslas buvo sujungti meną ir istoriją. Jaučiu susidomėjimą ir pareigą, būdama Rytų Europos gyventoja, priminti pasauliui užmirštas žydžių moterų istorijas bei jų kultūrinį paveldą, kuris tarsi tapo jų pasipriešinimo simboliu II Pasaulinio karo metu. Mano gvildenama tema „Žydžių moterų pasipriešinimas“ davė man atsakymą, kur slypi meno galia – kažkur tarp pamirštų istorijų ir moterų gyvenimo. Menas turi jėgą pakeisti žmogaus gyvenimą, suteikdamas saugią ir ramią užuovėją tamsiu gyvenimo laikotarpiu. Man didelė garbė tapyti žydes moteris ir iškelti jų istorijas iš šešėlio. Jų kūrybingumas ir drąsa, paremtas jų meniniais sugebėjimais, leidžia man, kaip menininkei, iš naujo atrasti gyvenimo vertybes ir meno prasmę. Mano kūrinių tikslas yra atgaivinti ir pristatyti užmirštą žydžių kultūros paveldą, paliktą po II Pasaulinio karo. Jų darbai – tai liudijimas šūkio „būtinybė kurti ir išgyventi“, kuris atskleidžia stiprios ir unikalios žydės moters identitetą“, – apie savo kūrybą ir nagrinėjamą temą pasakoja autorė.

Parodoje „Šviesios moterys tamsiame laikotarpyje“ eksponuojami piešiniai skirti suintriguoti lankytoją ir paskatinti jį pasidomėti kiekviena istorija. Piešiniai patraukia dėmesį ir suvirpina fantaziją. Jie nėra iliustratyvūs, moterų veidai nėra detalizuoti, žmonių fantazijai paliekama daug vietos. Kūriniai atlikti grafitu. Menininkė naudoja „klasikinę“, „akademinę“ piešimo metodiką, tačiau akademiškumas jos piešiniuose yra sąlyginis, menininkė kuria savo „realizmą“. Grafito technikai tinka pilietinių ir kitokių karų, politinių suiručių meto smurto temos, ji natūraliai susisieja su monochromine „dokumentine“ fotografija. Menininkei piešinys yra kontūrų, ženklų paišymas, kuriam papildomą krūvį suteikia gyva, autentiška linija.

Renginį organizuoja Šiaulių apskrities žydų bendruomenė. Partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus.

 

Fot. J. Kirkilaitė, S. Bubienė