Iki 2025 m. rugsėjo 28 d. pratęsiama Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) nuo gegužės mėnesio eksponuojama Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.
Australijos lietuvių menininko Jurgio Mikševičiaus (1923–2014) dukrų Carolynos Leigh ir Helenos Miksevicius suformuota ir Lietuvai padovanota kolekcija (tapybos ir grafikos darbai bei dalis jo asmeninio archyvo) šiais metais buvo eksponuojama Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, o nuo gegužės 14 d. atkeliauja į Šiaulius. Paroda, pritaikius ją Chaimo Frenkelio vilos-muziejaus parodinei erdvei, eksponuojama mažesne apimtimi.
Dailininko paroda Šiauliuose eksponuojama neatsitiktinai – J. Mikševičius gimė 1923 m. kovo 8 d. Šiauliuose, inžinieriaus Medardo ir gydytojos Elenos šeimoje. 1940 m. baigė berniukų „Aušros“ gimnaziją Kaune. 1941 m. šeimai pasitraukus iš Lietuvos, mokėsi Berlyne, nuo 1946 m. studijavo architektūrą Darmštato technikos universitete. Lankė prof. Pauliaus Thesingo studiją Darmštato kūrybinėse meno dirbtuvėse. Studijų metai Vokietijoje subrandino J. Mikševičių kaip menininką, suformavo estetinių vertybių sistemą, išlavino meninį skonį.
1948 m. dailininkas emigravo į Australiją. Pradžioje gyveno ir dirbo migrantų stovykloje Baterste (Naujasis Pietų Velsas). 1949 m. persikėlė į Kanberą. Tais pačiais metais jis pirmasis iš lietuvių tapo Kanberos dailininkų draugijos nariu, aktyviai dalyvavo parodinėje veikloje. 1953 m. dailininkas persikėlė į Sidnėjų, kur reiškėsi Šiuolaikinio meno draugijos veikloje, rengė dailės parodas. Buvo vienas iš pabaltijiečių menininkų grupuotės „Šešios kryptys“ (Six Directions) steigėjų (1956). Rengė bendras parodas su lietuvių menininkais Algirdu Šimkūnu, Henriku Šalkausku ir kitais. Nuo 1961 m. dirbo dailės pedagogu. Dar studijų metais ir vėliau, rengdamasis pedagoginei veiklai, J. Mikševičius domėjosi religiniais ir filosofiniais hinduizmo tekstais, Indijos menu. Ne sykį keliavo po Indiją (1978, 1982, 1987 m.), praktikavo budizmą. Apie 1978 m. J. Mikševičius pasitraukė iš viešojo meninio gyvenimo, tačiau kūrybos neapleido, tapė iki paskutinių gyvenimo dienų. Dailininkas mirė savo namuose Bensvilyje 2014 m. liepos 23 d. Jo pelenai išbarstyti namų apylinkėse.
J. Mikševičiaus kūrybinis palikimas – peizažai, portretai, natiurmortai, abstrakčios kompozicjos, piešiniai. Spalvinės harmonijos paieškos, moderni raiška suartina jį su Pauliaus Klee abstraktais ir avangardistiniais eksperimentais, meditacinės nuotaikos – su indiška misticizmo praktika. Daugialypėje menininko kūryboje susipina skaudžios europinės karo patirtys, meilė Australijos kraštovaizdžiui, šiltas ir jautrus santykis su žmogumi, sakralumo matmuo.
Dailininko kūrinių savo rinkiniuose turi Australijos nacionalinė galerija Kanberoje, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Batersto regioninė galerija, Manlio meno galerija ir muziejus, dailininko šeima, privatūs kolekcininkai.
Parodos kuratorės ir koordinatorės: Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė, Carolyn Leigh, parodos dizainerė Rūta Mozūraitė, parodos architektė Austė Kuliešiūtė-Šemetė. Parodos koordinatorė Šiauliuose – Jūratė Kaučikait
Organizatorius – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |