Naujienos

2026 m. birželio 16 d., antradienį, 16 val. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaroma Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „100 metų su radiju“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui. Šių metų birželio 12 d. sukanka 100 metų nuo pirmą kartą eteryje nuskambėjusių istorinių žodžių „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“, visiems laikams pakeitusių informacijos sklaidą Lietuvoje.

Atidaryme dalyvaus žurnalistas, visuomenės veikėjas, buvęs LRT generalinis direktorius Vytautas Kvietkauskas ir Lietuvos radijo stoties XXL FM vadovas ir skaitmeninio turinio kūrėjas Marius Dauginavičius.

„100 metų su radiju“ nukels į laikus, kai Lietuvos padangėje tvyrojo laukimas. Parodos pasakojimas atskleis, kaip karinis ryšys virto kultūriniu reiškiniu, kaip paprasta telefono būdelė tapo studija ir, kaip Šiauliai vieni pirmųjų atsiliepė į istorinį Kauno signalą.

Tarpukario Lietuvoje radijas tapo vienu svarbiausių modernios visuomenės simbolių – technologija, kuri sujungė miestus ir kaimus į bendrą informacijos ir kultūros erdvę. Radijo eteryje skambėjo naujienos, koncertai, paskaitos, spektakliai ir humoristiniai pasirodymai, o jo balsas pasiekdavo net atokiausias vietoves. 1927–1940 m. radijas buvo ir pramogų šaltinis, ir tautos auklėtojas, ir valstybės balsas – jis skleidė kultūrą, istoriją, stiprino tautinę tapatybę ir formavo modernios Lietuvos kasdienybę.

XX a. vidurys Lietuvoje buvo istorinių lūžių laikotarpis. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais radijas tapo ne tik technologine priemone, bet ir vienu svarbiausių informacijos, propagandos bei visuomenės kontrolės įrankių. Okupacinės valdžios – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – siekė visiškai kontroliuoti viešąją erdvę, todėl radijas buvo greitai perimtas ir pritaikytas ideologiniams tikslams. Kartu jis tapo pasipriešinimo, vilties ir ryšio su laisvuoju pasauliu simboliu.

Atgimimo metais radijas buvo vienu iš svarbiausių laisvės šauklių, transliavusių mitingus ir skleidusių laisvą informaciją. Sausio 13-osios įvykiai, kai radijo stočių ir siųstuvų gynyba tapo tautos pasipriešinimo dalimi, parodė pasauliui, kokie mes galime būti vieningi ir stiprūs gindami žodžio laisvę.

Per šimtmetį radijas nuėjo ilgą kelią – nuo vieno balso, sklindančio iš nedidelės studijos, iki didžiulės daugiakanalės informacijos ir pramogų erdvės. Šiandien radijas veikia ne tik tradiciniame eteryje, bet ir skaitmeninėje aplinkoje: interneto platformose, mobiliuosiuose įrenginiuose, automobilių sistemose ar išmaniuosiuose garsiakalbiuose.

Kiekvienas laikotarpis Lietuvos gyventojams formavo išskirtinę kultūrinę atmintį, kuri ilgą laiką Lietuvos istorijoje buvo veikiama politinės valdžios. Šie istorijai svarbūs etapai išryškina tam tikras asmenybes, reiškinius ar įvykius, kurie padeda ugdyti gyventojų kritinį mąstymą netgi vien klausantis radijo laidų.

Parodą sudaro dvi dalys. Pirmoji, eksponuojama Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47), pasakoja apie lietuviškojo radijo augimo ir kaitos tarpsnius nuo pirmųjų žingsnių radijo technologijos pasaulyje iki šių dienų kiekvieno klaustojo individualius poreikius tenkinančio radijo eterio. Antroje parodos dalyje, eksponuojamoje Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174), per autentiškas muziejines vertybes, tokias kaip baldai, technika, to laikmečio diplomai, atkuriama tarpukario radijo mėgėjo aplinka.

 

Parodoje eksponuojamos muziejinės vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir kitų Lietuvos muziejų: Kauno miesto, Maironio lietuvių literatūros, Okupacijų ir laisvės kovų, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos aviacijos, Kauno IX forto. Taip pat demonstruojami Lietuvos radijo stočių – LRT, „Radiocentras“, RS2, „European Hit Radio“, „Gold FM“, „Jazz FM“, „Laluna“, „Marijos radijo“, Tauragės radijo, Utenos radijo stoties, „Vaikų radijo“, „Znad Wilii“, radijo stoties „Mažeikių Aidas“, radijo stoties „Kelyje“, radijo stoties „Svetur“ – logotipai.

 

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus. Rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Parodos dizainas – UAB „Ekspobalta“.