Iki 2026 m. sausio 31 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama paroda „Iš gyvosios tradicijos į muziejaus atmintį: sakraliosios skulptūros keliai“.
Parodoje pristatoma privati lietuvių liaudies skulptūros kolekcija, atspindinti liaudies kūrybos savitumą, tikėjimą bei pasaulėjautą, taip pat kūrėjų meistrystę.
Lietuvoje dievdirbių kūryba pradėta žavėtis dar XX a. pradžioje, ieškant tautinio tapatumo vizualinio įprasminimo, tačiau nuosekliau rinkti ir kaupti muziejuose sakralinį liaudies meną pradėta tarpukariu, kai susikūrė regioninių muziejų tinklas ir buvo suvokta tradicinės liaudies skulptūros reikšmė, o skulptūros ne tik buvo gausiai kuriamos, bet ir sparčiai nyko.
Vienas seniausių „Aušros“ muziejaus rinkinių yra Liaudies skulptūros rinkinys. Jis išsiskiria muziejinių vertybių reikšmingumu, unikalumu ir gausa – jame saugomos 1 252 muziejinės vertybės. Rinkinys išskirtinai gausiai pristatomas „Aušros“ muziejaus padalinio – Istorijos muziejaus – atvirų saugyklų ekspozicijoje.
Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama kolekcija buvo tikslingai rinkta privataus kolekcininko daugiau kaip trisdešimt metų. Ji yra vertinga keliais aspektais. Didžioji skulptūrų dalis į kolekciją pateko iš Žemaitijos. Kūriniai ne tik saugoti, bet ir tyrinėti. Visos vertybės turi metrikas – jose identifikuoti šventieji ir pažymėtos jų kilmės vietos bei autorystė.
Kolekcijoje 57 vertybės: nukryžiuotieji, pieta, Švenčiausioji Mergelė Marija su kūdikiu, šv. Jurgis, šv. Kazimieras, Švenčiausioji Mergelė Marija Sopulingoji, šv. Antanas, šv. Florijonas ir kt. Ženklūs skulptūrų ikonografiniai ypatumai. Dalies skulptūrų meistrai identifikuoti. Tai žinomi Lietuvos dievdirbiai: Jonas Danauskas (1861–1937), Kazimieras Mockus (1870–1944), Augustinas Potockis (1852–1945), Juozas Paulauskas (1860–1945), Petras Blažys (1864–1924). Kolekcija reprezentuoja kryždirbystę – itin gilias tradicijas turinčią lietuvių liaudies meno sritį, vieną iš unikaliausių lietuvių liaudies meno ir kultūros reiškinių. Sakralinio turinio mažosios architektūros paminklai – kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir šventųjų skulptūros – yra savitas lietuvio kultūrinės, meninės ir dvasinės raiškos būdas. Dėl savo gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmogaus bei bendruomenės gyvenime lietuviškoji kryždirbystė 2001 m. UNESCO buvo įtraukta į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, o 2008 m. įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Eksponuojama kolekcija yra privati nuosavybė, „Aušros“ muziejus ieško finansavimo šaltinių, mecenatų, kad kolekcija būtų nupirkta ir papildytų Liaudies skulptūros rinkinį. Muziejaus rinkinių kaupimas, saugojimas ir viešinimas įvairiomis priemonėmis pagrindiniai muziejaus veiklos uždaviniai.