Naujienos

Į veiklas ir renginius visoje Lietuvoje kviečiantis bendramuziejinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“ plėtoja kultūros paveldo aktualinimo programą „Gimtoji Europa“ ir kviečia į temos „Europos ženklai Lietuvoje: Barokas“ renginius. Šiaulių „Aušros“ muziejus, prisijungdamas prie projekto, parengė parodą „Barokas Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“, pristatančią graviūras, vaizduojančias Europos baroko stiliaus statinius.

Meno istorijoje barokas pakeitė vėlyvąjį renesansą ir savo ruožtu užleido vietą rokokui ir klasicizmui. Barokas – XVI a. pab. – XVIII a. pirmos pusės epocha Europoje. Pradžioje žodis „barokas“ buvo vartojamas apibūdinti kūriniams, kuriems trūko klasikinių proporcijų. Net buvo manoma, jog tokie kūriniai yra Renesanso stiliaus nuosmukis ir buvo laikotarpis, kai šios stilistikos architektūra ir menas buvo kone prasto skonio pasireiškimas. Barokiniais vadinti tariamai netaisyklingi, neskoningi, pernelyg puošnūs meno kūriniai. „Architektūroje barokas yra kažkas keisto. Jam būdingas piktnaudžiavimas ir nesaikingumas.“ („Enciklopedija“ , 1777 m.). Tik XIX a. pabaigoje meno tyrinėtojai atrado baroką kaip savarankišką ir savitą kultūros epochą. Ir dar vėliau – XX a. baroko terminą įteisino Šveicarijos mokslininkas H. Wölfflinas.

Žodžio „barocco“ kilmė nėra iki galo aiški. Italų kalboje viduramžiais „baroccio“ sąvoka vartota nusakant ne visai sąžiningą sandėrį prekyboje. Taip pat žodžiu „barocco“ ispanų ir portugalų kalbose apibūdinamas netaisyklingos formos perlas. Vis dėlto dažniausiai šis apibūdinimas ir yra siejamas su baroku.

Baroko dailės ir architektūros tėvyne yra laikoma Italija, o Roma yra svarbiausias ankstyvojo ir brandžiojo baroko dailės ir architektūros centras. Šis stilius paplito Europoje ir Lotynų Amerikoje, tačiau suklestėjo tik katalikiškose šalyse. Svarbiausi baroko puoselėtojai buvo Bažnyčia ir aristokratija, nes naujas meno stilius itin tiko šių luomų reprezentacijai – daugelis jo darbų šlovina aristokratiją ir tradicinį dvasingumą.

Dominuojančios baroko architektūros formos ir linijos išsirutuliojo iš renesanso architektūros sprendimų, tačiau barokinio pastato visuma ir detalės yra dinamiškesnės, sudėtingesnės, didingesnės, dramatiškesnės, įmantresnės, puošnesnės. Barokinė architektūra yra teatrališka, reprezentatyvi, paradiška. Vietoje aiškių renesansinių fasadų, barokinėje architektūroje ypač vertintas sudėtingumo pradas. Baroko architektūrai yra būdingas neišbaigtumo ir veržlumo įspūdis, joje siekiama spindinčios prabangos ir rafinuoto puošnumo efekto. Ypač gausiai naudotos įvairios puošybinės detalės, prabangios, kontrastingos medžiagos (įvairių spalvų marmuras, smiltainis, auksuotos detalės).

Barokas Lietuvoje. Pirmą kartą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nevėlavo – po pirmosios barokinės bažnyčios pasirodžiusios 1584 m. Italijoje, antroji buvo statoma 1586 m. LDK mieste Nesvyžiuje, Radvilų valdose. Nesvyžius tapo pirmuoju barokiniu miestu Europoje, o pradėta mada išplito po visą LDK.

Išmaniųjų technologijų pagalba lankytojai pažintį su parodos tema gali pratęsti, nusikeldami į įvairius Europos miestus bei apžiūrėdami graviūrose matytus statinius esamuoju laiku. Tai padaryti padės prie graviūrų esantys QR kodai.

Paroda eksponuojama nuo 2025 m. gegužės 17 d. iki rugpjūčio 31 d.