Naujienos

Renginių ciklas „Naujos pažintys su senais pažįstamais“ Fotografijos muziejuje tęsiamas ir vasaros sezonu. Liepos 1 d. 17.30 val. – susitikimas su fotografu Algimantu Vaivada, kurio ryškiausias fotografijos kūrybos etapas prisimintas bei atrastas iš naujo 2026 m. Fotografijos muziejuje atidarytoje parodoje „Permainų karta. Šiaulių fotografijos virsmai XX a. 9-ajame dešimtmetyje“ (kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė).

Algimantas Vaivada – iš Tauragės kilęs fotografas, tapęs viena iš ryškiausių XX a. 9-ojo dešimtmečio Šiaulių avangardinės fotografijos asmenybių. Jo sprendimą apsigyventi Šiauliuose ir čia kurti lėmė sovietinėje armijoje užsimezgusi pažintis su žinomu fotomenininku Klemu Jankūnu, su kuriuo vėliau Šiauliuose daugiau nei dešimtmetį tęsėsi artima idėjinė ir kūrybinė bendrystė. Oficialiai debiutavęs 1980 m. Lietuvos TSR fotografijos meno draugijos organizuotoje III Lietuvos jaunųjų fotografų parodoje, A. Vaivada kartu su keliais to meto kolegomis reprezentavo progresyvią kūrėjų grupę, nusigręžusią nuo tradicinio dokumentalizmo bei humanistinės fotografijos. Jo kūrybai būdingas išgrynintas avangardinis braižas, konceptualumas, polinkis į antiestetiką bei fragmentavimą, taip pat ironiškas santykis su aplinka ir kasdienybės monotonijos poetika.

Algimantas Vaivada gimė 1953 spalio 27 d. Tauragėje. Penkių vaikų šeimoje buvo vyriausiasias vaikas. Mokantis Tauragės 2-ojoje vidurinėje mokykloje išryškėjo polinkis dailei. Fotografija susidomėjo 6 klasėje. Pavyko įsigyti tuo metu populiarų fotoaparatą „Smena“. Kartu su broliu fotografuodavo aplinką ir šeimos narius, nuotraukas spaudė namuose įrengtoje laboratorijoje.  Baigęs vidurinę, mokslus tęsė Tauragės politechnikume. 1971 m. įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą (dizaino specialybę).

1974 m. Algimantas buvo pašauktas į sovietinę armiją ir tarnybą atliko Vilniuje. Čia jis susipažino su dailę bei braižybą studijavusiu šiauliečiu Klemu Jankūnu. Kariniame dalinyje abu jaunuoliai kartu atlikdavo įvairius dailės darbus, o laisvalaikiu fotografuodavo – būtent šie bendri pomėgiai padėjo pamatą dešimtmečius trukusiai draugystei. Baigus tarnybą, K. Jankūno kvietimu A. Vaivada persikėlė į Šiaulius, kur nuo 1977 m. įvairiose įmonėse bei įstaigose dirbo dailininku apipavidalintoju ir dizaineriu. Ilgiausiai jo kūrybinis kelias tęsėsi Šiaulių reklamos biure. Profesinėje veikloje itin pravertė ir fotografijos žinios – nuotraukas Algimantas meistriškai pritaikydavo kurdamas interjerus.

1979 m. A. Vaivada sudalyvavo populiaraus miesto laikraščio „Raudonoji vėliava“ fotografijų konkurse. Tapo šio konkurso laureatu – pelnė III vietą už nuotrauką motinystės tema.  Tai buvo nemažas pasiekimas jaunam fotografui, kadangi konkurse varžėsi gerokai didesnę patirtį turintys Šiaulių fotomenininkai: R. Dailidė, A. Ostašenkovas, A. Musnekis, V. Mikalauskas ir kt.  Tais pačiais metais A. Vaivada tapo kandidatu į  LTSR fotografijos meno draugijos narius, o nuo 1982 m. – tikruoju nariu.

Po debiuto 1980 m. Vilniuje (o vėliau Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose eksponuotoje III respublikinėje jaunųjų fotografų parodoje), tais pačiai metais Šiaulių viešojoje bibliotekoje A. Vaivada surengė ir nedidelę personalinę parodą. Autorius įsiliejo į Šiaulių fotomenininkų bendruomenę, dalyvaudavo grupinėse parodose, vykdavo į fotografijos seminarus Nidoje.

Nemažą įtaką kūrybai darė bendravimas su menininku Klemu Jankūnu, kurio fotografijos raiškos priemonės buvo stipriai nutolusios nuo tradicinio Šiaulių fotografų braižo. Nors ši Klemo ir Algimanto bendrystė neišaugo į formalų kūrybinį tandemą, tačiau abiejų menininkų kūryboje užsimezgė gilios teminės, estetinės ir technologinės paralelės. Autoriai kūrė gana uždarai, nuolat diskutuodami ir reflektuodami, o savo darbus viešai rodė taupiai. Nepaisant to, jiems pavyko sukurti vientisas, išgryninto braižo avangardinių kūrinių serijas, kurias išsamiau pristatė personalinėse parodose gana vėlai – tik XX a. 9 dešimtmečio pabaigoje ir 10 dešimtmečio pradžioje.

1991 m. gruodžio 18 d. Fotografijos muziejuje buvo atidaryta išsami Algimanto Vaivados fotografijų ir Karolio Vaivados tapybos paroda. Karolis – tuomet 4 metų amžiaus Algimanto sūnus. Tai buvo dar vienas A. Vaivados kūrybos eksperimentas – vietoje išsamios personalinės parodos padaryti bendrą fotografijos ir tapybos parodą. Ši paroda sūnui Karoliui tapo lemtinga – jis pasirinko dailininko kelią, o Algimantui tai buvo solidus jo ilgametės fotografinės kūrybos apibendrinimas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Algimanto Vaivados kūryba nukrypo kitomis kryptimis – fotografija nuėjo į antrą planą, kuomet autorius daugiau dėmesio skyrė dailei. Fotografijų kolekcijos šiuo metu saugomos Fotografijos muziejaus ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos archyvuose.

Koordinatorius – Viktoras Gundajevas
Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius
Organizatorius – Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys

Fotografijos: