Naujienos

Atgal

Muziejų dieną – žvilgsnis į muziejininkystės ištakas

2020-05-18

Tarptautinės muziejų dienos proga siunčiame šilčiausius sveikinimus gausiai muziejų bendruomenei Lietuvoje ir užsienyje! Minėdami šią dieną norime atkreipti Jūsų dėmesį į kitas atminties institucijas, su kuriomis „Aušros“ muziejaus bendradarbiavimas tęsiasi beveik šimtmetį.

Lietuvoje, kaip ir kitose jaunose, po Pirmojo pasaulinio karo Europos žemėlapyje atsiradusiose valstybėse, daug dėmesio buvo skiriama pilietinės visuomenės ugdymui ir tautinio tapatumo formavimui. Vienas iš būdų šiems uždaviniams pasiekti – gimtojo krašto istorijos puoselėjimas, kur nepamainoma reikšmė tenka muziejui. Tačiau šioms institucijoms rūpėjo ne tik romantiškas krašto praeities pateikimas, didieji tarpukario Lietuvos muziejai vykdė kruopštų kultūros vertybių rinkimą, rūpinosi jų apsauga ir registracija, teikė pagalbą mokslininkams, taip pat savo rinkiniuose saugomus eksponatus pristatydavo tarptautinėse parodose. Šie muziejai, kaip ir „Aušros“, buvo savotiški tarpukario Lietuvos profesionaliosios muziejininkystės židiniai.

Fotografijų galerijoje – istorinės akimirkos iš „Aušros“ muziejaus fondų.
                                                                             Fot. Gerardas Bagdonavičius, 1931–1936 m. Daugiau – https://101.fotomuziejus.lt/784r

Vienas iš tokių muziejų – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 1921 m. Kaune atidarytas kaip M. K. Čiurlionio galerija. 1936 m. įstaiga buvo pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų bei įsikūrė naujai pastatytuose specialiai muziejui pritaikytose rūmuose. Vieną XX a. 4 dešimtmečio dieną tuo metu vadinamą „Čiurlionies galeriją“ aplankė ir būsimieji pedagogai – Šiaulių mokytojų seminarijos auklėtiniai. Būtent šios viešnagės akimirka ir yra įamžinta dailininko Gerardo Bagdonavičiaus fotografijoje.

Fot. nežinomas, 1933 m. Daugiau – https://101.fotomuziejus.lt/vj2r


XX a. 3 dešimtmetyje Telšiuose susirūpinta įvairiose Žemaitijos vietose išsisklaidžiusio materialaus paveldo apsauga. Muziejaus kūrimo idėjos realizuotos 1932 m. vasario 16 d., kai entuziastų dėka įkurtas muziejus „Alka“. Iš pradžių glaudęsis kukliose patalpose, muziejus 1938 m. persikėlė į specialiai pritaikytus naujai pastatytus rūmus ant Masčio ežero kranto. Tarpukario Šiaulių spaudoje Telšiai neretai buvo įvardijami kaip tuometės kultūros infrastruktūros vystymo pavyzdys (beje, šiauliečiams specialiai muziejui skirtų patalpų anuomet taip ir nepavyko pastatyti).
Fotografijoje kartu su Šiaulių „Aušros“ muziejaus kolektyvu įamžintas Telšių muziejaus įkūrėjas ir vadovas Pranas Genys. Sunkiai susirgęs ir vaikščioti negalėjęs P. Genys nestokojo žemaitiško užsispyrimo. Pasikinkęs arklį, jis sėsdavo į vežimą ir keliaudavo po Žemaitijos gyvenvietes bei rinko eksponatus savo vadovaujamam muziejui. 1933 m. šitaip jis atvyko ir į Šiauliuose surengtą II Lietuvos muziejininkų ir kraštotyrininkų suvažiavimą.

Fot. nežinomas, 1933 m. Daugiau – https://101.fotomuziejus.lt/4m0s


Tarpukariu vienu iš svarbiausių Lietuvos profesionaliosios muziejininkystės centrų buvo ir Šiauliai. 1923 m. kovo 11 d. Šiaulių apskrities savivaldybė įsteigė „Aušros“ muziejų. Pavadinimas įprasmino 1883 m. pradėto leisti pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 40 metų sukaktį. Muziejus turėjo atlikti tautos atminties saugojimo misiją, saugoti bei visuomenei pristatyti lietuvių tautos istorijos ir kultūros paminklus. Pirmieji „Aušros“ muziejaus veiklos metai nebuvo lengvi – trūko patalpų, patyrusių muziejinį darbą galinčių dirbti profesionalų. Tačiau ilgainiui teisininko, visuomenės veikėjo Pelikso Bugailiškio ir jo bendraminčių pastangomis, muziejaus veikla įgavo pagreitį. Organizuotos etnografinės ekspedicijos po Lietuvą, rinkti ir kaupti eksponatai, rengtos parodos, vykdyta leidyba.
1933 m. birželį šiauliečiai į antrąjį suvažiavimą sukvietė Lietuvos muziejininkus ir kraštotyrininkus. Pirmoje eilėje tarp suvažiavimo dalyvių sėdi žmonės, kuriuos galima pavadinti profesionaliosios ir moderniosios lietuvių ir Lietuvos muziejininkystės pradininkais. Pirmas iš kairės sėdi prof. archeologijos komisijos narys, etnografinių ekspedicijų dalyvis, vienas iš Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorių prof. Ignas Končius, trečias – Telšių „Alkos“ muziejaus įkūrėjas ir vadovas Pranas Genys, ketvirtas – vienas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjų Peliksas Bugailiškis, penktas – Kauno miesto muziejaus direktorius prof. Eduardas Volteris, šeštas – M. K. Čiurlionio galerijos vadovas Paulius Galaunė.

Fot. nežinomas, 1939–1940 m. Daugiau – https://101.fotomuziejus.lt/34sy


Karo muziejaus steigimu susirūpinta Lietuvai vos atkūrus valstybingumą – 1918 m. pabaigoje. Idėja buvo įgyvendinta 1921 m. vasario 16 d., kai Kaune įvyko iškilmingas muziejaus atidarymas. Iš pradžių veikęs kukliame XIX a. pabaigoje statytame pastate, 1936 m. muziejus persikėlė į naujus specialiai muziejinei veiklai pritaikytus rūmus.
Nauji Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai, kuriame kauptos ir saugotos ginklų kolekcijos, pristatyta Lietuvos karybos istorija ir su ja susijusi materialinė medžiaga, netrukus tapo Lietuvos valstybingumo simboliu, svarbiu visiems krašto praeičiai neabejingiems šalies gyventojams. Tarpukariu Šiauliuose veikusio saldainių fabriko „Birutė“ kolektyvas 1939 m. Kalėdų proga netgi pagamino šokoladinį muziejaus rūmų modelį, kuris turėjo papuošti įmonės firminės parduotuvės vitriną.