Naujienos

2026 m. rugpjūčio 6 d. 18.00 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma Grzegorz Jarmocewicz paroda „Retrospektyva 1995–2026“, veiksianti iki 2026 m. rugsėjo 6 d.

Daugiau nei tris dešimtmečius apimanti retrospektyva atspindi gyvenimą, kuris beveik visas sukosi apie fotografiją. Jo kaip menininko, pedagogo, Bialystòko INTERPHOTO festivalio įkūrėjo ir meno vadovo atsidavimas šiai meninės išraiškos formai peržengia jo paties kūrybos ribas – savo darbu jis nuosekliai kūrė erdves, platformas ir galimybes kitiems. Tačiau savo paties kūryboje autorius nepaliaujamai užduoda tą patį klausimą: kaip laikas, atmintis ir galia formuoja žmogiškąją realybę ir kas galiausiai nusprendžia, ką bet kuris iš jų gali reikšti.

Jis pradėjo kurti XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje, išleisdamas fotografijų ciklą „Rekvizitų kambarys“ („Props Room“) (1994-1995) – inscenizuotas fotografijas, darytas neramių socialinių ir ekonominių permainų pokomunistinėje Lenkijoje laikotarpiu. Remdamasis dadaizmu, postmodernistine ironija ir absurdo teatru, jis sukūrė siurrealistiškas, gravitacijai nepaklūstančias scenas ir pakeitė pažįstamą religinę bei mitologinę ikonografiją, siekdamas ne tik komiško efekto, bet ir norėdamas pasipriešinti tuo metu įsitvirtinusioms naujoms komercinėms dogmoms ir kultūriniams stereotipams. Šiuose ankstyvuosiuose darbuose kritikas Marekas Grygielis įžvelgė menininką, kuris jau bandė išsiaiškinti, kaip giliai tokie stereotipai yra įsišakniję vaizde, dar prieš mums juos ten pastebint.

Netrukus ši ironija peraugo į kažką, kas labiau primena restituciją. Gimęs Suvalkuose, istorinių traumų ir politinių susiskaldymų paveiktoje pasienio vietovėje, Jarmocewiczius atkreipė dėmesį į savo krašto fizines ir istorines žaizdas. Serijoje „Pėdsakai II“ („Traces II“) (1996 m.), susidūrus su išniekintomis, atidengtomis Fahrenheitų šeimos kapo liekanomis, savo kūryboje jis perėjo nuo inscenizacijų prie liudijimų. Dr. Krzysztofas ​​Jureckis apibūdino po to atsiradusį autoriaus jautrumą kaip pakibusį tarp modernizmo ir postmodernizmo, esantį, jo žodžiais tariant, „tarp dangaus ir pragaro“.

Naudodamas ilgalaikes ekspozicijas su 4×5 colių adatos skylutės fotoaparatu, o vėliau kantriai tyrinėdamas archyvus, Jarmocewiczius vis sugrįždavo prie minties apie tai, ką prisimena vieta, kai joje gyvenę žmonės išeina iš gyvenimo. Serijoje „Kiekviena praėjusi akimirka“ („Every Overpast Moment“) jis išdėstė šimtmečio senumo vaikų, išpažįstančių skirtingas religijas – judaizmą, islamą, senąjį tikėjimą, katalikybę, stačiatikybę, liuteronybę ir kalvinizmą – portretus šalia nuotraukų, kuriose užfiksuoti vaikai, šiandien gyvenantys tuose pačiuose pasienio regiono namuose. Tai darbas, sukurtas krašte, kur žmonės dar prisimena, kaip valstybių sienos skyrė ir supriešino kaimynus vardan tautų, kurios per vieną šimtmetį ne kartą keitė savo ribas – istorija, kurios šis projektas negali nutylėti.

Tas pats dėmesys tam, ką visuomenė mieliau pamirštų ar kontroliuotų, perkeliamas į dabartį –  XXI amžiaus 3 dešimtmečio pradžią. Serijoje „Camera Opresiva“ (2022-2023) Jarmocewiczius įvairiais lygmenimis tyrinėjo šiuolaikinius kontrolės mechanizmus, biometrinį profiliavimą, dirbtinio intelekto algoritmus, išmaniąsias vaizdo klastotes ir valstybės vykdomą stebėjimą. Darbe neapsiribojama vien stebėjimu – autorius vertina dėl to kylantį politinį spaudimą ir tai, kaip valdžios struktūros manipuliuoja kolektyvinėmis pažiūromis, siekdamos įtvirtinti susiskaldymą. Sistema sureagavo. Valdant dešiniųjų nacionalistų vyriausybei, Lenkijos valstybinės institucijos cenzūravo ir uždarė Jarmocewicziaus parodą, o 2023 metais INTERPHOTO festivalis, kurį Jarmocewiczius kūrė Białystoke daugiau nei dešimtmetį, neteko finansavimo ir liko laukti, kol pasikeis vyriausybė, kad galėtų toliau tęsti veiklą.

Autoriaus vizualinę kalbą lengva suprasti, tačiau jos gylis slypi tame, ką ji vertina. Peržvelgus tris dešimtmečius, matyti, kad Jarmocewicziaus darbai veikia kaip socialinis barometras, pakaitomis pridedamas prie atminties, istorijos ir šiuolaikinės kontrolės mechanizmų, kad parodytų, kokį poveikį tam tikras momentas padarė jį išgyvenusiems žmonėms ir kokią reakciją jis galėjo sukelti.

Apie autorių

Grzegorz Jarmocewicz – lenkų vizualiojo meno kūrėjas, fotografas, pedagogas, kuratorius, tarptautinių fotografijos konkursų žiuri narys ir rinkinių recenzentas. Tarptautinio Białystoko fotografijos festivalio INTERPHOTO, vieno iš prestižišiausių Vidurio ir Rytų Europos fotografijos festivalių, bendraįkūrėjas ir meno vadovas. Straipsnių fotografijos tema autorius ir žurnalų „European Photography Magazine“ bei „Digital Humanities and Society Studies“ redakcinės kolegijos narys.

Su pagyrimu baigęs fotografijos studijas Poznanės dailės akademijoje, Lodzės nacionalinėje kino mokykloje apsigynė daktaro laipsnį, o Gdansko dailės akademijoje baigė habilitacijos procedūrą. Šiuo metu jis yra Varmijos Mozūrų Olštyno universiteto Dailės instituto profesorius.

Jarmocewicziaus darbai buvo eksponuojami fotografijos platformose visame pasaulyje. Jo kūriniai saugomi privačiose kolekcijose, taip pat Suvalkų krašto muziejuje, Ujazduvo pilies šiuolaikinio meno centre Varšuvoje, Keno Damy šiuolaikinės fotografijos muziejuje Brešoje Italijoje, Poznanės galerijoje „Arsenał“, šiuolaikinio meno centre Suvalkuose ir Liudviko Zamenhofo centre Białystòke.

Parodos kuratorius – Valentyn Odnoviun
Organizatorius – Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys

Partneriai:
Białystok Interphoto festivalis
Olštyno Varmijos ir Mozūrų universitetas
Olštyno Varmijos ir Mozūrų universiteto Menų fakultetas
Olštyno Varmijos ir Mozūrų universiteto Vaizduojamųjų menų institutas
Ujazdovskio pilies Šiuolaikinio meno centras

Pridedamų fotografijų autorius – Grzegorz Jarmocewicz