Naujienos

2019 m. birželio 22 d., visą šeštadienį, nuo 12 iki 21 val. Žaliūkių malūnininko sodyboje buvo švenčiama seniausias vasarvidžio tradicijas išlaikiusi šventė – Kupolinės. Šiemet šventėje buvo gausybė įdomių pramogų su muziejininkais, folkloro ansamblių pasirodymai, šurmuliavo iš visos Žemaitijos suvažiavę senųjų amatų meistrai. Lankytojų taip pat laukė vainikų pynimas, Kupolinių apeigos, žolynų ir burtų valanda, senųjų amatų dirbtuvės, dainos, šokiai, žaidimai ir kitos pramogos. 

Žaliūkių malūnininko sodyboje šiais metais per Kupolines žmonės galėjo susipažinti su senaisiais trumpiausios metų nakties papročiais ir patys betarpiškai juose dalyvauti. Visą dieną vyksiančioje šventėje laukė gausybė įdomių pramogų su muziejininkais, dalyvavo iš visos Žemaitijos suvažiavę senųjų amatų meistrai. Praėjusiais metais malūnininko sodyboje viešėjo archeologų desantas, o šiais metais atvyko visas būrys žemaičių amatininkų. Ne veltui, juk šie metai – Žemaitijos metai.

Šventės dalyviai išvydo žemaitiškų amatų pristatymą nuo seniausių laikų iki šiandien. Žemaičiai nuo seno garsėjo savo klumpdirbiais, medžio meistrais, puodžiais, kalviais, darbščiomis audėjomis. Buvo galima ne tik pamatyti, bet ir patiems pabandyti drožti, kalti, žiesti, austi, rišti šiaudinius sodus ar lipdyti švilpukus, sužinoti, kaip siuvami archeologiniai rūbai, kaip daromi senieji žalvariniai papuošalai, prisijungti prie senovinių žaidimų. Laukė net ieties mėtymas ir kitokios pramogos. O žemaičio meistro Alberto Martinaičio dirbtuvėlė tikrai užburė ir mažą, ir didelį. Jis šiais metais buvo su „sava akmenais, zabuovuom i muzika“.

Visi žino, kad trumpiausią vasaros naktį žolynai įgauna magiškų savybių. Kupolinės neįsivaizduojamos be vainikų pynimo, būrimo iš žolynų, be kupolės medžio, ant kurio galima mesti vainikus ir sužinoti, už kelių metų vesi ar ištekėsi, ir kitų senųjų su žolynais, vandeniu ir ugnimi susijusių tradicijų. Šios tradicijos keliauja iš kartos į kartą, iš metų į metus.

Kupolinės be jokios abejonės susietos su gamtos vešėjimu, taigi šventėje dalyvavo tikri žolynų žinovai iš Šiaulių universiteto Botanikos sodo ir supažindino šventės dalyvius ne tik su stebuklingomis augalų galiomis, bet ir su žemaitiškais jų pavadinimais. Iš Platelių atvažiavo Nijolė Makejevienė, kuri atskleidė, ką galima padaryti iš aplink mus augančių gamtos gėrybių – pradedant šermukšniais, ir baigiant grybais. Vilnietė etnologė Rita Balkutė, kuriai geriau už visus pažįstamos žolelės ir kerėjimo magija, išdavė kokie burtai Žemaitijoje labiausiai paplitę ir kokius ritualus reikia atlikti trumpiausią metų naktį.

Džugino itin didelis būrys koncertavusių kolektyvų, iš kurių 2 pasirodė pirmą kartą: Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Bazilionų filialo Bubių folkloro ansamblis „Obelėlė“, vadovaujamas Editos Ramančionienės, ir Vilniaus folkloro ansamblis „Virvytė“, su visiems iš televizijos ekranų pažįstama pačia žinomiausia Lietuvos žemaite Loreta Mukaite-Sungailiene.