Parodos kinematografiškuose kadruose autorius rekonstruoja savo vaikystės, paauglystės ir mokyklos baigimo metų patirtis, sutiktus žmones bei išgyventas situacijas. Asmeniniai pasakojimai čia tampa universaliai atpažįstamais būtojo laiko simboliais – vaizduojami žaislai, pirmosios riedlentės, vaizdo kasetės, gumos popierėliai ir kiti laikmečio artefaktai, liudijantys perėjimą nuo sovietinės kasdienybės prie vakarietiškos popkultūros.