Dviejuose Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniuose – Šiaulių istorijos muziejuje ir Venclauskių namuose-muziejuje – eksponuojama paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms.
1915 m. balandį, vykstant Pirmojo pasaulinio karo kovoms, į Šiaulius įsiveržė kaizerinės Vokietijos kariuomenės daliniai, išstūmę iš miesto carinės Rusijos pajėgas. Netrukus rusai sugrįžo, o vokiečiai atsitraukė link Dubysos, kur vasarą nusistovėjo frontas ir vyko įnirtingos kovos. Vokiečiai bet kokia kaina siekė užimti Šiaulius – svarbų strateginį punktą ir geležinkelių mazgą. Įtemptos kovos baigėsi 1915 m. liepos pabaigoje, kai vokiečiai užėmė miestą ir įsitvirtino jame iki 1919 m. Pirmasis pasaulinis karas – skaudus ir reikšmingas Šiaulių istorijos įvykis, pristabdęs miesto raidą ir pakeitęs jo veidą.
Paroda kviečia į karo istoriją pažvelgti kitu kampu: ne tik kaip į karinių veiksmų lauką, bet ir kaip į socialinių bei visuomeninių procesų laikotarpį, dažnai liekantį istorijos paraštėse. Pasakojimas grindžiamas žmonių, išgyvenusių Pirmojo pasaulinio karo įvykius ir palikusių juos atsiminimuose ar dienoraščiuose, liudijimais – autentiškomis istorijomis iš pirmų lūpų.
Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) lankytojai susipažins su karo apimtoje Lietuvos teritorijoje likusių ar frontuose kovojusių žmonių istorijomis, pamatys, kaip atrodė Šiauliai karo metais ir kaip čia gyveno miestiečiai. Bus galima sužinoti, ką savo dienoraštyje užfiksavo Peliksas Bugailiškis, kaip atrodė Zokniuose pastatytas dirižablių („cepelinų“) angaras, kodėl daugeliui gyventojų buvo draudžiama laikyti šunį ir kodėl 1915 m. Pakražantyje Kalėdos buvo švenčiamos 13 dienų vėliau nei Stulgiuose.
Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) pasakojimas veda per karo pabėgėlių patirtis ir žmonių solidarumo istorijas. Rašytoja Žemaitė išvyko į Ameriką, kur keliaudama ir pasakodama apie karo nusiaubtą Lietuvą rinko lėšas nukentėjusiems. Šiaulių dailininkas Gerardas Bagdonavičius, patyręs karo pabėgėlio dalią ir atsidūręs Rusijoje, netgi sugebėjo tapti kino aktoriumi bei filmuotis Jaroslavlio „G. I. Libken“ kino studijos filmuose. Tai tik dalis įdomių ir jautrių istorijų, laukiančių parodoje.
Pažintis su šia paroda galbūt nebus lengva, tačiau ji kviečia susimąstyti ir dėti visas pastangas, kad tokios istorijos nepasikartotų.
Parodoje eksponuojamos Pirmojo pasaulinio karo vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos švietimo muziejaus, Kauno IX forto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Raseinių krašto istorijos muziejaus, Žemaičių muziejaus „Alka“, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus, kitų Lietuvos kultūros institucijų ir privačių kolekcijų.
Paroda muziejuose veiks iki 2026 m. balandžio 5 d.
Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus
Rėmėja – LR Kultūros ministerija
Parodos dizainas – „Klemencov Group“
Parodos kuratorė – Vilma Karinauskienė
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |