Naujienos

Renginių ciklas „Naujos pažintys su senais pažįstamais“ kviečia iš naujo atrasti, susipažinti ar prisiminti gal kiek nepelnytai primirštą ne tik fotografų, bet ir kino mėgėjų, videomenininkų kūrybą.

Balandžio 22 d. 17.30 val. Fotografijos muziejuje – susitikimas su kino kūrėju Laimučiu Gudinavičiumi.

Laimutis Gudinavičius – Šiaulių dokumentinio kino kūrėjas, spėjęs padirbėti ir mėgėjiškame kine, ir profesionalioje televizijoje. Jo kūrybos archyve – šimtai valandų istorinės vaizdo medžiagos. Kadruose užfiksuoti išskirtiniai įvykiai ir kasdienybės vaizdai, valstybių vadovai ir paprasti kaimo žmonės.

Autoriaus kūryba – lyg Šiaulių krašto istorinis pjūvis, sutalpinęs penkis produktyvios veiklos dešimtmečius.

Laimutis Gudinavičius gimė Šiauliuose 1946 m.  Filmavimu susidomėjo dar vaikystėje. Pradžioje išmoko fotografuoti su tėvų fotoaparatu, o vyresnėse klasėse pavyko įsigyti filmavimo kamerą.  Pirmuosiuose kadruose įamžintas mokyklos gyvenimas. Rimčiau su kinu teko susidurti mokantis Šiaulių pedagoginiame institute. Fizikos-matematikos fakultete veikė kino mėgėjų būrelis, kuriam vadovavo Jonas Danilaitis. Studentai filmavo instituto kroniką, Šiauliuose vykusias šventes.  Pabaigęs studijas L. Gudinavičius gavo paskyrimą dirbti mokytoju Tauragėje, kur subūrė moksleivių kino mėgėjų studiją. Dalis moksleivių vėliau pasirinko kino kūrėjo kelią.

Grįžęs į Šiaulius Gudinavičius pradėjo dirbti Šiaulių televizorių gamykloje konstravimo biure.  Gamykloje tuo metu buvo ypač skatinama meno saviveikla bei kultūrinės iniciatyvos. Laimutis ėmė vadovauti kino saviveiklininkų būreliui, kuris vėliau išaugo į gamyklos kino studiją „Tauras“. Pradžia buvo sėkminga – 1979 m. sukurtas dokumentinis filmas „Kelias į meistriškumą“ apie gamyklos moterų žolės riedulio komandą. Filmas gerai įvertintas dokumentikos ir sportinės tematikos filmų festivalyje. Tuo laikotarpiu išleisti didelio populiarumo susilaukę filmai „Bravo vyrai!“ (1980 m., apie televizijos technikos gamybą Maskvos olimpiadai) bei „Ereliukais ir kregždutėmis“ (1981 m., apie dviračių lenktynes Šiauliuose).

1980 m. sukurtas vienas žymiausių L. Gudinavičiaus filmų „Mama“. Tai filmas-portretas  apie žmonos Angelės mamą Kazimierą Banienę. Filmas apkeliavo daugybę kino festivalių Lietuvoje, Rusijoje, Austrijoje, Suomijoje, Estijoje. Lietuvoje laimėjo pirmąją vietą, sidabro medalius laimėjo Estijoje ir Suomijoje.

Per du darbo dešimtmečius Šiaulių televizorių gamykloje nufilmuota daug kino kronikos iš gamyklos gyvenimo, išleistas ne vienas dokumentinis filmas šia tema. Žymiausias – jubiliejinis filmas „Iki firminio ženklo“ (1986 m.), sukurtas gamyklos 25-mečio proga.  Šiuo laikotarpiu kino studija „Tauras“ buvo viena stipriausių Šiaulių apskrityje, o Laimučiui Gudinavičiui kūrybiniame darbe talkino būrys profesionalų – gamyklos radijo redaktorius Romas Sinkevičius, laikraščio „Žydrasis ekranas“ žurnalistė Emilija Leviškienė, konstruktorius Rimas Vipas ir daugelis kitų. Ilgus metus Laimučiui talkino ir jo žmona Angelė. Ji, būdama gabi skaitovė, neretai filmuose tapdavo užkadriniu diktoriaus balsu. Taip pat buvo pirmoji žiūrovė, kritikė bei redaktorė.

Atskira L. Gudinavičiaus kūrybos kryptis – turistiniai filmai. Čia autoriui pavyko pasiekti išskirtinę meistrystę. Filmai išsiskiria branda ir kūrybiškumu, nutolsta nuo primityvaus pasakojimo ir tampa pilnavertėmis dokumentinėmis apybraižomis. Šią kryptį gerai iliustruoja ciklas „Čia Lietuva…“ (1985 m.) Autorius, kaip ir daugelis kino mėgėjų kūrė šeimyninius filmus, bet ir jie tapo pilnaverčiais dokumentiniais filmais: „Tavo likimas – tavo rankose“ (1979 m.), „Jūrų muziejus“ (1980 m.). Laimučio Gudinavičiaus turistiniai ir šeimyniniai filmai sulaukė gerų įvertinimų šio žanro filmų festivaliuose.

Laimutis Gudinavičius – tikras Šiaulių video metraštininkas. 1990 m., kai kino juostą pakeitė magnetinė vaizdo juosta (VHS)  prasidėjo naujas kūrybos etapas. Techninės galimybės leido fiksuoti ilgesnius vaizdo įrašus su garsu. Autorius tuo iš karto pasinaudojo įamžindamas istorinius įvykius. L. Gudinavičiaus dėka turime filmuotą medžiagą iš Šiaulių miesto savivaldybės 1991-ųjų sausio įvykių metu. Vaizdo juostoje įamžinta pogrindinė televizijos studija, įrengta Šiaulių dramos teatre, dirbusi sunkiomis sausio dienomis. Vėliau ši pogrindinė televizija davė impulsą Šiaulių valstybinės televizijos įkūrimui, o Laimutis Gudinavičius buvo vienas pagrindinių šios televizijos kūrėjų (vėliau dirbo Šiaulių televizijos direktoriaus pavaduotoju).

Dešimtasis XX a. dešimtmetis buvo itin kūrybingas ir produktyvus. Tuo metu sukurta daug televizijos laidų ir dokumentinių filmų:  „Šatrijos Ragana“ (1997 m.), „Laurynas Ivinskis“ (1997 m.), „Pusvalandis su Povilu Višinskiu“ (2000 m.), „Tautai ir tėvynei. Vladas Putvinskis“ (2003 m.),  „Žemaitijos knygnešiai“ (1995 m.), „Simonas Daukantas“ (1993 m.). Parengtas ne vienas televizijos laidų ciklas apie Šiaulių šviesuolius, menininkus, iškilias asmenybes.

Ilgus metus autorius bendradarbiavo su Šiaulių kraštotyrininkais ir Šiaulių „Aušros“ muziejumi. Sukurti net keli filmai, pristatantys Šiaulių „Aušros“ muziejaus veiklą, nufilmuota gausybė renginių ir parodų pristatymų. 2021 m. Laimučiui Gudinavičiui įteiktas Šiaulių kraštotyros draugijos Mikelio prizas už tautos istorinės atminties fiksavimą ir įprasminimą kino vaizduose.

Autorius ir dabar dar kuria filmus, dalyvauja Respublikiniame mėgėjiškų filmų festivalyje Vilniuje. 2025 m. filmas „Kodėl?“ pripažintas geriausiu dokumentinio žanro filmu šiame festivalyje.

Gausus Laimučio Gudinavičiaus filmų archyvas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos kino mėgėjų sąjungoje.

Koordinatorius – Viktoras Gundajevas
Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius
Organizatorius – Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys

Fotografijos: