Naujienos

2019 m. balandžio 12 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyko Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parodos „Lietuva litvakų kūryboje“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atidarymas. Dalyvavo parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė, Seimo nariai Arūnas Gumuliauskas ir Stasys Tumėnas.  Muzikinius kūrinius atliko smuiko mokytojos-ekspertės Nijolės Prascevičienės mokiniai.

Šiaulių „Aušros“ muziejus, tęsdamas tradiciją visuomenę supažindinti su materialaus ir dvasinio žydų kultūros paveldo palikimu, pristato Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus parengtą parodą „Lietuva litvakų kūryboje“.

Litvakai – svarbi Lietuvos kultūros, visuomeninio ir kasdienio gyvenimo dalis. Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais Šiauliai buvo antras pagal dydį miestas, kuriame gyveno 8 000 žydų – antra pagal dydį šalies žydų bendruomenė.

Tarp žinomų žydų, gimusių XIX a. Šiauliuose, yra rašytojai Jozefas Lazaras Epšteinas ir Jakobas Zvi Sobelis, rabinas ir pedagogas Abraomas Baruchas Reinas, Kolumbijos ir Džono Hopkinso universitetų matematikos profesorius Tuvija Dantzigas, Viktoras Breneris – skulptorius, graveris ir medalininkas, sukūręs JAV prezidento Abraomo Linkolno atvaizdą vieno cento monetai, ir sionistų filantropas Rafaelis Šloma Gutzas.

Bėgant šimtmečiams, Lietuvos žydų bendruomenė įgijo su Lietuva glaudžiai susijusią litvakišką tapatybę. Žydų menininkams Lietuva tapo ištisu pasauliu – motina, namais, išminties rankraščiu, talismanu, paguoda, suskilusia žeme, tragiškų netekčių vieta... Lietuvą jie apgaubė meilės, ilgesio ir poetiškos melancholijos atmosfera.

Paroda akcentuoja tuos svarbiausius litvakų kūrybos aspektus, kurie atskleidžia populiariausius Lietuvos vaizdinius tapyboje, grafikoje, poezijoje, romanuose, dainose, muzikoje, kine, teatre. Vieniems menininkams rūpėjo romantizuoto istorinio Vilniaus vaizdai, kitiems – gimtasis štetlas ar tradicinis Lietuvos peizažas, tretiems – vargani darbininkų kvartalai, miestų griuvėsiai ar Lietuva už spygliuotos tvoros. Poezijos mėgėjus paroda pradžiugins iš jidiš kalbos verstais eilėraščiais apie Vilnių ir Lietuvą, tarp jų ir unikalus kūrinys – garsaus dailininko Marko Šagalo eilėraštis apie Vilniaus Didžiąją sinagogą. Istorijos, muzikos, dailės, kino ir teatro gerbėjai parodoje atras ne vieną įdomų faktą.

Paroda taip pat paliečia litvakų tapatybės paieškas daugiakultūriame pasaulyje, kurios reiškiasi įvairiausiais būdais – nuo gimtųjų vietų prisiminimų ir kūrybos lietuvių kalba iki pavardės pasikeitimo į Litay (hebrajų k. lietuvis) grįžus į protėvynę.

Paroda parengta pasitelkus vaizdinę ir dokumentinę medžiagą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Izraelio, Rusijos, JAV ir Urugvajaus muziejų, archyvų ir privačių kolekcijų.

Parodoje lankytojai galės pažiūrėti du unikalius ir pamirštus filmus: 1) 1924 m. Lenkijos kino kompanijos sukurtą nebylųjį filmą Vilniaus legenda, kuris buvo įgarsintas 1933 m., o siužeto pasakotoju tapo vilnietis Jozefas Bulovas, tuo metu jau sėkmingai dirbęs aktoriumi Niujorke; 2) 1964 m. Lietuvos kino studijoje režisieriaus Raimundo Vabalo sukurtą pirmąjį spalvotą lietuvišką vaidybinį filmą-pamfletą Marš, marš, tra-ta-ta!, kurio politinė satyra liko to meto žiūrovų nesuprasta ir neįvertinta.

Parodą lydi specialiai regėjimo negalią turintiems lankytojams sukurtas audiogidas, nuodugniai pristatantis parodos turinį. Įtaigūs Audriaus Čaikausko, Reginos Jokubauskaitės ir Virgilijaus Kubiliaus balsai kviečia lankytojus pasinerti į Lietuvos žydų istorijos fragmentus, pasiklausyti iš jidiš kalbos į lietuvių kalbą išverstų eilėraščių ir vizualizuoti analizuojamus dailės kūrinius.

Jaunieji parodos lankytojai galės praleisti laiką prie magnetinių dėlionių kurdami Lietuvos peizažą ar Lietuvos miestelio vaizdus.

Paroda veiks iki 2019 m. gegužės 26 d.
 

Parodos kuratorė dr. Vilma Gradinskaitė
Parodos rengėjas Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
Parodos rėmėja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija