Chaimo Frenkelio vila-muziejus
Venclauskių namai-muziejus
Šiaulių istorijos muziejus
Fotografijos muziejus
Dviračių muziejus
Radijo ir televizijos muziejus
Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus
Poeto Jovaro namas-muziejus
Į veiklas ir renginius visoje Lietuvoje kviečiantis bendramuziejinis projektas „Lietuvos muziejų kelias“ plėtoja kultūros paveldo aktualinimo programą „Gimtoji Europa“ ir kviečia į temos „Europos ženklai Lietuvoje: Barokas“ renginius. Šiaulių „Aušros“ muziejus, prisijungdamas prie projekto, parengė parodą „Barokas Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomose XIX a. graviūrose“, pristatančią graviūras, vaizduojančias Europos baroko stiliaus statinius.
Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) pasakojimas veda per karo pabėgėlių patirtis ir žmonių solidarumo istorijas. Rašytoja Žemaitė išvyko į Ameriką, kur keliaudama ir pasakodama apie karo nusiaubtą Lietuvą rinko lėšas nukentėjusiems. Šiaulių dailininkas Gerardas Bagdonavičius, patyręs karo pabėgėlio dalią ir atsidūręs Rusijoje, netgi sugebėjo tapti kino aktoriumi bei filmuotis Jaroslavlio „G. I. Libken“ kino studijos filmuose. Tai tik dalis įdomių ir jautrių istorijų, laukiančių parodoje.
1589 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo suformuota Šiaulių ekonomija, skirta aprūpinti didžiojo kunigaikščio dvarą. Nuo XVI iki XVIII a. Šiaulių dvarą valdė Radvilų ir Sapiegų giminės, Antanas Tyzenhausas, o jo pastatai buvo nuolat griaunami ir atstatomi. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. dvaras atiteko Platonui Zubovui, o nuo tada iki XX a. pradžios liko Zubovų šeimos valdose.
2025 m. rugsėjo 13 d. – spalio 26 d. Fotografijos muziejus pristato pasaulinio pripažinimo sulaukusios britų fotografės Dorothy Bohm kūrybą.
Retrospektyvinė žymios litvakų kilmės britų menininkės paroda „Regėtas pasaulis“ kvies į pažintį su daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančia ir kelis žemynus apimančia kūrybine mąstysena. Parodoje eksponuojami juodai balti ir spalvoti, skirtingus menininkės kūrybos etapus iliustruojantys, estetiškai įspūdingi ir giliai žmogiški vaizdai, kuriuose užfiksuoti sparčiai besikeičiančio pasaulio žmonės ir kraštovaizdžiai.
Pasak parodos kuratorės Monicos Bohm-Duchen – „Nors žmogaus figūra natūralioje aplinkoje išliko pagrindinis jos kūrybos akcentas ir ji kūrė grynas, neapdirbtas fotografijas, ilgainiui vaizdavimo būdas tapo tapybiškesnis ir abstraktesnis. Dorotėją vis labiau ėmė dominti erdvinės bei kitos dviprasmybę kuriančios formos.“
Parodos „Regėtas pasaulis“ kuratoriai Monica Bohm-Duchen ir Gintaras Česonis pabrėžia, kad ši retrospektyva Šiauliuose yra ne tik tarptautinio lygmens įvykis, bet ir svarbus kultūrinės atminties gestas. Gintaras Česonis teigia: „Dorothy Bohm istorija – tai emigracijos, praradimo ir sugrįžimo pasakojimas, kurį galime skaityti per fotografiją. Ji dažniausiai pristatoma kaip britų fotografijos figūra, tačiau jos šaknys glūdi čia, mūsų krašte, todėl jos kūryba neišvengiamai tampa ir mūsų kultūrinės atminties dalimi. Bohm darbai nėra apie monumentalius įvykius – jie apie kasdienybės fragmentus, žmonių gestus, miestų užkulisius. Būtent tokia fotografija, regis, tyliai, bet tvirtai formuoja tikrąją istorijos medžiagą. Todėl Šiauliuose ši paroda nėra tik retrospektyva – ji kartu ir klausimas: kodėl tokios menininkės dažnai įrašomos į kitų šalių kanoną, o ne į mūsų pačių pasakojimus? Tai proga iš naujo permąstyti, ką laikome sava fotografijos istorijoje.“
Dorothy Bohm (1924–2023) vaikystę praleido Memelio (dab. Klaipėda) krašte, kur džiaugėsi palyginti nerūpestinga vaikyste. 1939 m. naciams okupavus Lietuvą, būsimos fotografės tėvai nusprendė ją išsiųsti į Didžiąją Britaniją. Čia Dorothy baigė fotografijos mokslus ir pradėjo užsiėminėti portretine fotografija, įkūrė savo fotografijos studiją. Ilgainiui, susidomėjusi gatvės fotografija, studijinę fotografiją apleido. Ilgą laiką fotografavusi daugiausiai juodai baltus atvaizdus, XX a. 9 dešimtmečio viduryje pirmąkart panaudojusi spalvotą „Kodak“ juostą, Dorothy niekad nebegrįžo prie juodai baltos fotografijos. Dorothy Bohm ryšys su fotografija išliko stiprus iki pat mirties. Jos kūrybinėje biografijoje – dvidešimt penkios solinės parodos ir daugiau nei penkiolika vardinių leidinių. Šiandien Dorothy Bohm plačiai pripažinta kaip nusipelniusi britų fotografė.
Kuratoriai:
Monica Bohm-Duchen
Gintaras Česonis
Organizatoriai:
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus
Kauno fotografijos galerija
Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius
Venclauskių namuose-muziejuje (Vytauto g. 89, Šiauliai) pasakojimas veda per karo pabėgėlių patirtis ir žmonių solidarumo istorijas. Rašytoja Žemaitė išvyko į Ameriką, kur keliaudama ir pasakodama apie karo nusiaubtą Lietuvą rinko lėšas nukentėjusiems. Šiaulių dailininkas Gerardas Bagdonavičius, patyręs karo pabėgėlio dalią ir atsidūręs Rusijoje, netgi sugebėjo tapti kino aktoriumi bei filmuotis Jaroslavlio „G. I. Libken“ kino studijos filmuose. Tai tik dalis įdomių ir jautrių istorijų, laukiančių parodoje.