Integruotos muziejinės pamokos

Vieta: Šiaulių istorijos muziejus (Aušros al. 47, Šiauliai)
Integruojami dalykai: istorija, dailė
Kaina: 3,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: tel +37041375345, el. paštu diana.vasiljeva@ausrosmuziejus.lt 
Užsisakykiti galite ir Kultūros pase

Aprašymas:
Integruota muziejinė pamoka „Mano gyvenamoji vieta. Kaip sukurti herbą?“ skirta 5–6 klasių mokiniams pagilinti Istorijos ir Dailės dalykų ugdymo programose numatytas temas. Paslaugos tikslas – per istorijos ir dailės integraciją supažindinti mokinius su heraldikos principais ir suteikti galimybę patiems sukurti savo herbą. Pamokos metu mokiniai susipažins su Šiaulių miesto istorija per ekspozicijoje matomus herbus, aiškinsis, ką reiškia sąvokos „herbas“ ir „heraldika“. Teorinėje pamokos dalyje mokiniai sužinos herbų kūrimo taisykles, kuriomis vadovaudamiesi kurs savo šeimos, giminės ar asmeninį herbą ir pristatys jį klasei. Istorijos ir dailės disciplinų integravimas padeda įgyvendinti bendrosios istorijos ugdymo programoje keliamą uždavinį – užtikrinti nuoseklų perėjimą nuo asmeninės ir gyvenamosios vietos istorijos prie Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos pažinimo. Taip mokiniai mokosi suprasti, kad heraldika ir herbai kaip simboliai yra neatsiejama Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos dalis.

Pamokos akcentai:

• Susipažinimas su heraldikos principais ir sąvokomis („herbas“, „heraldika“);
• Šiaulių miesto istorijos pažinimas per ekspozicijoje matomus herbus;
• Herbų kūrimo taisyklių mokymasis;
• Asmeninio, šeimos ar giminės herbo kūrimas;
• Istorijos ir dailės apjungimas.

Mokymo metodai:

• Muziejinių vertybių analizė ekspozicijoje;
• Teorinė dalis – sąvokų  ir istorijos aiškinimas;
• Praktinė/ kūrybinė dalis – asmeninio, šeimos ar giminės herbo sukūrimas;
• Sukurtojo herbo pristatymas ir analizavimas.

Vertė mokiniui:

• Kūrybiškumo ir vaizduotės lavinimas;
• Supratimas, kaip simboliai herbuose siejasi su istorija ir tapatybe;
• Pažintis su savo gyvenamosios vietos istorija;
• Ryšio tarp giminės istorijos ir platesnio istorijos konteksto (Lietuvos, Europos, pasaulio) suvokimas;
• Viešojo kalbėjimo ir darbų pristatymų įgūdžių ugdymas.

Mokytojo vaidmuo:
Mokytojas bendradarbiauja su edukatoriumi:

• Užtikrina, kad muziejinė pamoka atlieptų ugdymo programos tikslus ir būtų susieta su jau išmoktomis ar dar mokomomis temomis;
• Padeda sujungti edukatoriaus pristatytą turinį su pamokų medžiaga mokykloje, skatina mokinius susieti patirtį su asmenine ir bendresne istorija;
• Kartu su edukatoriumi kuria pamokos atmosferą, palaiko dialogą, papildo istorinius ar kultūrinius faktus;
• Padeda mokiniams atlikti kūrybines užduotis, įsitraukti į diskusiją, prižiūri tvarką ir darbo tempą;
• Skatina mokinių refleksiją ir analizę.

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Šiaulių istorijos muziejus  (Aušros al. 47, Šiauliai)
Integruojami dalykai: istorija, matematika
Kaina: 3,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: tel.+370 41433686, el. paštu  margirdas.zuromskas@ausrosmuziejus.lt  
Užsisakykiti galite ir Kultūros pase

Aprašymas:
Pamoka nukels moksleivius į XX a. pradžios Lietuvos pradinę mokyklą, kurioje jie susipažins su tarpukario mokyklos aplinka, tvarka, mokymo metodais ir matematikos pamokomis. Sužinos apie tuo metu naudotus skaičiavimo metodus ir matavimo vienetus, išbandys rašymą plunksna, skaičiavimą skaitliukais, spręs autentiškus to laikmečio uždavinius ir lygins juos su šiuolaikiniais.

Pamokos akcentai:

• Tarpukario mokyklos sistemos pristatymas;
• Tarpukario mokyklų matematikos skaičiavimo metodų ir priemonių, naudotų matavimo vienetų analizė;
• Autentiškų tarpukario matematikos uždavinių sprendimas ir jų lyginimas su šiuolaikiniais.

Mokymo metodai:

• Pasakojimas su vaizdinėmis priemonėmis – parodomi to meto sąsiuviniai, plunksnakočiai, skaitliukai, senoviniai vadovėliai;
• Praktinis metodas – edukacijos dalyviai sprendžia tarpukario matematikos uždavinius, pabando skaičiuoti skaitliukais ir rašyti su plunksnakočiu;
• Diskusija - palyginami senieji ir dabartiniai  matematikos uždaviniai, mokymosi sąlygos, galimybės ir priemonės.

Vertė mokiniui:

• Istorinė vertė – vaikas supranta, kaip atrodė mokykla tarpukariu, kuo skyrėsi nuo dabartinės, ir kodėl švietimas buvo toks svarbus Lietuvai;
• Pažinimo vertė – palygindamas „tada ir dabar“, mokinys geriau suvokia savo mokymosi sąlygas ir išmoksta jas vertinti:
• Motyvacija mokytis – žinodamas, kad anksčiau buvo daug sunkiau, mokinys gali labiau įvertinti savo galimybes šiandien (nemokamos mokyklos, modernios priemonės, patogios klasės);
• Kūrybiškumo skatinimas – matydamas, kad tradiciniai metodai ribojo kūrybą, o aktyvūs ją lavino, vaikas supranta, kodėl svarbu reikšti savo nuomonę, kurti, diskutuot.

Mokytojo vaidmuo:

• Padeda mokiniams suprasti matematines užduotis;
• Skatina mokinių refleksiją ir analizę;
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje.

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Šiaulių istorijos muziejus  (Aušros al. 47, Šiauliai)
Integruojami dalykai: istorija, matematika
Kaina: 3,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 60 min.
Registracija: tel.+370 41433686, el. paštu margirdas.zuromskas@ausrosmuziejus.lt  
Užsisakykiti galite ir Kultūros pase

Aprašymas:
Integruotos pamokos dalyviai leisis į kelionę po pinigų istoriją – nuo pirmųjų natūrinių mainų iki šiuolaikinių kriptovaliutų. Mokiniai sužinos, kokios gėrybės kadaise atstojo pinigus, kodėl auksas ir sidabras buvo ypatingai vertinami, kaip atrodė pirmieji lietuviški ilgieji bei denarai. Diskutuodami, žaisdami ir lygindami praeitį su dabartimi, jie supras, kad pinigai – tai ne tik atsiskaitymo priemonė, bet ir svarbi mūsų istorijos bei kasdienio gyvenimo dalis.

Pamokos akcentai:

• Pinigų sampratos, istorijos ir raidos pristatymas;
• Pinigų valdymo svarba;
• Pinigų valdymo žaidimas ir diskusija.

Mokymo metodai:

• Pasakojimas su vaizdinėmis priemonėmis  –  aiškinima pinigų istoriją remiantis skaidrėmis kaip vizualia pagalba;
• Praktinė veikla / žaidimas – situacinis pinigų valdymo žaidimas;
• Refleksija – apibendrinimas, aptarimas, ką sužinojo ir ką pritaikys gyvenime.

Vertė mokiniui:

• Pažinimo vertė – mokinys sužino, kaip atsirado pinigai, kokia jų raida nuo mainų iki šiuolaikinių valiutų;
• Istorinė vertė – supranta, kokią vietą pinigai užėmė Lietuvos ir pasaulio istorijoje;
• Praktinė vertė – išmoksta atsakingai vertinti pinigus, planuoti išlaidas pinigų atsargą;
• Kritinio mąstymo vertė – žaidimo metu skatinamas gebėjimas priimti sprendimus ir matyti priimtų sprenimų pasekmes.
• Motyvacinė vertė – mokinys pamato, kad pinigai yra ne tik vartojimo priemonė, bet ir priemonė užtikrinti ateitį.

Mokytojo vaidmuo:

• Skatina mokinių refleksiją ir analizę;
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje.

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Šiaulių istorijos  muziejus (Aušros alėja 47, Šiauliai)
Integruojami dalykai: istorija, technologijos, inžinerija
Kaina: 3,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: tel.+37041524394, el. paštu viktorija.tekoriute@ausrosmuziejus.lt 

Aprašymas:
Tai integruota muziejinė pamoka, kviečianti mokinius pažinti XIX a. pab. – XX a. Lietuvos senąją keramiką per vitrinose eksponuojamus gausiai Lietuvoje paplitusius indus maistui ruošti, vartoti ir laikyti - ąsočius, žąskepes, druskines, pipirines, sviestines,  aguonmales bei kitus buities indus, taip pat aptariami ir moliniai žaislai – figūrėlės, švilpukai. Mokiniai analizuoja indų puošybą, ornamentiką, glazūros spalvas, aiškinamasi kodėl moliniai žaislai itin paplitę kaimuose ir kodėl buvo lipdomi žirgeliai, antytės, avinukai, gaidžiukai, pempės ar ožiai. Praktinėje – kūrybinėje dalyje mokiniai lipdo pasirinktą gyvūno ar paukščio figūrėlę. Ją ornamentuoja įbrėžtais ar įspaustais ornamentais ir glazūruoja spalvota angoba.

Pamokos akcentai:

• XIX–XX a.  keramikos pristatymas – nuo senosios buitinės iki profesionaliosios keramikos.
• Ypatingas dėmesys skiriamas moliniams žaislams – figūrėlėms.
• Praktinė užduotis – keramikinės figūrėlės (žaislo) kūrimas  panaudojant įvairius lipdymo-konstravimo, dekoravimo, glazūravimo būdus.

Mokymo metodai:

• Tyriminis – atrandamos molio, glazūros rūšys ir savybės, ieškoma savitų, originalių technologijų derinimo sprendinių.
• Informacinis – mokiniai gauna naujų žinių, kurios praturtina jų suvokimą ir gebėjimą apdoroti bei pritaikyti naujas žinias su jau turimomis.
• Kūrybiškumo skatinimas –  atrandama nauja, savarankiška veikla, ugdomas originalumas ir individualumas.

Vertė mokiniui:

• Kultūrinis sąmoningumas - perteikiamos vertybės ir žinios apie meną, istoriją, kultūrą, žmogiškąją patirtį, ugdomi meniniai ir estetiniai gebėjimai, imlumas ir atvirumas bet kokiai informacijai.
• Pažinimas – per pasakojimą ir suteiktas naujas žinias dalyviai sužino naujas sąvokas ir faktus, mokosi juos taikyti formuoluojant klausimus ir pagrindžiant savo idėjas.
• Kūrybiškumas - ugdomas kūrybinis gebėjimas išreikšti savo idėjas dailės raiškos priemonėmis, eksperimentuojant įgyvendinti kūrybinius sumanymus.
• Tarpdalykinis integravimas: nuo senosios buitinės keramikos (istorija)  iki šiuolaikinės puodininkystės kaip amato (technologijos).

Mokytojo vaidmuo:

• Padeda mokiniams , dalyvaujant kūrybinėje veikloje ir demonstruojant molio lipdymo technikas, gali tapti mokiniams pavyzdžiu ir įkvėpimu;
• Skatina mokinių refleksiją ir analizę;
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)
Integruojami dalykai: istorija, lietuvių kalba, fotografija
Kaina: 4,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: tel.+37041524396, el. paštu foto@ausrosmuziejus.lt 
Užsisakykiti galite ir Kultūros pase

Aprašymas:
„1863 metų sukilimas: fotografų misija“ – tai integruota lietuvių kalbos ir istorijos pamoka, vykstanti Fotografijos muziejuje.   Integruotos muziejinės pamokos metu 5–6 klasių mokiniai prisimena XIX a. vykusius sukilimus prieš Rusijos imperiją buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse ir kviečiami pažvelgti į 1863 metų sukilimą iš sukilėlius įamžinusių fotografų perspektyvos. Ypatingas dėmesys skiriamas fotografų pilietinei misijai – parodyti, kaip fotografija XIX a. antrojoje pusėje tapo priemone ne tik dokumentuoti, bet ir išreikšti pasipriešinimą.

Siekiant, kad integruota muziejinė pamoka būtų kuo prasmingesnė ir turiningesnė, rekomenduojama, jog mokiniai jau būtų aptarę XIX a. sukilimų prieš Rusijos imperiją temą istorijos pamokose. Tai padės jiems lengviau suvokti istorinį kontekstą ir susitelkti į vaizdo analizę bei fotografo pozicijos interpretavimą pamokos metu.

Pamokos akcentai:

• Sukilimo konteksto pristatymas – asmenybės, idealai, priežastys;
• Portretų analizė pasitelkiant vizualinio mąstymo strategiją;
• Kūrybinė užduotis: žvelgdami į pasirinktą sukilėlio portretą, mokiniai parašo trumpą aprašomąjį tekstą, privalomai panaudodami epitetus iš edukatoriaus pateikto sąrašo.

• Patyriminis – naudojami muziejiniai artefaktai, tiesioginis kontaktas su eksponatais;
• Grupavimas ir klasifikavimas – portretų skirstymas pagal temines kategorijas;
• Kūrybinis rašymas – lavinama vaizduotė ir gebėjimas interpretuoti istorinius šaltinius.

Vertė mokiniui:

• Istorinis sąmoningumas: mokiniai reflektuoja apie laisvės kovų reikšmę;
• Kritinis ir vaizduotės mąstymas: dirbama su vizualine ir tekstine informacija;
• Tarpdalykinis integravimas: istorija tampa gyva per kalbą ir vaizdą.

Mokytojo vaidmuo:

Mokytojas bendradarbiauja su edukatoriumi:

• Suteikia mokiniams aktualų teorinį pagrindą mokykloje;
• Skatina mokinių refleksiją ir analizę.

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140, Šiauliai)
Integruojami dalykai: fotografija, gamtos mokslai, dailė
Kaina: 4,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 60 min.
Registracija: tel. +370 41 524396, el. paštu foto@ausrosmuziejus.lt 
Užsisakykiti galite ir Kultūros pase

Aprašymas:

Tai integruota muziejinė gamtos mokslų ir dailės pamoka, skirta 5-6 klasių mokiniams. Jos metu dalyviai tyrinėja augalus ir jų sandarą, šviesos savybes bei atlieka kūrybinį eksperimentą – kuria atvirukus cianotipijos technika, pasitelkdami ultravioletinės šviesos spindulius bei jungdami gamtos mokslų ir menines žinias. Užsiėmimo metu teorinės žinios, įgytos pamokų metu mokykloje, pritaikomos praktikoje –  kūrybiškai ir žaismingai, naudojant vieną seniausių fotografijos technikų.

Pamokos akcentai:

Gamtos mokslų žinių apie šviesą, spindulius, augalų sandarą ir funkcijas įtvirtinimas;
Cianotipijos proceso pristatymas - jo istorija, eiga, pavyzdžiai, pritaikymas praktikoje;
Gamtos mokslų ir dailės sintezė – dalyviai naudoja augalus cianotipijos kūrybiniame procese;
Kūrybinių darbų apibendrinimas per gamtos mokslų, dailės ir fotografijos prizmę, mokiniai įvardina ką naujo išmoko.

Mokymo metodai:

• Klausimų – atsakymų metodas: prisimenamos/įtvirtinamos žinios apie augalus ir jų sandarą, šviesos savybes;
• Demonstravimo metodas: pristatomas cianotipijos procesas, parodoma, kokia eiga jis atliekamas;
• Eksperimentavimas: dalyviai patys kuria atvirukus cianotipijos būdu;
• Refleksija ir aptarimas.

Vertė mokiniui:

• Mokiniai išmoksta naudoti cianotipijos techniką ir pritaikyti ją kūrybinėms užduotims;
• Mokiniai analizuoja ultravioletinių spindulių poveikį medžiagoms, supranta šviesos poveikį chemijai, įtvirtina žinias apie augalus, susipažįsta su jų įvairove taip ugdydami kritinį mąstymą;
• Technologijų ir mokslų integracija: Mokiniai susipažįsta su šiuolaikinėmis ir senovinėmis technologijomis, sužino apie fotografijos procesus ir jų sąsajas su šviesa bei chemija.

Mokytojo vaidmuo:

• Suteikia mokiniams aktualų teorinį pagrindą mokykloje;
• Papildo gamtos mokslų žiniomis užsiėmimo metu;
• Skatina mokinių refleksiją ir analizę;
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje.

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Venclauskių namai-muziejus (Vytauto g. 89, Šiauliai)
Integruojami dalykai: Istorija, genealogija, anglų kalba
Kaina: 3,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: +37041524392, el. paštu vilma.karinauskiene@ausrosmuziejus.lt

Aprašymas

Tai integruota muziejinė pamoka, skatinanti gilintis į giminės istoriją ir mokanti savo giminės istoriją sieti su svarbiausiais Lietuvos ir Europos istorijos įvykiais. Pirmiausia, edukatorius mokiniams pristato Venclauskių šeimos genealogiją ir pagrindinius genealogijos šaltinius lietuvių ir anglų kalbomis, parodo pagrindinius genealoginių šaltinių ir genealoginių medžių pavyzdžius. Tada mokiniai ant balto popieriaus lapo braižo savo giminės medį ir angliškai mokosi įvardinti savo giminystės ryšius, mokosi įvardinti laikotarpius ir nustatyti laikotarpių chronologines ribas, kuriuose gyveno jų seneliai, proseneliai ir pan. tada mokosi ieškoti informacijos apie savo protėvius. Nubraižę savo genealoginius medžius mokiniai juos angliškai pristato vieni kitiems. Be to, integruotos muziejinės pamokos metu mokiniai naudodamiesi muziejiniame darbe naudojamomis baltomis pirštinėmis turės galimybę paliesti ir peržiūrėti originalias XX a. vidurio ir XX a. II pusės fotografijas, kuriose užfiksuoti vaikystės, vestuvių ir laidotuvių epizodai. Tokiu būdu mokiniai bus ugdomi suprasti senų fotografijų ir dokumentų, kuriuose užfiksuoti jų šeimos ir giminės svarbiausi gyvenimo įvykiai, vertę ir kad kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga yra išsaugoti savo šeimos istoriją ateities kartoms, nes tai yra Lietuvos ir pasaulio istorijos dalis.

Pamokos akcentai:

• Genealoginių medžių kūrimo metodikos pristatymas;
• Asmeninių šeimos istorijų sąsajų su Lietuvos istorijos įvykiais paieška;
• Kūrybinė užduotis – genealoginio medžio braižymas;
• Bendravimo gebėjimų anglų kalba ugdymas.

Mokymo metodai:

• Patyriminis – naudojami muziejiniai artefaktai, tiesioginis kontaktas su eksponatais;
• Grupavimas ir klasifikavimas – šeimos istorijų grupavimas pagal laikotarpį ir Lietuvos istorijos įvykius;
• Kūrybinis – genealoginio medžio kūrimas;

Vertė mokiniui:

• Tarpdalykinis integravimas: mokymasis pristatyti savo šeimos istoriją anglų kalba (istorijos, genealogijos ir  anglų kalbos dalykų integravimas);
• Viešojo kalbėjimo patirtis pristatant sukurtą genealoginį medį;
• Savo šeimos istorijos artefaktų, kaip Lietuvos ir Europos kultūros paveldo suvokimas;
• Informacijos paieškos, sisteminimo ir grupavimo įgūdžiai.

Mokytojo vaidmuo:

• Padeda mokiniams jų šeimos istorijose atpažinti Lietuvos istorijos laikotarpius, svarbiausius istorinius įvykius;
• Padeda mokiniams anglų kalba įvardinti istorijos ir genealogijos terminus;
• Skatina mokinių refleksiją ir analizę;
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje.

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73, Šiauliai)
Integruojami dalykai: gamtos mokslai, matematika
Kaina: 3,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: tel.+37041211198, el. paštu etnografija@ausrosmuziejus.lt

Aprašymas:
Integruota muziejinė pamoka „Nuo masės iki tūrio: avininkystės pasaulis per matematikos prizmę“ siekia parodyti avininkystės reikšmę žemės ūkyje ir pritaikyti matematikos žinias praktikoje. Mokiniai susipažins su avių veislėmis, jų mitybos principais, šėrimo taisyklėmis. Pamokoje derinama teorinė dalis (žinios apie avis, pašarus, matavimo vienetus) su praktine veikla (matavimai, skaičiavimai, grūdų svėrimas, tūrio nustatymas, pašaro normų apskaičiavimas ir gyvas avių šėrimas). Pamokos metu naudojami muziejaus eksponatai – tradiciniai matavimo prietaisai ir indai.

Pamokos akcentai:

• Avių svarbos ir jų veislių pažinimas;
• Avių mitybos principai ir šėrimo taisyklės;
• Masės ir tūrio matavimas naudojant tradicinius indus bei priemones;
• Matematikos taikymas praktikoje – vienetų konvertavimas, skaičiavimai;
• Avių šėrimo proceso patirtis.

Mokymo metodai:

• Teorinė dalis – avių reikšmės, veislių, mitybos ir pašarų pristatymas;
• Praktinė veikla – masės ir tūrio matavimai, skaičiavimai, avių šėrimas;
• Grupinis darbas (3 grupės su skirtingomis užduotimis: tūrio nustatymas kvorta/gorčiumi, masės matavimas bezmėnu, tūrio skaičiavimas gretasienio lovyje);
• Rezultatų pristatymas ir analizė.

Vertė mokiniui:

• Supratimas apie avininkystės reikšmę žemės ūkyje ir ekonomikai;
• Matematikos žinių pritaikymas realiose situacijose;
• Pažintis su tradiciniais matavimo įrankiais ir jų istorija;
• Kūrybinis bei praktinis problemų sprendimas;
• Bendradarbiavimo, viešojo pristatymo ir refleksijos įgūdžių ugdymas.

Mokytojo vaidmuo:

• Pristato teorinę medžiagą apie avis ir jų reikšmę;
• Aiškina mitybos principus, padeda mokiniams atlikti užduotis;
• Skatina diskusiją ir refleksiją;
• Konsultuoja matavimų bei skaičiavimų metu;
• Užtikrina pamokos tikslų įgyvendinimą ir ryšį su ugdymo programa.

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73, Šiauliai)
Integruojami dalykai: anglų kalba, lietuvių kalba, technologijos
Kaina: 4,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 45 min.
Registracija: tel. +37041211198, etnografija@ausrosmuziejus.lt

Aprašymas

Tai integruota edukacinė pamoka, kurios metu mokiniai tyrinėja, kaip duona – vienas svarbiausių lietuviškos virtuvės simbolių – pasiekia mūsų stalą. Jie sužino, kaip seniau buvo gaminama duona, kokie rakandai buvo naudojami ir kuo ji skiriasi nuo šiuolaikinės. Pamokos metu mokiniai gyvai apžiūri senovinius rakandus (girnas, duonkubilius, krosnį, ližę, mentelę), mokosi atpažinti kviečius, rugius, miežius, susipažįsta su duonos gamybos istorija, sakralumu, papročiais ir tautosaka, sužino senoviškų žodžių lietuvių kalba bei jų atitikmenis anglų kalba. Jie taip pat patys išbando malimą rankinėmis girnomis. Vėliau ragauja ruginę duoną su sviestu bei sėmenimis, aptaria jos skonį, kvapą ir diskutuoja apie senovinę bei šiuolaikinę duoną.

Pamokos akcentai:

• Duonos kelio pažinimas: sėja, javų augimas, pjūtis, malimas, minkymas, kepimas.
• Lietuvių duonos tradicijos: papročiai, patarlės, mįslės, pagarba duonai.
• Kūrybinė užduotis: nufotografuokite įdomiausius duonos kepimo rakandus, sukurkite trumpą filmuką arba skaidrių pristatymą apie duonos kelią, panaudokite fotografijas, piešinius ir trumpus paaiškinimus.
• Kalbinės raiškos ugdymas: palyginimų, epitetų naudojimas aprašyme.

Mokymo metodai

• Patyriminis: naudojami autentiški įrankiai, grūdų pavyzdžiai, vaizdinė medžiaga.
• Kūrybiškumo ugdymo: kūrybinė užduotis lavina vaizduotę ir gebėjimą apibūdinti procesus.

Vertė mokiniui:

• Kultūrinis sąmoningumas: mokiniai supranta duonos reikšmę lietuvių kultūroje.
• Aplinkos pažinimas: susipažįstama su grūdais, žemės ūkio procesais, jų svarba.
• Tarpdalykinis integravimas: technologijos, kalbos ir pasaulio pažinimas susijungia į vieną pamoką.

Mokytojo vaidmuo:

• Padeda mokiniams formuluoti mintis, struktūruoti aprašymą.
• Papildo pamoką žiniomis apie lietuvių papročius ir duonos reikšmę kasdieniame gyvenime.
• Skatina mokinių refleksiją: ką naujo sužinojo, kuo duona svarbi jiems asmeniškai.
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje (pvz., tęsti temą apie maisto kilmę ar rašyti pasakojimą apie senelių kepamą duoną).

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.

Vieta: Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus (Architektų g. 73, Šiauliai)
Integruojami dalykai: technologijos (mityba), gamtos mokslai
Kaina: 5,00 Eur (vienam asmeniui)
Trukmė: 90 min.
Registracija: tel. +37041211198, etnografija@ausrosmuziejus.lt

Aprašymas:
Tai integruota edukacinė pamoka, kurios tikslas – atskleisti duonos kelią nuo tradicinio kepimo iki virsmo energija žmogaus kūne, susiejant kultūrines tradicijas su gamtos mokslų ir technologijų žiniomis. Pamokos metu mokiniai išsiaiškina, kas vyksta su duona, kai ją suvalgome, kaip mūsų kūnas ją apdoroja, kad gautume energijos ir naudingų medžiagų. Jie sužino, kaip duona keliauja nuo lauko iki mūsų ląstelių ir kokį poveikį ji daro organizmui. Edukacijos metu pasakojama, kaip seniau buvo gaminama duona, kokie rakandai buvo naudojami; mokiniai gyvai apžiūri senovinius įrankius (girnas, duonkubilius, krosnį, ližę, mentelę), susipažįsta su duonos gamybos istorija, sakralumu, papročiais ir tautosaka. Savo rankomis formuoja ir tradiciniais simboliais puošia mažus duonos kepalėlius, kuriuos kepa duonkepėje krosnyje, taip pat patys išbando malimą rankinėmis girnomis. Vėliau ragauja ruginę duoną su sviestu, sėmenimis ir kanapėmis, aptaria jos skonį, kvapą bei diskutuoja apie senovinę ir šiuolaikinę duoną.

Pamokos akcentai:

• Duonos kelio pažinimas: sėja, javų augimas, pjūtis, malimas, duonos minkymas, kepimas.
• Lietuvių duonos tradicijos: papročiai, patarlės, mįslės, pagarba duonai.
• Kūrybinė užduotis: paruošti plakatą „Duonos kelias – nuo grūdo iki stalo“, kuriame apibendrinama visa informacija apie duonos kelią, panaudojant nuotraukas, piešinius ir trumpus aprašymus iš apsilankymo muziejuje.

Mokymo metodai:

• Patyriminis: naudojami autentiški įrankiai, vaizdinė medžiaga; mokiniai stebi, liečia, formuoja kepaliuką, ragauja duoną.
• Diskusijų metodas: mokiniai diskutuoja apie duonos švaistymą, duonos reikšmę kultūroje.
• Kūrybiškumo ugdymo metodas: tradicinių simbolių naudojimas duonos kepalėlių puošyboje ir kūrybinėje užduotyje.

Vertė mokiniui:

• Kultūrinis sąmoningumas: mokiniai supranta duonos reikšmę etninėje lietuvių kultūroje.
• Aplinkos pažinimas: susipažįstama su duonos kepimui naudojamais rakandais, žemės ūkio procesais, jų svarba.
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija: ugdomas socialinis sąmoningumas, gebėjimas kurti teigiamus tarpusavio santykius, rūpinimasis sveikata.
• Tarpdalykinis integravimas: technologijos, gamtos mokslai ir pasaulio pažinimas susijungia į vieną pamoką.

Mokytojo vaidmuo:

• Padeda mokiniams formuluoti mintis, struktūruoti aprašymą.
• Papildo pamoką žiniomis apie lietuvių papročius ir duonos reikšmę kasdieniame gyvenime.
• Skatina mokinių refleksiją: ką naujo sužinojo, kokią reikšmę duona turi jų šeimos tradicijose.
• Užtikrina pamokos tęstinumą mokykloje (pvz., parengia trumpą pristatymą apie tai, kas vyksta su duona, kai ją suvalgome).

Svarbu žinoti prieš atvykstant!

• Integruotos pamokos užsakomos iš anksto – būtina iš anksto susisiekti su muziejaus edukatoriumi.
• Pamokos eiga derinama individualiai – muziejaus edukatorius ir mokytojas kartu aptaria pamokos tikslus, veiklų eigą ir mokymo metodus.