Venclauskių namuose – Holokausto Lietuvoje 80-mečiui skirtas renginys

1941 m. birželio 26 d. Šiaulius užėmė nacistinė kariuomenė. Vos po keleto dienų prasidėjo teisinė žydų diskriminacija, nuosavybės atiminėjimas, masiniai areštai, žudynės. Jau liepos pradžioje Šiaulių miesto karo komendantas davė nurodymus organizuoti getą. Buvo įkurti Ežero-Trakų ir Kaukazo getai. Į šias teritorijas, aptvertas spygliuota tvora, suvaryti visi mieste gyvenę žydai. Žmonės čia gyveno nepaprastai sudėtingomis sąlygomis: neužteko vietos, teko badauti, dirbti iki išsekimo, nuolat tvyrojo mirties grėsmė. 1943 m. spalį getas buvo reorganizuotas į koncentracijos stovyklą. 1944 m. liepos mėnesį, artinantis frontui, getas buvo likviduotas, likę kaliniai išvežti į Štuthofo, Dachau, Osvencimo koncentracijos stovyklas.

Ne atsitiktinai reginys organizuojamas Venclauskių namuose-muziejuje – Stanislavai Venclauskienei bei jos dukroms Danutei ir Gražbylei teko išgyventi šiuos įvykius ir pačioms rūpintis Šiaulių geto kaliniais. Kiek galėdamos jos stengėsi pagelbėti kenčiantiems žydams, suteikdamos jiems prieglobstį savo namuose, aprūpindamos maistu. Danutė Venclauskaitė netgi įkūrė siuvimo įmonę, kurioje įdarbindavo žydes, taip gelbėdama jas nuo pražūties, suteikdama joms bent kiek šviesesnes dienas. Už tai visoms trims Venclauskių moterims buvo suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Apie 1941–1944 m. įvykius Šiaulių gete kalbės juos ne vienerius metus tyrinėjantis dr. Arūnas Bubnys. Mokslininkas yra parašęs knygas: „Šiaulių getas“ (2014), „Vokiečių okupuota Lietuva (1941–1944)“ (1998), „Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m.“ (2011) ir kt.

Informacija apie renginį