1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d. Kazachstano GULAG sistemos Steplago ypatingajame lageryje sukilo politiniai kaliniai, reikalaudami švelnesnių sąlygų ir kitų teisių. Tai buvo drąsus bandymas pasipriešinti itin sunkioms sąlygoms kuriose gyveno įkalintieji. Lageryje smurtas buvo nevaržomas. Kaliniai buvo žeminami, mušami, šaudomi. Tad buvo nuspręsta sukilti. Sukilimui vadovavusioje taryboje buvo ir vienas lietuvis – teisininkas Juozas Kondrotas. Lageryje tuo metu kalėjo apie 700 lietuvių. Sukilę kaliniai iš lagerio teritorijos išvarė prižiūrėtojus, įvedė lageryje savo tvarką. Sukilėliai reikalavo, kad iš Maskvos atvyktų derėtis vyriausybės komisija. Derybos buvo nesėkmingos. Sukilimą tankais numalšino NKVD kariuomenė. Tačiau nors ir žiauriai numalšintas, sukilimas turėjo didelę reikšmę – paspartino stalininės GULAG sistemos griūtį. Po sukilimo, 1954 m. liepos mėn. pradėta naikinti ypatingųjų lagerių sistema, sušvelnintos sąlygos, pradėta peržiūrėti politinių kalinių bylas, jie buvo paleidžiami iš lagerių.

Prof. A. Vyšniūnas kartu su architektu Robertu Bardausku 2019 m. suprojektavo paminklą Kengyro sukilimo dalyviams prie Žezkazgano. Profesorius visai neseniai grįžo iš Kazachstano. Jis bendradarbiauja su O. A. Baikonurovo Žezkazgano universiteto profesoriumi Turganbek Allanyazov, tyrinėjančiu šį sukilimą. Tad paskaitoje lektorius dalinsis ne tik istorinėmis žiniomis apie sukilimą, bet ir savo paties parsivežtomis patirtimis, autentiškais liudijimais.